Apie prekybą teisingumu ir knygas
Labiausiai laukėme pavasario ir jo atnešamos Knygų mugės magijos, o ne skandalo. Tačiau antrą savaitę maitinamės sensacingais pranešimais ir komentarais apie kyšininkavimu, prekyba poveikiu, papirkimu ir piktnaudžiavimu įtariamus aukščiausio rango teisėjus ir advokatus – 26 asmenis. Įtarimai dėl įvairių korupcinių veiksmų pareikšti 28-iems.
Driokstelėjo tai driokstelėjo skandalas tarpušvenčiu, savivaldybių rinkimų išvakarėse. Bet tai nebuvo lyg perkūnas iš giedro dangaus, kaip situaciją bando švelninti įtariamųjų kolegos. Dūsauja aukščiausio rango pareigūnai, kad tai valstybės masto problema, tarsi tik dabar praregėję.
Žiniasklaidoje perskaitę straipsnius apie išnagrinėtas rezonansines bylas, ypač šešėlinio pasaulio atstovų, logiškai paaiškinti priimtų sprendimų negali ne tik paprasti žmonės, bet ir teisininkai kraipė galvas: keistų teisėjų keisti sprendimai.
Dabar spėjama, kad palankūs įtariamųjų sprendimai kainavo nuo 1 tūkst. iki 100 tūkst. eurų. O tų žadėtų, sutartų kyšių – net keturi šimtai tūkstančių eurų.
Ir vis dėlto netikėta, kad teisėsaugos akiratin įkliuvo ilgamečių Apeliacinio, Aukščiausio teismo teisėjai, kurie įtariami prekyba teisingumu. Advokatai, užuot narplioję teisines vingrybes, stengėsi neįkliūdami perduoti pinigus teisėjams ir uždirbti. Ar teisėjai nenumatė savo veiksmų padarinių? Nenumanė, kad atsidurs, jei ne vienoje kameroje su nuteistaisiais, tai jų kaimynystėje? Betgi mūsų liaudies įžvalga: niekada neišsižadėk ligos, tiurmos ir ubago lazdos.
Filosofų teigimu, moralė – pamatinis žmogaus bruožas. Visi tai suprantame ir visi turėtume elgtis gerai. Tačiau net teisėjų veiksmai nebūna geri. Pasidavė visuomenės inercijai gyventi prabangiau už kitus bet kokia kaina? Įžūlios drąsos jie nestokojo.
Pakibo retorinis klausimas: tai smūgis teisėsaugai ar korupcijai?
Visuomenės apklausos rodo, kad teismai niekada aukštų reitingų neturėjo. Antai „Vilmorus“ atliktos apklausos vasario 8–17 d. rezultatai irgi apie tai byloja, nors gyventojai apklausti korupcijos skandalo išvakarėse. Teismai – tik ketvirtoje vietoje nuo galo. Jais pasitiki 27,2 proc., o nepasitiki 21 proc. apklaustųjų. Ir tai atspindi visuomenės nusivylimą.
O juk pasitikėjimas teismais tolygus pasitikėjimui valstybe. Žmogus, atėjęs į teismą, turi tikėti, kad bus apgintos jo teisės. Dabar aiškėja, jog ilgamečiai teisėjai porą dešimtmečių galimai lobo iš prekybos teisingumu. Smūgis valstybės reputacijai. Šešėlis visai teisėjų bendruomenei. Tačiau netikėtas skandalas liudija, kad yra nemažai sąžiningų teisininkų. Priešingu atveju nebūtų sulaikyti šie įtariamieji. Betgi korupcija veši ir kitose institucijose. Tarsi griaustinis pagrūmoja pranešimai apie sulaikytus įtariamus įvairių savivaldybių merus. Kaip gerai, kad mūsų rajono padangėje buvo ramu.
Praėjusią savaitę Vilniuje ne tik skandalas – ir Knygų mugė vyko. Pasirodo, kad penktadienį po darbo į ją susiruošę vilniečiai prie „Litexpo“ rūmų neberado kur pasistatyti automobilius – eismą reguliavo policija. O žmonės tikėjosi, kad tą vakarą mugėje bus mažiau lankytojų nei savaitgalį. Ir taip gera tapo tai išgirdus iš buvusios gargždiškės. Juk ne vien pinigų alkstame – mums reikia ir knygų, jų šviesos. Iš jų mums atsiveria pasaulis ir galimybė jį pažinti. Ir gali keisti mūsų mintis, požiūrį, ugdyti kilnumą, atskirti gyvenimo vertybes. Ar šiomis savaitėmis šalyje išgarsėję aukščiausio rango teisėjai, advokatai skaito grožinę literatūrą, ar tik įnikę į civilinius, baudžiamuosius kodeksus ieško, kaip apeiti įstatymus ir priimti palankesnį sprendimą suinteresuotiesiems? Už pinigus.
