Dėl buvusių Klaipėdos ligoninių finansų – į Generalinę prokuratūrą
Seimo Sveikatos reikalų komitetas (SRK) išklausė Klaipėdos universiteto ligoninės informaciją apie finansinę situaciją ligoninėje, taip pat išnagrinėjo Klaipėdos universiteto ligoninės filialų (iki Klaipėdos universiteto ligoninės įsteigimo veikusių ligoninių) 2022 m. veiklos ir vidaus kontrolės vertinimo vidaus audito rezultatus. Komitetas priėmė sprendimą dėl finansinės situacijos Klaipėdos universiteto ligoninėje.
Pakėlė algas – padidino skolas
Seimo sveikatos reikalų komitetas primena, kad 2023 m. sausio 1 d. veiklą pradėjo Klaipėdos universiteto ligoninė. Ji įsteigta sujungus tris asmens sveikatos priežiūros įstaigas: Klaipėdos jūrininkų ligoninę, Klaipėdos universitetinę ligoninę ir Palangos reabilitacijos ligoninę. Naujajai gydymo įstaigai vadovauti paskirtas laikinas vadovas, kuris šias pareigas ėjo iki 2023 m. spalio mėnesio, kol pareigas pradėjo eiti nuolatinis vadovas.
Seimo sveikatos reikalų komitetas sprendimo išvadoje pažymėjo, kad 2022 m. pabaigoje, prieš pradedant Klaipėdos universiteto ligoninės veiklą, Klaipėdos universitetinė ligoninė priėmė sprendimą vidutiniškai apie 30 % padidinti darbo užmokestį ligoninės darbuotojams, vien dėl šio sprendimo ligoninės išlaidos 2023 m. didėjo apie 8 mln. eurų.
Atlikus 2022 metų Klaipėdos universitetinės ligoninės vidaus auditą, pastebėta, kad „sprendimas atlikti tokį reikšmingą etatinio darbo užmokesčio kėlimą darbuotojams prieš užbaigiant reorganizavimą, kelia abejonių dėl jo pagrįstumo ekonominiu ir efektyvumo atžvilgiu ir pasekmių likusių įstaigų darbuotojų motyvacijai, resursų užtikrinimui tęsiant reorganizuotų įstaigų veiklą. Šiuo atveju svarbu paminėti, kad toks veiksmas lėmė papildomas sąnaudas įstaigai ir stipriai išaugusias išeitines išmokas darbuotojams, kurie dėl reorganizavimo nutraukė darbo santykius.“
Atlikti 2022 metų veiklos ir vidaus kontrolės vertinimo auditai iki Klaipėdos universiteto ligoninės įsteigimo buvusiose ligoninėse parodė, kad ligoninės galimai veikė pažeisdamos Viešųjų įstaigų įstatymo, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo, Viešųjų pirkimų įstatymo, mokestinių ir darbo įstatymų, kitų teisės aktų ir ligoninių vidaus dokumentų nuostatas.
Našta naujam vadovui
2023 m. bendras Klaipėdos universiteto ligoninės nuostolis kiekvieną mėnesį sudarė apie 1,2 mln. eurų, iš kurių 666 tūkst. eurų – dėl padidėjusio darbo užmokesčio fondo, o 534 tūkst. eurų – dėl staiga išaugusių išlaidų, kurių priežastis paaiškės, sulaukus finansinio audito rezultatų. Preliminarus 2023 m. ligoninės finansinis rezultatas – 12,3 mln. eurų nuostolis, o 2024 m. pabaigai planuojamas net 18,5 mln. eurų nuostolis. Pažymėtina, kad, remiantis Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pateikta informacija, planuojamų reorganizuoti asmens sveikatos priežiūros įstaigų finansinis rezultatas buvo teigiamas.
Klaipėdos universiteto ligoninės finansinės problemos pradėtos spręsti tik pareigas pradėjus eiti dabartiniam ligoninės vadovui, iki tol nebuvo imtasi jokių realių veiksmų. Šiuo metu problemų sprendimas vykdomas keliomis kryptimis: mažinant išlaidas (nenaudingų sutarčių atsisakymas, tik būtinų pirkimų vykdymas ir kt.), optimizuojant darbo užmokesčio fondą (etatų mažinimas, ypač administracinio pobūdžio padaliniuose, besidubliuojančių funkcijų atsisakymas, mokamų priedų prie darbo užmokesčio kai kuriuose ligoninės filialuose optimizavimas ir kt.), didinant pajamas (asmens sveikatos priežiūros paslaugų spektro ir apimčių didinimas, ambulatorinių paslaugų skatinimas, miego centro veiklos atnaujinimas, skausmo centro 3 veiklos plėtra ir kt.), didinant ekonominį efektyvumą (ligoninės filialų sujungimas, besidubliuojančių padalinių funkcijų atsisakymas ir pan.) ir kt.
Seimo sveikatos reikalų komitetas pažymėjo, kad Sveikatos apsaugos ministerija nesuvaldė situacijos ir nesugebėjo užtikrinti, kad Klaipėdos jūrininkų ligoninės, Klaipėdos universitetinės ligoninės ir Palangos reabilitacijos ligoninės sujungimas į vieną juridinį asmenį vyktų sklandžiai ir būtų perskirstytos filialų vadovų funkcijos ir teisės, ypač finansų valdymo klausimais. Todėl naujai paskirtas Klaipėdos universiteto ligoninės vadovas negali viso dėmesio skirti vadybiniams ir organizaciniams klausimams, siekiant organizuoti aukščiausio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, nes turi spręsti susikaupusias finansines ir teisines problemas.
Prašo įvertinti veiksmus
Trečiadienį Seimo reikalų komitetas priėmė sprendimą kreiptis į Generalinę prokuratūrą su prašymu išnagrinėti iki Klaipėdos universiteto ligoninės įsteigimo veikusių ligoninių 2022 m. veiklos auditų rezultatus ir įvertinti šių ligoninių vadovų veiksmų bei Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimų, prieš sujungiant ligonines į vieną juridinį asmenį, teisėtumą ir pagrįstumą.
SRK sprendime siūloma Sveikatos apsaugos ministerijai kartu su Klaipėdos universitetu ir Klaipėdos universiteto ligonine parengti ir patvirtinti Klaipėdos universiteto ligoninės finansinės padėties gerinimo priemonių planą ir jį įgyvendinti.
Siekiant įvertinti iki Klaipėdos universiteto ligoninės įsteigimo veikusių gydymo įstaigų (Klaipėdos jūrininkų ligoninės, Klaipėdos universitetinės ligoninės, Palangos reabilitacijos ligoninės) veiklos efektyvumą, išteklių ir turto panaudojimo racionalumą, priimtų sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą, SRK rekomendavo Sveikatos apsaugos ministerijai organizuoti šiose įstaigose veiklos ir finansinių auditų atlikimą.
SRK taip pat pasiūlė Sveikatos apsaugos ministerijai ir Klaipėdos universitetui apsvarstyti galimybes prie Klaipėdos universiteto ligoninės prijungti Klaipėdos vaikų ligoninę ir kreiptis dėl šio klausimo į Klaipėdos miesto savivaldybę.
Parengė Vilija BUTKUVIENĖ
