Dėl rajono kelių būklės garsiausiai šaukia naujakuriai?

Laužomos mašinos, baimė dėl saugumo ir nesibaigiantys vizitai į Savivaldybę jau tapo prasta rajono kelių būkle besipiktinančiųjų kasdienybe. Pasak Savivaldybės Vietos ūkio ir kaimo reikalų komiteto pirmininkės, Tarybos narės Reginos Kernagienės, rajono kelių būklė – verta diskusijų, o gyventojai, ypač naujakuriai, „spaudžia“ vietos seniūnus, kad jų gyvenamose teritorijose būtų įrengti  nauji keliai, nesilaikant eiliškumo, neįvertinant eismo intensyvumo ar kitų rodiklių. Opoms atverti: du išvažiuojamieji posėdžiai

Pasak R. Kernagienės, Savivaldybės Vietos ūkio ir kaimo reikalų komitetas nuolat sulaukia gyventojų prašymų, pasiūlymų, pageidavimų dėl kelių, dviračių, pėsčiųjų takų ir šaligatvių būklės. Tad Vietos ūkio ir kaimo reikalų komiteto pirmininkė inicijavo du išvažiuojamuosius posėdžius. Pastebėta, kad ypač prasti keliai Vėžaičių, Priekulės, Dauparų-Kvietinių seniūnijose, Sendvario seniūnijos naujakurių kvartaluose. „Norėčiau paminėti Lyverių kelią Vėžaičių seniūnijoje, kur intensyvus eismas. Rekonstrukcijos laukia daug senųjų gatvių Jakų gyvenvietėje, Jonušuose – Gėlynų gatvėje, Smilgynuose pagrindinė gatvė sulopyta tik atkarpomis. Dauparų gyvenvietės Smiltelės, Liepų, Akacijų, Kaštonų gat­vėse po vandentvarkos projekto įgyvendinimo sugadinta asfalto danga. Ją reikia pakeisti ištisine danga. Durpyno gatvėje Jonušuose, prie Klaipėdos zoologijos sodo, būtina pakeisti greičio ribojimo kalnelius. Jie neatitinka reikalavimų ir kelia pavojų automobilių saugumui“, – kelionės po rajoną įspūdžiais su „Banga“ dalijosi Vietos ūkio ir kaimo reikalų komiteto pirmininkė. Ji stebėjosi, kodėl keliai, dėl kurių gyventojai kreipėsi ne vieną ir ne du kartus, į rekonstruojamų kelių sąrašą dėl neaiškių priežasčių vis dar neįtraukti. Vietos ūkio ir kaimo reikalų komiteto pirmininkė taip pat atkreipė dėmesį, kad atsakingų Savivaldybės skyrių specialistai privalėtų daugiau kontroliuoti, kaip  kvartalų vystytojai laikosi sutartinių įsipareigojimų įrengiant kelius naujuose kvartaluose. R. Kernagienės nuomone, kai kuriose rajono seniūnijose keliai prižiūrimi atmestinai. „Kelkraščiai aukštesni už pačius kelius. Keliai – tarsi loviai, kuriuose kaupiasi vanduo. Man, net ne specialistei, aišku, kad reikia nukasti juodžemį nuo kelio krašto, jį išvežti ir padaryti griovius vandeniui nubėgti. Kol tai neatlikta, tokių kelių žvyravimas bei greideriavimas – betikslis“, – pastebėjo R. Kernagienė. Vietos ūkio ir kaimo reikalų komiteto pirmininkė atkreipė dėmesį, kad tikslingiau būtų investuoti į kelių būklės gerinimą, o ne į bent jau kol kas gargždiškius liūdinantį miesto apželdinimą. „Pasiūliau Kelių priežiūros programos finansavimą padidinti 30 proc. Dėl papildomo finansavimo skyrimo kelių remonto bei rekonstrukcijos darbams pritarė ir  Savivaldybės taryba. Sudaryta darbo grupė iš specialistų ir Tarybos narių, kuri ir peržiūrės biudžeto eilutes“, – dėstė Tarybos narė.

Dėl įnoringų naujųjų gyventojų kenčia senbuviai

Vietos ūkio ir kaimo reikalų komiteto pirmininkės R. Kernagienės nuomone, labiausiai dėl kelių būklės nerimsta naujakuriai. Esą jie „spaudžia“ vietos seniūnus per tiesiogiai išrinktus seniūnaičius, bendruomenių pirmininkus, kad jų gyvenamose teritorijose būtų įrengti nauji keliai, nesilaikant eiliškumo, neįvertinant eismo intensyvumo ir kitų rodiklių.

