Gardžiuokimės su profesionalia virėja Reda Grimaliene
Kai pravėriau gargždiškės Redos Grimalienės namų duris, virtuvėje buvo idealiai švaru ir ramu. Kalnas keksiukų, kurių receptas, pasak moters, nebūtų sudėtingas net vaikams, jau pūpsojo ant stalo svetainėje, šalia puikavosi krepšelis įmantriai išpjaustytų vaisių.
Kad maisto ruošimas Redai nebus kančia, buvo aišku jau vaikystėje. „Močiutė kaime Velykoms kepdavo aliejuje voveraites. Sudėdavo į vazą, suvyniodavo ir išnešdavo į kitą kambarį. Man, vaikui, tas kvapas atrodė nuostabus. Tai buvo tikros šventės. Dar močiutė, kai atvažiuodavau vasarą, vaišindavo keptuvėje kepta obuoliene su šonine. Padarydavo baltos kavos ir naminio pyrago atriekdavo…“ – net prisimerkusi iš malonumo, kurį teikdavo močiutės vaišės, pasakojo Reda. Jei kas norėtų išmėginti šį receptą, reikėtų pakepinti rūkytos šoninės keptuvėje ir supilti į lėkštę. Tada supjaustyti obuolių (puikiai tiktų krituoliai alyviniai su odele) ir pakepti taip pat keptuvėje. „Močiutė juos sušliukindavo (koks vaizdingas žodis – aut. pastaba), kad jie sukristų. Baigdama įdėdavo cukraus, o tada supildavo šoninę, viską sukliukindavo, sukrėsdavo į molinį dubenį ir pastatydavo vidury stalo. Balta kava ir naminis pyragas puikiai tikdavo prie mėsos patiekalo, na, o mėsos valgymas su obuoliais žinomas nuo seno“, – dėstė Reda.
Malonūs kvapai sklisdavo ir namuose, kai mama kartu su Redos krikšto mama užsirišusios skareles ir prijuostes kepdavo sausainius ar „Medučio“ tortą. Tad nenuostabu, kad 13-ajam savo gimtadieniui Reda viena pati prikepė daug daug vafliukų.
Nors gargždiškė sako mėgstanti ir kulinariją, ir konditeriją, baigusi vidurinę rinkosi pastarąją specialybę. „Svarbus buvo piešimo egzaminas, tad mokiausi privačiai. Laikydama stojamąjį egzaminą, nupiešiau tortą-knygą, bet, matyt, buvo geriau piešiančiųjų, ir aš neįstojau. Tada komisijos nariai paragino stoti į kulinariją. Taip ir padariau“, – šypsodamasi pasakojo Reda, po mokslų turėjusi galimybę rinktis darbą Klaipėdoje „Meridiane“, „Regatoje“ ar „Pempininkuose“. Kadangi vandens bijojusi, jos darbo vieta tapo populiari „Pempininkų“ kavinė. Vėliau 12 metų dirbusi Dovilų mokyklos vyr. virėja moteris laisvalaikiu pamėgo pjaustyti įvairius vaisius, kurių krepšelius ar padėklus dovanoja draugams ir giminėms. Už jaukią virtuvę, kurioje darbo stalu tapo sumaniai pritaikytas tėčio, senelio ir dėdės varstotas, Reda yra dėkinga savo vyrui. Svečių laukti ir juos vaišinti mėgstanti moteris sakė esanti laiminga, kad savaitgalius gali skirti savo pomėgiui.
Keksiukai kanelių formoje
- Reikės indelio saldaus sutirštinto pieno, 4 kiaušinių, 150 g miltų, bet jei be gliuteno – 200 g, pakelio kepimo miltelių, 50 g ištirpinto sviesto. Improvizuoti galima su šilauogėmis, dėti vanilės ar kt., pašlakstyti citrinų sultimis ir ištirpintu šokoladu.
Į kondensuotą pieną įkulti kiaušinius, išplakti, įmaišyti ištirpintą sviestą, suberti miltus, sumaišytus su kepimo milteliais. Išmaišyti ir supilsčius į formeles kepti 180–190 laipsnių temperatūroje.
Laima ŠVEISTRYTĖ
Autorės nuotr.
