Anoniminį alkoholiką skirti nuo alkoholiko

Klaipėdos universitete psichologijos mokslą studijuojančios doviliškės Vitos Adomavičienės tiriamuoju objektu tapo anoniminių alkoholikų grupė (AAG), prieš 4 metus įsikūrusi Doviluose. Jos tikslas buvo išsiaiškinti, kas keičiasi priklausomybės liga sergančiųjų gyvenime lankant AAG. Bendraudama su AA pastebėjo, kad visuomenė mažai žino apie šią grupę, jos veiklą ir neskiria anoniminio alkoholiko nuo alkoholiko.

Pasiekę dugną, ieško pagalbos

Klaipėdos rajone sunkiai sekėsi įkurti AA grupę. Pirmoji pradėjo veiklą Doviluose, seniūnei Nijolei Ilginienei leidus naudotis seniūnijos patalpomis. Apie šios grupės narius ji pasakojo savo dukrai Vitai, studijuojančiai psichologijos mokslus. Susidomėjusi antrakursė nusprendė rašyti kursinį darbą apie AAG veiklą. „Įsigilinusi supratau, kad visuomenė nežino, ką veikia jos nariai. Žmonės nesuvokia, kas yra „anoniminis alkoholikas“ – juos užkabina tik „alkoholikas“. Bendraudama pastebiu, kaip jie keičiasi, tobulėja. Žinoma, pasitaiko ir atkritusiųjų“, – kalbėjo V. Adomavičienė.

Pirmasis susitikimas sujaudino: „Stebėjausi, kaip žmogus, pasiekęs dugną, praradęs šeimą, susivokė, kad reikia ieškoti pagalbos.“

Aš esu blaivus – esu vienas iš laimingiausių žmonių. Šios priklausomybės niekada neįveiksiu – tai nepagydoma liga, bet ją galima sustabdyti. Ji visada bus manyje: tereikia užgerti – ir viskas. O jei aš to sau neleisiu, galėsiu puikiai gyventi. Kiekvienas žmogus sau diagnozuoja, ar serga priklausomybe nuo alkoholio. AA grupė leidžia sustoti ir pagalvoti. Anoniminis alkoholikas

Šį tyrimą ji tęsė rašydama psichologijos pagrindinių studijų baigiamąjį darbą „Dalyvaujančiųjų AA grupėje patirtis.“ Jame dalyvavo 4 anoniminiai alkoholikai – moteris ir 3 vyrai, kurių amžius – 46–50 metų. Jų blaivybės stažas – 3–8 metai. „Man atrodė, kad moterys, auginančios vaikus, turi būti atsakingesnės. O ši buvo praradusi šeimos pagarbą, pasitikėjimą“, – sakė Vita.

Jos teigimu, lankydamiesi AA grupėje, priklausomybės liga sergantieji sulaukia palaikymo, patarimų. „Koks neteisingas visuomenėje vyraujantis požiūris, kad alkoholis atpalaiduoja. Ir, užuot ėjęs pas psichologą, žmogus siekia alaus bokalo. Dalyvavimas AA grupėje iš dalies atstoja psichologą. Grupės nariai susidraugauja, kai kurie leidžia laiką kartu“, – pasakojo V. Adomavičienė.

Liūne paskendo jaunystėje

Savo tyrimą tebetęsia ir rašydama magistrinių studijų darbą. Jame dalyvauja 5 anoniminiai alkoholikai, kurių amžius – nuo 24 m. iki 32 m., dvi moterys ir 3 vyrai. „Keisčiausia, kad tarp jų – vienas pažįstamas iš paauglystės. Jau tuomet pastebėjau, kad jis turi šią bėdą, tačiau vaikinas to nesuvokė. Gera dabar jį pamačius: labai pasikeitė tapęs AA grupės nariu. Neįžeidinėja, nesityčioja, atvirai pasakoja apie save. Pašviesėjusiu veidu, laimingas, turintis gyvenimo planų“, – pasakojo Vita, pridūrusi, kad jis gyvas pavyzdys, kaip dalyvavimas AA grupės veikloje pakeičia žmogų. – Žinoma, tai priklauso nuo paties norų, siekių ir pastangų. Reikia būti stipriam, kad atsispirtum alkoholio potraukiui“, – kalbėjo Vita.

„AA grupės pagalba abejoja tik tie, kurie niekada nesusidūrė su jos nariais, nebendravo akis į akį. Pažvelgus į tyrimo dalyvius, neišdrįstum pasakyti, kad jie buvo priklausomi nuo alkoholio, ištisas savaites girtavo, gyveno gatvėje. Jie išbandė įvairiausius būdus siekdami pasveikti, tačiau tai nepadėjo, kol netapo AA grupės nariais. AA programa galinga, ji padeda nustoti vartojus alkoholį ir nebeatkristi. AA grupės nariai sugebėjo pakilti, grįžti į normalų gyvenimą. Jie tobulėja, siekia nekartoti klaidų“, – pasakojo V. Adomavičienė