„Naujakuriai nusiperka pigiausius sklypus be infrastruktūros, tačiau po to reikalauja, kad viskas būtų iškart sutvarkoma. Iš miesto atsikraustę žmonės dažnai pamiršta, kad gyvena kaime ir kur nusipirko sklypus. Juk prieš atsikraustant asfalto taip pat nebuvo. Dažnai ir namų statytojai, kvartalų vystytojai neteisingai informuoja, kur ir kada bus klojamas asfaltas, įrengiamas apšvietimas ir pan., todėl prieš įsigyjant sklypą ar namą rekomenduoju bent paskambinti į Savivaldybę, Statybos ir kelių priežiūros skyrių, ir pasidomėti, ar nekilnojamąjį turtą norintys parduoti asmenys sako tiesą“, – aiškino Statybos ir kelių priežiūros skyriaus vedėjas Algirdas Ronkus. „Nauji kvartalai yra įrengiami privačių vystytojų. Ten – privatūs inžineriniai sklypai ir keliai, kurie nepriklauso Savivaldybei. Turtą įsigyjantys asmenys turi sutartyse su kvartalo vystytoju nusimatyti, ar bus įrengiamas asfaltuotas kelias, apšvietimas ir kt. Savivaldybė nekontroliuoja sutarčių, kurias asmenys pasirašo su privačių kvartalų vystytojais“, – aiškino Statybos ir kelių priežiūros skyriaus vedėjas.

Kad seniūnijos darbuotojai daugiausia skundų dėl kelių būklės sulaukia iš naujakurių, „Bangai“ liudijo ir Dovilų seniūnė Nijolė Ilginienė. Ji atkreipė dėmesį, kad būsimi gyventojai prieš įsigydami nekilnojamąjį turtą retai kada pasidomi vietovės infrastruktūra. Seniūnė pastebėjo, kad dažnai miestiečiai nesusimąsto, kad kelionę iki namų asfaltu teks iškeisti į dardėjimą žvyrkeliu. O pro langą išsvajotas paukštelių giesmes – į dulkes. „Žmones apžavi gamta, tačiau persikrausčius džiaugsmą ja nustelbia kelių būklė. Tuomet naujakuriai kreipiasi į seniūniją ir įrodinėja esantys patys svarbiausia bei reikalauja išimties tvarka gerinti kelią iki jų namų. Pastebiu, kad paprastas kaimo žmogus apsišarvuoja kantrybe, supranta, kad per dieną asfalto niekas nenuties, o pyktis procesų nepagreitins, ir kantriai laukia. O naujakuriai dažnai renkasi skundų kelią. Noriu pabrėžti, kad visi seniūnijos gyventojai mums vienodai svarbūs: tiek naujai atsikraustę, tiek ne vieną dešimtmetį seniūnijoje gyvenantys“, – dėstė seniūnė.

Daro pagal galimybes

Pasak Sendvario seniūnės Loretos Kuprienės, naujakuriai išties nėra tokie kantrūs kaip senbuviai. „Tik atsikraustę gyventojai diktuoja savo sąlygas dėl įvairių klausimų: kelių, šaligatvių, saugumo, šienavimo ar pan. Tačiau gyventojus suprantu, nes kelių įrengimo, gražių prieigų į gyvenvietes su apšvietimu įrengimas užtrunka ne vieną dešimtmetį. O tuomet, kai vadovaujamasi principu „bet kokia kaina“ pasiekti tikslą, nukenčia ilgus metus seniūnijoje gyvenantys žmonės, kurie laukė, laukia ir lauks“, – pastebėjo seniūnė. Ji pasakojo, kad gyventojų augimo skaičius toks, kad vienu metu neįmanoma išspręsti pagrindinių problemų keliose gyvenvietėse. „Keliai, lietaus vanduo, apšvietimas, šienavimas, saugumo priemonės – tai milijoninės investicijos ir be nuoseklumo, konkrečių planų konkrečiai teritorijai ir finansinių injekcijų iš ES ar ministerijų – nieko nebus. Judame lėtai, bet tikime inovatyviais sprendimais (galbūt bus galimybė vienu kartu sutvarkyti infrastruktūrą su privačia ir vieša partneryste ar pan.). Seniūnijos seniūnaičiai – šaunuoliai. Jie reiklūs, taktiški, bendruomeniški žmonės, kurie stengiasi suprasti seniūnijos finansines galimybes, argumentuotai teikti prašymus Tarybai dėl vieno ar kito objekto ar sumanymo įgyvendinimo. Darome, ką galime padaryti, planuojame, kiek galime planuoti. Savivaldybės Strateginiame plane nemažai priemonių, nors kartais ir perkelia jas į kitus metus, bet vis tiek plane – tai jau pasiekimas“, – kalbėjo seniūnė.

• Laimėjus viešųjų pirkimų konkursą UAB „Žemkasa“ šiuo metu su Savivaldybe turi 3 sutartis: 2017 m. pasirašyta H. Šojaus g. rekonstravimo darbų sutartis, kurios vertė 650 tūkst. eurų (darbai turi būti baigti šiemet). 2017 m. pasirašyta visų seniūnijų ištisinės asfalto dangos remonto sutartis, kurios trukmė – 3 metai, vertė – 638 tūkst. eurų. 2018 m. pasirašyta visų seniūnijų žvyravimo darbų sutartis, kurios trukmė – 3 metai, vertė – 200 tūkst. eurų.
• Rajone Savivaldybei priklauso daugiau nei 1130 km kelių: beveik 200 km jų – asfaltuoti, daugiau nei 914 km kelių danga – žvyras, daugiau nei 13,5 km – gruntas, 3,9 km – asfalto drožlės, taip pat Savivaldybėje yra po kelis šimtus metrų kelių, kurių danga – cementbetonis, grindinys, skalda, trinkelės. Vieno kilometro asfaltavimas be projektavimo, techninės priežiūros, apšvietimo, pėsčiųjų takų ir pan. kainuoja apie 300 tūkst. eurų.