Lietuvos konsticionalistas Stasys Stačiokas: „Teisė – gėrio ir teisingumo menas“
Pažymint Lietuvos Konstitucijos 30-metį

Vaidoto GRIGO nuotrauka
„Jis buvo konstitucionalistas“, – taip visų pirma apibūdinamas buvęs Lietuvos Konstitucijos kūrėjų aktyvus grupės narys, Seimo narys, dukart Konstitucinio Teismo teisėjas, Teismo ekspertizės mokslinio tyrimo instituto vadovas, Gedimino ordino Komandoro kryžiaus kavalierius dr. Stasys Stačiokas. Prieš dvejus metus netikėtai nutrūko jo gyvybės siūlas. Šiemet rugpjūčio 25 d. žymiam teisininkui būtų sukakę 85-eri metai. Simboliška, kad paskutinįkart švęsdamas savo gimtadienį jis kartu su žmona keliavo po mūsų rajoną, gėrėjosi Gargždais, žavėjosi Kuršių mariomis ir Dreverna.
Dr. S. Stačioko jubiliejinei sukakčiai ir Lietuvos Konstitucijos 30-mečiui pažymėti buvo skirtas atminimo renginys – mokslinė konferencija ir jo profesinės veiklos parodos atidarymas, kuris vyko Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje, Vilniuje.
Išskirtinis parodos dokumentas – preambulė
Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje vykusiame renginyje akcentuotos šių metų dvi išskirtinės istorinės datos: 1922 m. rugpjūčio 1 d. priimtos pirmosios Lietuvos Respublikos Konstitucijos 100-metis ir 1992 m. spalio 25 d. priimtos LR Konstitucijos 30-metis. Pirmoji demokratinė Konstitucija atspindėjo atgimusios lietuvių tautos norą būti nepriklausoma ir pamatines žmogaus teises gerbiančia valstybe. Remiantis šiomis idėjomis buvo priimta ir šiuo metu galiojanti Konstitucija, kurios vienu iš talentingiausių kūrėjų buvo ir dr. S. Stačiokas.
Vrublevskių bibliotekos Tado Vrublevskio skaitykloje šiuo metu eksponuojama dr. S. Stačioko nuotraukų ir dokumentų paroda. Atminimo renginių metu (rugpjūčio 25 ir rugsėjo 28 d.) Bibliografijos skaitykloje pristatoma dalis dr. S. Stačioko mokslinių publikacijų ir gausūs interviu žiniasklaidai. Dalį šio teisininko, politikos ir visuomenės veikėjo valstybinių ir tarptautinių apdovanojimų galima pamatyti renginių salėje.

Parodą parengė ir renginio dalyviams pristatė Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriaus mokslo darbuotoja Rasa Sperskienė. Ji akcentavo, kad vienas iš išskirtinių parodos dokumentų – S. Stačioko ranka rašyta Konstitucijos preambulė, kuri labai mažai skiriasi nuo Justino Marcinkevičiaus Konstitucijoje užfiksuotos preambulės. „O po ja randame Konstitucijos projekto juodraštį – ne kartą S. Stačioko braukytą, pertaisytą, perklijuotą. Tarp kitų svarbių dokumentų eksponuojamas ir jo pranešimas simboliniu pavadinimu „Konstitucijos vertybės: Tautos suverenitetas, Prezidento galios, Seimas. Jam tai buvo gyvenimo tikslas diegti tas konstitucines vertybes, jis manė, kad to reikia mokytis visą gyvenimą. Tikimės, kad šis dokumentinis paveldas kada nors pasieks tyrėjų rankas ir bus naudojamas“, – atkreipė dėmesį R. Sperskienė.
„Dr. S. Stačiokas buvo didelis bibliotekos bičiulis, o bibliotekos misija yra prisiminti iškilias asmenybes. Proga tuo labiau prasminga, kad šiemet minime Lietuvos Konstitucijos 30-metį, kurios labai atsakingu kūrėju buvo ir dr. S. Stačiokas“, – mokslinės konferencijos tikslą dalyviams akcentavo Vrublevskių bibliotekos direktoriaus pavaduotoja mokslui Rima Cicėnienė.

