Atostogos žiemą: ką veikti Klaipėdos rajone?

Esu turistė iš Latvijos ir per atostogas žiemą atvykau į Klaipėdos rajoną. Ką man pasiūlysite nuveikti? – tai Klaipėdos rajono savivaldybės mero pavaduotojos Rūtos Cirtautaitės išgalvota situacija. Tikslas – patikrinti, kokius turiningus laisvalaikio praleidimo būdus siūlo Turizmo informacijos centras ir Gargždų krašto muziejus šaltuoju sezonu.

Slidininkus viliojo Utrių kalnas

Kurį laiką spaudęs šaltukas buvo tikra palaima Utrių kalno slidinėjimo kurortui. Lapių bendruomenės centro pirmininkė Laima Karbauskienė informavo, kad pernai slidinėjimo sezonas tęsėsi 20 dienų, o šiemet – jau 22 d.: „Jei šaltukas spustels darkart, tai terminas pailgės. Lapių kalnu mėgavosi ne tik Klaipėdos rajono gyventojai, bet buvo atvykstančiųjų ir iš Jurbarko, Tauragės, Raseinių bei kt. Pasitaikė ir vienas kitas angliškai kalbantis užsienietis. Maloniai nustebino, kad slidinėjimas yra mėgstama ir senjorų pramoga. Žmonių srautas buvo didesnis nei pernai, kiekvieną darbo dieną apsilankydavo apie 100 žiemos pramogų mėgėjų, savaitgaliais – dar daugiau.“ Tad jei turistas iš Latvijos atvyktų esant minusinei temperatūrai, galėtų pasimėgauti Utrių kalno malonumais, tačiau orų prognozės ne visada sutampa su norais.

Tad Klaipėdos rajono turizmo informacijos centras ragina atsigręžti ir į kitas veiklas. Turistai kviečiami į originalias gintaro gaudymo ekskursijas, kuriose sužinoma apie gintaro atsiradimą ir jo savybes. Dalyviams yra atskleidžiami gintaro gaudymo ir rinkimo ypatumai. Drąsiausieji turi galimybę graibštu išbandyti savo jėgas jūros bangose. Ilgametę patirtį turintis gidas Igoris Osnač patikino, kad jam visiškai nesvarbu vesti ekskursiją vienam žmogui ar grupėms, kaina ta pati – 2 val. apie 70 eurų, 3 val. – 88 eurai.

Amatų kviečia mokytis Veiviržėnai

Jei turistas iš užsienio ar Lietuvos labiausiai domisi amatais, tikslingiausia jį nukreipti į neseniai duris atvėrusį Veiviržėnų amatų centrą. Pastarojo vadovė Valė Krauleidienė informavo, kad šiuo metu yra organizuojamos lėlių gamybos, audimo, medžio drožybos, mezgimo, keramikos, gaminių iš odos, duonos kepimo, vytelių pynimo, vilnos vėlimo, dekupažo, medžio drožinių programos. Centras bendradarbiauja su atitinkamų sričių 7 meistrėmis. Kiekviena iš jų turi savo valandinį įkainį. „Jei atvyksta grupė žmonių, užsiėmimų kainos svyruoja nuo 3 iki 5 eurų, jei, pavyzdžiui, kažko išmokti nori pavienis turistas, sutinkame, tačiau kaina jam jau būna didesnė. Kažkada buvo interesantas, norėjęs pasidaryti

„Rajone turime lankytinų objektų, galime pasiūlyti įdomių veiklų, tačiau Klaipėdos rajono turizmo informacijos centras turi nuolat investuoti į informacijos sklaidą – ne tik dalyvaudamas tarptautinėse parodose, bet ir platindamas informaciją pačiame rajone per spaudą, internetą – kad žinios apie lankytinus objektus būtų perduodamos iš lūpų į lūpas. Šiuolaikinėje visuomenėje informacija turi būti brukte brukama, nes juk ne kiekvienas užsuka į Turizmo informacijos centrą“, – įsitikinusi vicemerė R. Cirtautaitė.

gaminį iš odos, tai jam ši paslauga, regis, kainavo apie 12–13 eurų. Tačiau bet kuris mūsų lankytojas po užsiėmimų išsineša ir kažkokį gaminį: ar dekupažo darbą, ar duonos kepalėlį ir pan. Prieš didžiąsias metų šventes edukacinės programos buvo labai populiarios, Amatų centre švenčiami ir vaikų gimtadieniai, pavyzdžiui, jie lipdo medalius ir pan. Viskas priklauso nuo vaikų pomėgių. Dabar šiek tiek ramesnis laikotarpis – kaip ir visur“, – apibendrino V. Krauleidienė.

