Daugiabučių kiemus greičiausiai paplatintų savi pinigai

Automobilių perpildytuose daugiabučių kiemuose tvarka įvesta teoriškai. Prieš dvejus metus Klaipėdos rajono savivaldybė parengė visų daugiabučių kvartalų detaliuosius planus. Tačiau automobilių statymas, naujos žaidimų aikštelės ir kiti patogumai matomi tik brėžiniuose. Realybė kitokia. Tvarka daugiabučių kiemuose atsirastų tik po butų savininkų piniginės injekcijos.

Savivaldybė savo jau padarė

Įsisenėjusi automobilių statymo problema Gargždų mieste teoriškai išspręsta 2010–2012 m., Klaipėdos rajono savivaldybės tarybai inicijavus miesto teritoriją apimančių detaliųjų planų rengimą. Iš viso parengti 5 detalieji planai, kurių dalį finansavo Europos Sąjungos fondų lėšomis. Prie 65 282 Lt vertės projektų Savivaldybei bereikėjo prisidėti tik 15 proc.

Tačiau Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Gytis Kasperavičius neslepia – pinigų planams įgyvendinti nėra. „Formalus biurokratinis atsakymas būtų toks: teritorijos prie daugiabučių yra valstybės nuosavybė, bet Savivaldybė veiklos planuose kol kas nėra numačiusi lėšų automobilių aikštelėms įrengti pagal parengtus planus. Daugiabučių bendrasavininkiai, t. y. gyventojai, investuoti nenori, tad problema neišspręsta“, – kalbėjo skyriaus vedėjas.

Visgi išeitis yra. „Įteisinus žemę kaip daugiabučio butų savininkų nuosavybę, gyventojai savo lėšomis galėtų įsirengti aikšteles, susitvarkyti žaliuosius plotus – taip, kaip tai daro privačių namų savininkai“, – tęsė G. Kasperavičius. Tačiau pasiimti valstybinę žemę žmonių priversti negalima – jie turi patys pareikšti norą.

Yra ir kitas sprendimo būdas. Projektus rengti ir statybas vykdyti reikėtų per daugiabučius administruojančias įmones ar bendrijas gavus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sutikimą bei pasirašius infrastruktūros sutartis su Savivaldybe. Šiuo atveju detalieji planai būtų pagrindas statybos projektams rengti ir juos įgyvendinti.

Žada pagalbą

Minėtuose detaliuosiuose planuose architektai sprendė daugiabučių kiemų ir gretimų teritorijų problemas. Utopiška, bet tankiai užstatytuose kvartaluose automobilių statymas numatytas įrengiant net požemines aikšteles. G. Kasperavičius vėl neslėpė – tik taip buvo galima nepažeisti teisės aktų, tačiau realiai požeminės aikštelės vargu ar kada atsiras.

Šioje situacijoje labai svarbu, kad daugiabučių namų bendrasavininkiai pareikštų norą kurti savo aplinką (automobilių, vaikų žaidimų aikšteles, poilsio zonas, apželdinimą ir pan.). Procesas nėra lengvas, ypač reikalaujantis bendro sutarimo.

Architektas kvietė daugiabučių bendrijų pirmininkus ar aktyvius gyventojus kooperuotis ir judinti teritorijų sutvarkymo klausimus bei patikino, kad skyriaus specialistai visada pasiruošę konsultuoti rengiant techninę dokumentaciją. „Iniciatyvas tikrai palaikytume, jei būtų bent vienas toks projektas. Jei susikooperuotų bent keli daugiabučių namai, tai taptų pavyzdžiu kitiems“, – ragino G. Kasperavičius.

Rezultatas – nuolatinės išlaidos

Savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus vedėjas Audrius Kampas pratęsė biurokratinių reikalavimų eiliškumą: „Tolimesnis žingsnis po detaliųjų planų turėtų būti tikslūs žemės sklypo kadastriniai matavimai, žemės sklypo suformavimas, įregistravimas ir nuosavybės teisių nustatymas. Tačiau visa tai jau turi daryti naudotojai. O jei daugiabučiame 30–50 savininkų, būtini jų sutikimai. Sprendimą priimti gali savininkai, o jie pas mus vangūs“, – teigė A. Kampas.

Jų norą numarinti gali ir finansai. „Gyventojų lauktų išlaidos sklypų planams, sutartims, įregistravimui registre ir maža to – padidėtų žemės nuomos mokestis. Šiuo metu butų savininkai nuomoja tik sklypo užstatymo plotą, o įteisinus žemę, mokėti tektų už visą sklypą.

„Kokia daugiabučių kiemų perspektyva? Patys gyventojai turi suprasti, kad jie yra tos žemės savininkai. Ir jei jie nori gyventi, turi tvarkytis. Savivaldybė savo jau padarė – parengė dokumentaciją. Dabar reikia noro, pinigų ir savininkų supratimo“, – sakė Turto valdymo skyriaus vedėjas A. Kampas.