Prisidėti prie valstybės gėrio
Atminimo renginyje savo įžvalgomis, prisiminimais dalijosi J. E. Vilniaus arkivyskupijos vyskupas augziliaras Darius Trijonis, Konstitucinio Teismo pirmininkė prof. dr. Danutė Jočienė, pirmasis Konstitucinio Teismo pirmininkas prof. dr. Juozas Žilys, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, buvęs Seimo Pirmininkas Česlovas Juršėnas, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas, buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas doc. dr. Stasys Šedbaras, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus pirmininkas, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto prof. habil. dr. Vytautas Nekrošius, Mykolo Romerio universiteto Teisės mokyklos dekanė, prof. dr. Lyra Jakulevičienė, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto doc. dr. Vaidotas Vaičaitis, Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos pirmininkė, Klaipėdos rajono laikraščio „Banga“ redaktorė Vilija Butkuvienė. Renginio iniciatorė – a. a. dr. S. Stačioko žmona, Lietuvos žmogaus teisių lygos prezidentė, iš konferencijoje dalyvavusių pranešėjų, kolegų, bičiulių, artimųjų sulaukė didžiulės padėkos. Renginio dalyviai akcentavo, kad dr. S. Stačioko šeima, buvusi stipriausias jo ramstis ir užuovėja, išliko ir jo profesinio palikimo saugotoja.
„Svarbu suprasti, kad kiekvienas galime prisidėti prie bendro tikslo, prie bendro gėrio – prie mūsų valstybės. Ir kad žmonių bendruomenė taptų valstybe, reikalingi ją vienijantys veiksniai, kur yra vientisa įstatyminė tvarka, kuriai gaires nubrėžia pats svarbiausias valstybės įstatymas – Konstitucija. Šis įstatymas parodo, atskleidžia mūsų valstybės tapatybę: kiek ji yra demokratiška, kiek ji atspindi bendražmogiškas vertybes ir kiek ji įsikomponuoja į bendrą pasaulio paveikslą kaip kuriantis veiksnys visomis prasmėmis, kuris gyvena valstybėje“, – konferencijos įžangoje kalbėjo vyskupas D. Trijonis.
Oriai vertino teisėjo profesiją
Apibendrindama žymaus teisininko, iškilaus visuomenės ir valstybės veikėjo dr. S. Stačioko nuopelnus ir prisimindama jo įkvepiančią asmenybę, Konstitucinio Teismo pirmininkė D. Jočienė pabrėžė, kad S. Stačiokas visuomet didžiavosi būdamas teismų bendruomenės dalimi. Jis sakydavo, kad „teisėjo profesija yra žmogiškojo dorumo viršūnė sau pačiam ir visuomenei, nes teisė – gėrio ir teisingumo menas, o teisingumą vykdo tik teismai.“ Ši sentencija, kad „teisė – gėrio ir teisingumo menas“, kaip ne kartą yra teigęs pats dr. S. Stačiokas, tapo jo gyvenimo kredo, kuri ne tik įstrigo jam į širdį, bet ir paskatino smalsumą ieškoti tikro suvokimo, kas yra teisė ir teisingumas.
Pirmasis Konstitucinio Teismo pirmininkas prof. dr. J. Žilys savo kalboje priminė, koks buvo 1992-ųjų Lietuvos Konstitucijos kelias, kokios aktyvios diskusijos vyko dėl vykdomosios valdžios šakų: prezidento ir Vyriausybės vykdomųjų galių ir negalių. „Viskas vyko S. Stačiokui aktyviai dalyvaujant ir aistringai ginant savo pozicijas. Antroji polemikos kryptis: bus Konstitucinis Teismas ar bus kaip Prancūzijos Konstitucinė taryba. Konstitucijos koncepcijos metmenys buvo azartiškai svarstomi ne tik visuomenėje, bet ir politikoje“, – sakė dr. J. Žilys.

Konstitucinio Teismo teisėju – du kartus
Dalindamasis įžvalgomis apie dr. S. Stačioko nuopelnus teisėkūrai, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto prof. habil. dr. V. Nekrošius akcentavo, kad 1992-ųjų metų Lietuvos Konstitucija, kurią kartu su kitais teisininkais atsakingai ir kruopščiai ruošė ir Stasys, yra labai stiprus valstybės dokumentas. „Jie sugebėjo paruošti tokį kūrinį, kuris per 30 m. pakeistas tik minimaliai, dviejų rankų pirštų tikriausiai užtektų“, – įvertino V. Nekrošius.
Buvęs Seimo pirmininkas Česlovas Juršėnas išsamiai prisiminė istorines dienas atkuriant Lietuvos nepriklausomybę, o vėliau ir įvairias nepalankias peripetijas formuojant Konstitucinės priežiūros komitetą.
