Doviluose atgimsta „Šėpos“ teatro tradicija

Baigiamosios edukacijos „Betliejaus istorijos“ renginio – „Šėpos“ teatro festivalio Dovilų etnokultūros centre dalyviai.

Dovilų etninės kultūros centre šeštadienį vyko baigiamasis edukacijos „Betliejaus istorijos“ renginys – „Šėpos“ teatro festivalis. Tai vienas iš Klaipėdos rajono savivaldybės kultūros paveldo puoselėjimo ir kultūros paslaugų plėtros programos priemonės „Etninės kultūros plėtros programa“ sumanymų. Dalyvius pradžiugino teatralizuotas Trijų Karalių pasveikinimas, dovanos.
Įkvėpė biblinė istorija
„Betliejaus istorijos“ – prasminga edukacija, susijusi su žemaičių tradicija – nuo šv. Kalėdų iki Trijų Karalių šeimose ar svečiuose rodyti biblinę istoriją.
Praėjusį šeštadienį, Trijų Karalių dieną, Dovilų etninės kultūros centre baigiamajame edukacijos renginyje, kurį organizatoriai pavadino „Šėpos“ festivaliu, biblinę istoriją savaip atskleidė Kretingalės ir Birbinčių bendruomenės bei Vėžaičių kultūros centras.
Teatrologės Salomėjos Burneikaitės sumanymu ir lėlininko Lino Zubės iniciatyva, 2006 m. Doviluose įkurtas „Šėpos“ teat­ras. „Nusprendę atgaivinti „Šėpos“ teatro tradiciją, pakvietėme bendruomenes dalyvauti lėlių vaidinimo edukacijose – įsijungė keturios bendruomenės, bet viena neatvyko, – kalbėjo edukatorė etnologė Loreta Piaulokaitė-Motuzienė. – Tai pirmasis „Šėpos“ teatro festivalis Klaipėdos rajone, galbūt kitais metais peraugsiantis į tarptautinį.“
Atnaujinta šėpa su prakartėle stovėjo šių namų salėje, o vaidinimai vyko kamerinėje aplinkoje, prie stalo. Dalyvauti lėlių teatro edukacijoje – bendruomenių išbandymas: jos buvo gavusios vaidinimo scenarijų, keraminius lėlių pusgaminius, kuriuos reikėjo aprengti, papuošti – paruošti vaidinimui.
Kretingalės bendruomenės, gyvuojančios apie 20 metų, pirmininkė Eglė Jaugelavičė pasikvietė Plikių bendruomenės narę Vitą Alūzienę su dukra Melanija, surado bendramintę kretingališkę Jurgitą ir sėkmingai pasiruošė lėlių vaidinimui. „Lengva nebuvo, nes nieko bendro su lėlių teatru neturime, – prisipažino Eglė. – Repetavome atskirai, jaudinomės, bet pasirodėme.“
Atskleidė savo talentus
Aktyvi Birbinčių bendruomenė, neseniai pastačiusi spektaklį pagal B. Sruogos „Pagunda“, subūrė ir gausią lėlių teatro mėgėjų trupę. „Mes mielai įsijungėme į šį projektą – žiemos vakarais susirinkę bendruomenės namuose siuvome lėlėms drabužius, repetavome. Tai sutelkė bend­ruomenę. Mes norėjome kuo daugiau žmonių įtraukti, kad jie prisiliestų, pasakytų bent žodį ar kelis“, – „Bangai“ kalbėjo Birbinčių bendruomenės pirmininko pavaduotoja Rasa Mašuninienė. Jai pritarė narės Vanda Vaičikauskienė, Lionė Petronienė. Į projektą įsijungė ir vyrai – antai Audronius Petronis neprašytas sumeistravo klėtelę – tvartelį ir vaidino.
Žiūrovus suvirpino improvizuota spektaklio pabaiga: vaidintojų uždegtos žvakelės, iš rankų į rankas perduodamas simbolinis kūdikis. „Tai – stebuklas“, – ištarė Vėžaičių kultūros centro direktorė Diana Ciparienė, su kolegėmis taip pat vaidinusi Bet­liejaus istoriją.