Kol žemė neįteisinta, neoficialiai trypiu ir neturiu problemų. O jei įteisintas sklypas liks neaptvertas, juo toliau naudosis visi – gyventojai, svečiai, aplinkiniai. Tačiau mokėti teks tik gyventojams. Tad įteisinimo tikslas – sumokėti pinigus ir pasidaryti taip, kad tuos pinigus galėtum mokėti kasmet, – sarkastiškai kalbėjo A. Kampas. – Pliusų yra. Gyventojai įgautų valdytojo teises, galėtų jau tik savo lėšomis rengti projektą, pasidaryti aikštelę, tverti tvorą, įsidėti užraktą ir kt. Ir valytoją žiemą samdyti galėtų patys.“ Anot jo, kol žemė valstybinė, valstybė praranda potencialius nuompinigius, o Savivaldybė patiria išlaidas valdiškai valydama kiemus.

Kokia daugiabučių kiemų perspektyva? „Patys gyventojai turi suprasti, kad jie yra tos žemės savininkai. Ir jei jie nori gyventi, turi tvarkytis. Savivaldybė savo jau padarė – parengė dokumentaciją. Dabar reikia noro, pinigų ir savininkų supratimo“, – sakė Turto valdymo skyriaus vedėjas.

Atlaisvins P. Cvirkos gatvę

Visgi biurokratinius formalumus įveikti žadančių gargždiškių yra. Robertas Paulauskas, DNSB „Draugystė“ pirmininkas, bandys kiek atlaisvinti ankštą P. Cvirkos gatvę – savos aikštelės nori dalis gatvės 31-ojo namo gyventojų. „Namui priklausantis sklypas užima 22 arus. Jei žemę norėtume išsipirkti, aro kaina siekia 1 200 Lt. Vadinasi, mums reikėtų apie 26 400 Lt, t. y. grubiai skaičiuojant po 880 Lt butui“, – skaičiavo pirmininkas. Jo įsitikinimu, nuomoti žemės neverta. Juolab jis akcentavo, kad pirmą kartą valstybinės žemės įsigyjantiems asmenims taikoma 40–50 proc. lengvata (priklausomai nuo socialinės padėties) ir reikėtų nepraleisti progos ja pasinaudoti. Valstybinės žemės savininkais taptų visi gyventojai, tačiau aikštelę rengtųsi tie, kurie nori ir turi lėšų. Apklausa parodė, kad kitoje namo pusėje naujos automobilių stovėjimo aikštelės norėtų 10–12 gyventojų. Vietų skaičius priklausytų nuo prisidėjusiųjų finansiškai. Vienos vietos įrengimas kainuotų dar apie 1 200 Lt.

Tikimasi, kad per žiemą parengus žemės įteisinimo dokumentus, aikštelės statybos prasidėtų kitą pavasarį. Naujos aikštelės įrengimo klausimas, anot R. Paulausko, „juda“ ir prie jo administruojamo P. Cvirkos 21-ojo daugiabučio. „Pas mus tebėra požiūris, kad daugiabučiame mano ribos pasibaigia uždarius buto duris. Visa kita turi padaryti valdžia arba pirmininkas. Žmonės lyg ir norėtų tvarkytis patys, betgi gal kažkas ateis ir padarys už mus. O tada aš imsiu ir pasinaudosiu. Net ir svarstant naujų aikštelių klausimus yra gyventojų, kurie numoja ranka – jūs darykit naują aikštelę, o man padaugės vietos prie namo“, – kalbėjo R. Paulauskas.

Dėjosi po 100 Lt

Pavienių iniciatyvų mieste buvo ir iki detaliųjų planų patvirtinimo. Bemaž prieš dešimtmetį dviejų Melioratorių gat­vės namų aktyvistai esamą aikštelę irgi platino savo lėšomis. Vieno daugiabučio atstovas Algimantas Lapė pasakojo, kad 90 butų šeimininkai už vietą aikštelėje mokėjo po 100 Lt. Nors pinigus sunešė ne visi, lėšų pakako beveik dvigubai praplėsti aikštelę, sudėti bortelius, užpilti skaldą. Šiuo metu prie namų telpa apie 70 mašinų.

Iniciatoriai turėjo su seniūnija ir dar pora atsakingų institucijų suderintą preliminarų projektą. Jie pasiekė, kad dalis aikštelės po kelerių metų būtų išasfaltuota jau valdiškomis lėšomis. „Patys savininkai dirbome, todėl aikštelę įsirengėme nebrangiai. Jei būtume darę oficialiai ir įteisinę žemę, žinoma, būtų kainavę brangiau“, – apie senokai vykdytą kiemo pertvarką pasakojo A. Lapė.