„Turėjau garbės ranką pridėti ir prie Konstitucinio Teismo tvėrimo. Patikėkite, tai buvo sudėtingiausias uždavinys, kandidatų atranka į KT teisėjus buvo labai įtemptas procesas“, – atkreipė dėmesį Č. Juršėnas ir priminė, kad labai įsidėmėtina, jog skiriant į teisėjus pirmasis KT pirmininkas Juozas Žilys gavo absoliučią balsų daugumą – 125 balsus ir buvo prisaikdintas. Buvęs Seimo pirmininkas prisiminė ir povandenines sroves, kurios trukdė pirmąkart paskirti devynerių metų kadencijai KT teisėju S. Stačioką, kuris buvo vertinamas kaip labai patyręs teisininkas ir konstitucinės teisės žinovas. Tačiau svarbu tai, kad dr. S. Stačioko nuopelnai buvo tokie akivaizdūs, kad jis po kelerių metų buvo paskirtas net antrai KT teisėjo kadencijai. Tai išskirtinis reiškinys – dukart paskirti teisėjai KT istorijoje yra tik du.
Saugojo teisės viršenybę
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas, buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas doc. dr. S. Šedbaras savo buvusį dėstytoją, kolegą dr. S. Stačioką prisiminė kaip nestandartinį teisininką, aštraus proto ir nuoseklių pažiūrų žmogų.
Mykolo Romerio universiteto Teisės mokyklos dekanė, prof. dr. L. Jakulevičienė akcentavo, kad dr. S. Stačiokas niekada nebuvo valstybėje vykstančių procesų stebėtojas, jis visada pats aktyviai dalyvavo, kūrė, dalijosi savo patirtimi, skatino tai daryti ir kitus, ypač jaunimą. Antroji žymaus teisininko nepajudinama nuostata: teisės viršenybė. Dr. L. Jakulevičienė atkreipė dėmesį, kad tai labai aktualu ir šiuolaikiška, kai pažvelgi, kokie pavojai kyla demokratijai Europoje, kokie vidiniai susiskaldymai vyksta, kaip primetamos diskusijos abejojant pačia teise. „Profesorius S. Stačiokas dažniausiai minimas kaip nacionalinės, konstitucinės teisės atstovas, tačiau jis turi būti vertinamas ir kaip labai tarptautiškas teisininkas, aktyviai dalyvavęs stažuotėse užsienyje, tarptautinių organizacijų parlamentinėse veiklose, nemažai kalbėjęs su užsienio žiniasklaida“, – įžvalgomis dalijosi dr. L. Jakulevičienė.
Apie dr. S. Stačioko bendravimą su regionine žiniasklaida, minint Lietuvos Konstitucijos 15-metį duoto savaitraščiui „Vakarų Lietuva“ interviu aktualumą ir šiuolaikiškumą net dabartyje mintimis dalijosi NRMLLA pirmininkė V. Butkuvienė.
Vilniaus universiteto Teisės fakulteto doc. dr. V. Vaičaitis pasidalijo įžvalgomis apie dr. S. Stačioką kaip dėstytoją, mokslinio darbo konstitucinių įstatymų tema vadovą.
Dar vienas atminimo renginys, skirtas dr. S. Stačioko 85-osioms gimimo metinėms ir Lietuvos Konstitucijos 30-mečiui, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje vyks rugsėjo 28 d.
Vilniaus universiteto Teisės fakulteto prof. habil. dr. V. Nekrošius dr. S. Stačioką pristatė kaip vieną geriausių konstitucinės ir valstybinės teisės žinovų, kurio teorinis mokslinis pasiruošimas ir praktiniai įgūdžiai leido priimti Konstituciniam Teismui teisingus sprendimus. „Kaip Konstitucinio Teismo teisėjas S. Stačiokas buvo profesionalus, atsakingas, atidus, atkaklus, paisantis teisėjo etikos, šį darbą pasirinkęs pagal savo charakterio savybes, doros suvokimą, sąžinę. Jis visada turėjo aiškią konstituciniais argumentais pagrįstą savo nuomonę, tvirtai jos laikydavosi“, – sakė Konstitucinio Teismo pirmininkė D. Jočienė. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, buvęs Seimo Pirmininkas Č. Juršėnas mokslinėje konferencijoje akcentavo, kad dr. S. Stačiokas net du kartus buvo paskirtas Konstitucinio Teismo teisėju.
Vilija BUTKUVIENĖ
Autorės nuotr.