Renginyje dalyvavęs Gargždų parapijos kunigas Mindaugas Stonys šypsodamasis prisipažino pirmą kartą matęs tokį spektaklį. Jis sveikino dalyvius, Trijų Karalių, Kristaus apsireiškimo dieną, per vaidinimą perteikusius kalėdinę žinią, sukūrusius nerealią nuotaiką. „Mums perduodama žinutė, kad mes artinamės prie Dievo darydami pasaulį geresnį ir gražesnį. Dievas veikia žmogaus gyvenime – turime išgirsti jį, – kalbėjo kunigas. – Suvaidinta istorija privertė susimąstyti. Bendruomenės kuria gėrį ir grožį, geras emocijas. Gerai, kad neužsidaro tarp keturių sienų – skleidžia savo talentus.“ Jis linkėjo plėsti „Šėpos“ teatro festivalį.
Į salę atžingsniavę Trys Karaliai teatrališkai pasveikino susirinkusiuosius ir lėlių edukacijos dalyviams įteikė dovanas.
Spektaklių esmė – bendrystė
Profesionalus lėlininkas L. Zubė džiaugėsi, kad žmonės randa laiko tokiems gražiems dalykams. „Jiems ir aiškinti daug nereikia – žino, suvokia, kas susiję su bibline istorija. Jiems tereikėjo stumtelėjimo – šio projekto, ir mes patyrėme estetinį jausmą, – sakė jis. – Mūsų idėja – nekurti meno, bet kalėdinį vakarą per lėlių vaidinimą atskleisti šią istoriją namiškiams, svečiams.“
Jis pastebėjo, kad edukacijos dalyviams reikėjo pastangų, kūrybinės energijos – gaminti lėles, rasti režisūrinius, scenografinius sprendimus – kai kurie iš jų nustebino. Pasak L. Zubės, šiandieninės bend­ruomenės labai skiriasi nuo sovietinės. „Jos atliks didesnį vaidmenį savo gyvenamojoje teritorijoje – kurs gražų gyvenimą“, – įsitikinęs lėlininkas.
Dovilų etninės kultūros centro direktorius Jonas Tilvikas akcentavo, jog „Šėpos“ teatro Klaipėdos rajone krikštamotė – teatrologė S. Burneikaitė. Ji prisipažino anuomet sirgusi lėlių teatru, kai J. Tilvikas, dabar Dovilų etninės kultūros direktorius, paprašė padėti šį įkurti. „Jis užsisakė šėpą teatrui, pasikvietė vaidinti du paauglius, pastatė spektaklį ir atvyko į „Molinuko teatro“ festivalį. Namo sugrįžo pripažinti laureatais“, – dėstė S. Burneikaitė. Ji pastebėjo, kad šio teatro svarbą suprato ir palaikė tuometinė vadovė Lilija Kerpienė.
J. Tilvikas prisiminė, kaip prasidėjo „Šėpos“ teatras, kaip pasikvietė vaidinti du neklaužadas vaikinukas ir kaip jie nuoširdžiai repetavo, vaidino – aplinkiniai stebėjosi jų elgesio pokyčiais.
Dovilų seniūnijos seniūnė Nijolė Ilginienė dėkojo visiems, pakvietusiems į prasmingą renginį, L. Piaulokaitei-Motuzienei už tai, kad subūrė bendruomenes bendrystei, idėjai, maldai, džiaugsmui.
Vėžaičių KC direktorės D. Ciparienės nuomone, etninės kultūros esmė – bendravime, santykyje. „Betliejaus istorijos“ – ne tik lėlės, režisūriniai sprendimai“, – sakė ji. „Šis pasirodymas – mažiausias taškelis visame procese nuo idėjos iki spektaklio. Esmė – bendrystėje“, – antrino Birbinčių bendruomenės nariai.

Virginija LAPIENĖ
Jono LEMEŽIO nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių