Dreverna neatsilieka nuo Gargždų: mini 770-ąją sukaktį
Gargždiškiai šį savaitgalį džiaugiasi jubiliejiniais miesto šventės renginiais – šiemet miestui sukanka 770 metų. Tiek pat šiemet sukanka ir po pirmojo Drevernos vardo paminėjimo istoriniuose šaltiniuose. Dreverniškiai prisimena savo praeities ištakas, reikšmingus istorinius faktus, įvairiais simboliais įamžina buvusio žvejų kaimo atminimą.
„Nuostabiausias – Drevernos gimtadienis, – šypsojosi mokytoja Lina Strumylienė, užaugusi Drevernoje, bet 20 metų dirbanti Gargžduose. – Aš – dreverniškė. Mane čia tėvai atsivežė, kai buvau pustrečių metų. Manęs čia visada laukė mama. Dreverna – ne tik namai: ir buvę klasės draugai, kaimynai, žmonės, kurie mane lydėjo ilgą gyvenimo tarpsnį. Dreverna – mano širdis.“
Štai kodėl gargždiškė L. Strumylienė pradėjo vadovauti Drevernos kaimo bendruomenei. Kol gyva buvo mama, buvusi mokytoja, ji dažnai lankydavosi čia, bet ilgai nepastebėjo, jog tėviškėje kažko trūksta. „Tik kai prieš 4 metus Amžinybėn išėjo mama, atidžiau pradėjau žvalgytis ir pamačiau, kad nesutvarkytos viešosios erdvės, sunykę senieji žvejų kaimo simboliai, nėra vaikų žaidimų aikštelės, – kalbėjo L. Strumylienė. – Bendruomenė kažkiek tvarkėsi, bet estetinio pasigėrėjimo nebuvo. Tvarkytis, daug darbų nuveikti galima iš projektų, bet jų nerengė. Aš klausdavau, kodėl? Nemažai laiko praleidžiant Drevernoje mane pradėjo erzinti, kad nieko nedaroma kaimo aplinkai gražinti.“
Prieš metus dreverniškiai Liną išrinko bendruomenės pirmininke. Ji atrado naują pomėgį – po darbo rausiasi archyvuose, ieškodama istorinės medžiagos apie Dreverną. Vokiečių kalbos specialistė L. Strumylienė daug informacijos, įdomių nuotraukų randa senuose Klaipėdos krašto laikraščiuose. Ji apgailestavo, kad prieš kelerius metus uždarius Drevernos mokyklą, nebeliko ten dešimtmečius kauptų nuotraukų.
L. Strumylienė, palaikanti ryšius su užsienyje gyvenančiais buvusiais dreverniškiais, išsiaiškino, kad jie sudegino daug praeitį liudijančių savo fotografijų, baimindamiesi sovietų valdžios nemalonės. Kiti besitraukdami paliko knygas, nuotraukas, nepajėgdami jų išsivežti.
„Su aktyvia bendruomenės nare Irena Ukriniene važiuojame pasikalbėti pas šio krašto senbuvius, – sakė pašnekovė. – Bet kai kas ir dabar saugo savo prisiminimus.“
Drevernos jubiliejinei sukakčiai bendruomenės pirmininkė L. Strumylienė parengė ir įgyvendina ne vieną projektą. Vienas iš jų – Drevernos kultūros namuose dreverniškiai jau tyrinėja maketą, kaip atrodė Dreverna 1940 metais. Jį sumeistravo tautodailininkas Darius Vilius, remdamasis archyviniais duomenimis, senais žemėlapiais. Daug ko kaime jau nebėra – malūno, švyturio, bet žmonės randa savo senelių sodybas, prisimena pastatus, kurių nebėra.
„Šio maketo pabaiga – naujo pradžia, – atskleidė L. Strumylienė. – Kartu su kultūros namų darbuotojais išleisime leidinį apie mūsų kaimo žmones – jų prisiminimus, šiuos iliustruosime nuotraukomis.“ Ji džiaugėsi, kad Drevernos bendruomenės feisbuko paskyroje skelbiama istorine medžiaga apie šį buvusį žvejų kaimą domisi, komentuoja buvę dreverniškiai – traukia sentimentai. Drevernos bendruomenė dalyvauja ŽVVG projekte VAKA-AKVA „Mažosios infrastruktūros viešųjų erdvių pritaikymas žvejų ir turistų poreikiams Drevernoje“. Iš jo lėšų pagaminti simboliniai žvejo batai, kuriuos galima pasimatuoti etnografinėje žvejo J. Gižo sodyboje. Antras svarbus šio projekto etapas – Bangpūčio skulptūra, pasitinkanti atvykstančiuosius į Dreverną. Ją meniškai įprasmino tautodailininkas D. Vilius. „Smagu, kad Dreverna tampa patrauklesnė ne tik dreverniškiams, bet ir turistams“, – kalbėjo bendruomenės pirmininkė. Ji dėkojo ŽVVG grupei, bendruomenės partneriams – J. Gižo etnografinei sodybai, Gargždų krašto muziejui ir Priekulės seniūnijai.
L. Strumylienė prisipažino, kad jai Drevernos gimtadienis svarbesnis nei Gargždų. Jubiliejinei sukakčiai skirtame renginyje ji susitiks su bendruomenės žmonėmis ir papasakos apie kaimo istorijos faktus, kuriuos jai pavyko surinkti. „Kiekvienas mieste turime savo bendruomenes, o jaukumas, sentimentai – kaime. Dirbdama su mokiniais atidaviau duoklę miestui – pagal savo galimybes supažindinau vaikus su Gargždais“, – sakė dreverniškė.
Dreverna, švenčianti 770-ąsias įkūrimo metines, laukia birželio 16–17 d. vyksiančios tradicinės šventės „Ant marių kraštelio“. Kultūros namuose vyks apdovanojimų vakaras, koncertuos solistai Onutė Kolobovaitė ir Egidijus Bavikinas, veiks dailininko Lino Jankaus tapybos darbų paroda. Žinoma, nebus apsieita be folkloro kolektyvo alaso „Numezgiau tinklą iš žalio šilko“. Skambant dūdoms žygiuos šventinė eisena, bus pasitiktas Bangpūtys, o pramogas užbaigs muzikinis vakaras su Lemon Joy, Igle ir Tadu ir Kastyčiu Kerbedžiu.
Virginija LAPIENĖ