Judrėnų Stepono Dariaus bendruomenė taip pat turi viliojantį pasiūlymą – žemaitiško kulinarinio paveldo pristatymą, edukacinę programą „Sūrių kelias“. „Iki šiol ją rengėme daugiau bendruomenėms. Jei moterys tik parodo ir pavaišina, pavyzdžiui, sūriais ir pan., tai kainuoja apie 50 eurų 8 žmonių kompanijai. Jei norima kartu ir išmokti gaminti sūrius, kastinį bei produkcijos išsivežti, suma padidėja iki 100 eurų. Jei žemaičių kulinariniu paveldu susidomėtų turistai, tai mielai priimtume“, – užtikrino Judrėnų Stepono Dariaus bendruomenės pirmininkė Vilija Norvilienė.

Žinių ištroškusiuosius priims muziejus

Pasak vicemerės R. Cirtautaitės, neabejingieji istorijai turėtų užsukti į Gargždų krašto muziejų, kur eksponuojama „Bangoje“ ne kartą plačiai aprašyta ekspozicija „Tarpukario Gargždai 1918–1939 m.“ Gargždų krašto muziejus lankytojų laukia nuo antradienio iki šeštadienio, nuo 11 iki 18 val.

Pageidaujantiesiems yra vedamos ekskursijos ir po Gargždų, Priekulės miestus, taip pat lydima po rajoną (1 val. įkainis (be transporto) grupei lietuvių kalba – 8,70 Eur, užsienio kalba – 11,60 Eur). Pažintis su Gargždais neretai prasideda ir nuo bažnyčios. Ji yra modernistinio stiliaus, pastatyta 1993 m. Tačiau bažnyčios šventoriuje išlikusi architektūriniu ir istoriniu požiūriu vertinga privati baronų Rone šeimos koplyčia – mauzoliejus. Ši neoklasicistinio stiliaus Nukryžiuotojo Jėzaus koplyčia pastatyta 1840–1844 m. Akmeninė Gargždų bažnyčios varpinė – tai Gargždų baronų Rone dovana miestui ir vienas iš nedaugelio baronus mieste menančių objektų. Varpinė, kuri yra įtraukta į nekilnojamųjų kultūros vertybių registro sąrašą, yra statyta tuo pat metu kaip ir koplyčia 1840–1844 m.

Lankytinų objektų atmintinė

• Gargždų (Kalniškės) piliakalnis. Iškirtus kultūrinį sluoksnį naikinusius medžius nuo piliakalnio atsiveria nuostabi miesto, Minijos pakrančių panorama.
• Vėžaičių dvarvietė ir išlikę dvaro ansamblio pastatai. Pagrindiniai dvaro rūmai nėra išlikę, tačiau lankytoją pasitinka įspūdingi pagrindiniai klasicistiniai dvaro vartai ir raudonieji – neogotikiniai dvaro vartai. Yra išlikę vertingų XIX a. pab. – XX a. pr. dvaro ansamblio pastatų. Restauruotose neogotikinėse dvaro arklidėse dabar įkurtas Vėžaičių kultūros centras, veikia nedidelis muziejus. Galima užsisakyti ekskursijas po dvarvietę, muziejų.
• Lakūno Stepono Dariaus gimtinė – muziejus. Garsiojo lakūno vaikystės namuose Dariaus kaime įsikūręs muziejus, kuriame atkurta jo vaikystės aplinka, yra įkurta ekspozicija, skirta skrydžiui per Atlantą.
• Ablingos memorialinis ansamblis – apie 30 lietuvių tautodailininkų – medžio drožėjų ir kalvių darbų.
• Karklė ir Olando Kepurė – unikali savo gamtiniu paveldu.
• Agluonėnų etnografinė sodyba – vienas iš nedaugelio išlikusių Mažosios Lietuvos medinės architektūros pavyzdžių, menančių Klaipėdos krašto istoriją.
• Priekulės istorinis centras.
• Dreverna. Prieplaukoje galima pasigrožėti senoviniu kuršių laivu, vaizdinga medinių skulptūrų kompozicija. Iš 15 metrų aukščio Drevernos apžvalgos bokšto galima pamatyti gražiausius Kuršių marių vaizdus.

Apie kitus lankytinus objektus išgirsite apsilankę Gargždų krašto muziejuje, Turizmo informacijos centre.