Ji pasakojo, kad anoniminės alkoholikės, kurioms 24-eri ir 25-eri metai, išvaizdžios, tvarkingos, patiktų daugeliui vaikinų. „Sunku patikėti, kad jos alkoholikės. Jų manymu, alkoholizmą paveldėjusios. Užaugo girtaujančiųjų aplinkoje. Pasakojo, kad girtauti pradėjo būdamos trylikametės“, – pasakojo V. Adomavičienė. Jos teigimu, alkoholizmas gali „pagauti“ bet kokio amžiaus žmogų. Jauni alkoholikai jai pasakoję, jog manė, kad susibūrimuose reikia atsipalaiduoti vartojant alkoholį. Gėda šokti? Šnekinti merginą ar vaikiną? Išgėrus alkoholio, drąsiau. Ir įprato. Merginos nesuprato priklausomybės problemos. Viena pradėjo galvoti apie savižudybę, kita prarado vidinę ramybę. Jos atsidūrė pas psichoterapeutą, kuris pasiūlė lankyti AA grupę. „Merginos prisipažino, kad baisėjosi, kaip sėdės tarp tokių pajuodusiais veidais, raudonomis nosimis alkoholikų. Tačiau klausydamos „tokių“ patirties, kaip visuomenė juos ignoruoja, šiuos jausmus prisitaikė ir susitapatino su alkoholikais“, – pasakojo Vita.

Kenčiančiam reikia padėti

Antrus metus BPC dirbanti V. Adomavičienė kalbėjo, kad jos pažintis su AA grupe praverčia darbe. Kartą paskambinęs žmogus sakė ruošiasi žudytis. Jis aiškino esąs išgėręs, sėdintis ant palangės nuleistomis kojomis. Vyras kalbėjo, kad jis niekam nereikalingas, viskas nusibodę. „Bet aš negalėjau nusiųsti pagalbos, nes nesakė adreso. Stengiausi tęsti pokalbį – kalbėjomės apie 40 minučių. Pasakiau, kad yra AA grupė. Vyras prisipažino ją lankęs, bet atkritęs. Pasakiau, jog anoniminiai alkoholikai turi globėją: blaivybės stažą turintis stiprina blaivybės keliu žengti pradėjusįjį. Vyriškis nustebo, kad žinau apie anoniminius alkoholikus. Šią sudėtingą situaciją pavyko sėkmingai išspręsti“, – džiaugėsi V. Adomavičienė.

AA grupė sugeba ne tik pakeisti ją lankančius alkoholikus, bet ir padeda nešti žinią kenčiančiam alkoholikui. Tai 12-asis programos žingsnis. Žinią reikia nešti ir tam, kuris negeria alkoholio, kad susidūręs su tuo žinotų, kur kreiptis. Reikia iš anksto suteikti informaciją.

Bet, jos teigimu, tarnybų darbuotojai nežino, kaip padėti alkoholikams. „Paskambinus neblaiviems žmonėms ir prašnekus apie savižudybę, liepia išgerti arbatos, išsiblaivyti ir paskambinti vėliau. Manau, kad nuvykus pas juos reikėtų papasakoti apie AA grupę. Būtų naudinga duoti anoniminio alkoholiko telefono numerį, kad galėtų su juo pasikalbėti, o nesiūlyti išsiblaivyti. O gal reikėtų įkurti atskirą liniją alkoholikams, kad jie galėtų paskambinti ieškodami pagalbos“, – svarstė Vita, pridūrusi, kad reikia padėti nuo alkoholio kenčiantiems žmonėms – neatstumti jų.

Jos manymu, reikėtų atkreipti visuomenės dėmesį, kad AA grupę lanko garsūs žmonės. V. Adomavičienės teigimu, visuomenė mažai žino apie jos veiklą. Netgi kai kurie KU dėstytojai skeptiškai vertino jos pasirinkimą tyrinėti AA grupės veiklą. Prisistačiusi esanti AA grupės bičiulė, užkliuvo ir darbdaviui.

Džiaugsmas būti blaiviam

Neseniai 4 metų sukaktį minėjo Doviluose įsikūrusi AA grupė. Renginyje dalyvavo ir kitų Žemaitijos grupių anoniminiai alkoholikai su šeimos nariais – apie 140 žmonių. Šio susitikimo tikslas buvo supažindinti visuomenę su žmonėmis, kurie sugeba gyventi blaiviai ir tuo džiaugiasi.

„Ši sukaktis – ir mano kokybiško gyvenimo atkarpa: esu blaivus 12 metų“, – ištarė Lietuvos AA draugijos Žemaitijos regiono patikėtinis Artūras, Dovilų AA grupės įkūrėjas. Pasak jo, šią grupę lanko iki 11 žmonių, keli blaivūs nuo įsikūrimo pradžios, bet kai kas atkrito.

Šiemet AA grupė įkurta Gargžduose, Žemaitės g. 16. Čia susirinkimai vyksta antradieniais 19 val.

Neseniai AA grupė judėjimą pristatė Priekulės bendruomenei. Artūras džiaugėsi, kad juos šiltai priėmę priekuliškiai nori ir čia ją įkurti. Tačiau kituose rajono miesteliuose susidomėjimo šiuo judėjimu nėra: antai Plikiuose į susitikimą atėjo vienas žmogus kaip ir Vėžaičiuose.

• Anoniminiai alkoholikai – tai draugija vyrų ir moterų, kurie dalijasi savo patirtimi, jėgomis ir viltimi, norėdami padėti sau ir kitiems sveikti nuo alkoholizmo. Vienintelė sąlyga būti draugijos nariu – noras mesti gerti. Pagrindinis tikslas – būti blaiviems ir padėti kitiems alkoholikams pasiekti blaivybę.