Girininkų senjorai mėgaujasi veiklomis

Iniciatyvūs, veiklūs Girininkų bendruomenės žmonės bendrystę stiprina, į veiklas įtraukia senyvus, neįgalius gyventojus vykdydami projektą „Laikas kartu“. Jo dalyviai patenkinti, kad užsiėmimai, išvykos suteikė prasmingų, malonių akimirkų. „Baigę šį projektą, mes nenurimsime“, – patikino girininkiškiai.

Sambūrio idėja
„Bangoje“ perskaitę apie rajono Savivaldybės pagyvenusiems žmonėms siūlomą projektą, apsidžiaugėme, kad jis atliepia mūsų poreikį, – kalbėjo Girininkų bendruomenės projekto „Laikas kartu“ koordinatorė Jadvyga Lukauskienė. – Mes jau buvome aptarę senjorų sambūrio idėją. Parengę projektą, gavome Savivaldybės finansavimą – 5 tūkst. eurų įvairioms veikloms.“ „Tai Girininkų bendruomenės veiklos dalis“, – patikino Girininkų bendruomenės pirmininkė Lina Lapinskienė. Nuo balandžio vykdomas projektas subūrė vyresnius ir neįgalius Girininkų žmones bendrystei, kad nejaustų socialinės atskirties, vienišumo, nes tai atsiliepia dvasinei ir fizinei sveikatai, savijautai. Grupiniai užsiėmimai, išvykos, ekskursijos ir kitos veiklos, anot J. Lukauskienės, padeda išvengti socialinių problemų. „Mūsų bendruomenėje kuriama aplinka, kurioje senyvi, socialinę atskirtį patiriantys žmonės galėtų kuo ilgiau būti aktyvūs ir orūs“, – atskleidė projekto koordinatorė. „Šis projektas – tarsi stebuklas, – kalbėjo girininkiškė Jūratė Buivydienė. – Per pandemiją žmonės mažai bendravo – buvo labai išsiilgę bendrystės. Po mankštos ar repeticijos jie nesiskirsto – susėda prie arbatos puodelio, vaišinasi atsineštiniais valgiais, aptaria kasdienius reikalus.“ Ji pastebėjo, kad išėjus į pensiją labai svarbu turėti užsiėmimą. Sulaukusi užtarnauto poilsio, buvusi mokytoja J. Buivydienė įsijungė į Girininkų bendruomenės veiklą – tapo viena iš aktyviausių projekto koordinatorės pagalbininkių, be to, yra Trečiojo amžiaus universiteto studentė. Girininkų bend­ruomenės aktyvistai, entuziastai stengiasi išjudinti pagyvenusius, neįgalius kaimo žmones, kad jų gyvenimas taptų spalvingesnis, aktyvesnis.

Širdį gaivina muzikavimas
Vyresni Girininkų kaimo žmonės du kartus per savaitę buvusių kultūros namų salėje mankštinasi, o po to moterų ansamblio „Giružė“ dalyvės repetuoja. Tai jų pasirinkimas – pagal poreikį ir pomėgį. Anksčiau rajono Savivaldybės visuomenės sveikatos biuras čia vykdė sveikatos stiprinimo programą „Aš judu“, tai lektoriai paskaitose mokė sveikos mitybos principų, kaip išvengti streso, taip pat dirbo specialistė, mokiusi mankštos pratimų. „Išmokusios dabar mes pačios mankštinamės“, – patenkintos kalbėjo girininkiškės.
Į repeticijas mielai renkasi dainą mylinčios kaimo moterys. Į ansamblį „Giružė“ jas subūrė entuziastė, muzikos mylėtoja Stepanija Tilvikienė, buvusi mokytoja. „Esu savamokslė – savarankiškai išmokau groti armonika, pianinu, vargonėliais, sintezatoriumi – nežinau, kaip gyvenčiau, jeigu nemokėčiau groti“, – prisipažino ji. Kadaise buvusiuose Brožių kultūros namuose S. Tilvikienė dešimtmetį vadovavo moterų vokaliniam ansambliui „Berželiai“. Savanoriškai, be atlygio. „Labai skaudėjo širdį, kai jis iširo – prisipažino ji. – Kelios dainininkės jau ilsisi amžinybėje, o aš labai noriu dainuoti – su bendramintėmis giedu Žemaičių Kalvarijos kalnus. Dainavimas, giedojimas – mano laisvalaikis, begalinis pomėgis. Prieš metus likau našlė – nemigai kankinant naktį groju ir dainuoju.“ S. Tilvikienei džiugu, kad pavyko kaimo moteris suburti į ansamblį: muzikinis bendravimas – viena iš projekto „Laikas kartu“ veiklų, ir ji už tai atsakinga. „Iš pradžių dainavome trise savo namuose – su Jadvyga, Sigita Zaveckiene, po to įsijungė J. Buivydienė, Aldona Remenienė, Irena Žilienė, Virginija Žilienė, Margarita Daugėlienė, – vardijo ansamblio „Giružė“ neformali vadovė. – Jau įveikėme susikaustymą, atsipalaidavome – dabar viskas kaip iš pypkės! Pirmą kartą koncertavome – mūsų klausėsi Vėžaičių globos namų „Senjorų dvaras“ gyventojai. Dainavome populiarias savo kartos dainas apie gimtinę, jaunystę, grojome liaudiškas melodijas. Tai palietė klausytojų širdis – beveik valandą trukęs mūsų koncertas jiems neprailgo.“ Iš projekto lėšų (muzikavimui skirta 400 eurų) ansamblis įsigijo perkusijų ir dvi ukulėles.

Prasmingas laikas kartu
Girininkiškės neslėpė, kad iš pradžių į užsiėmimus rinkosi nedrąsiai, nelabai pasitikinčios. „Nebuvome tokios artimos, kaip dabar, tarsi šeima“, – sakė Stepanija. Prisiminė, kaip daugelį baugino dailės terapija: ką darys, juk nemoka piešti. „O kaip gražiai visos susikaupusios piešė, – šypsojosi S. Zaveckienė. – Net aštuoniasdešimtmetės dalyvės nupieštos gėlės – kaip gyvos. Visos nusipiešėme po gražų paveikslą.“ Projekto dalyvius džiugino ir išvykos, ekskursijos: pažinti savo kraštą – svarbu ir įdomu. „Nuvykę į Gargždus, „Minijos“ kino teatre žiūrėjome filmą, po to aplankėme Gargždų krašto muziejų. Veiviržėnų amatų centre mokėmės, kaip senoviškai kepti bulvių apkepą (kugelį). Buvo įdomu susipažinti su šio miestelio istorija. Stebėjomės Veiviržėnų bendruomenės žmonių aktyvumu, kūrybiškumu – jie taip išradingai tvarko viešąsias erdves“, – kalbėjo girininkiškės. Joms labai patiko ekskursija į Palangą – apsilankymas Gintaro muziejuje, pažintis su senojo parko istorija, kurią atskleidė gidas. „Man viskas patinka“, – šypsojosi S. Zaveckienė, mėgstanti dalyvauti visur, kur tik gali ką nors padėti. Savanorystė jai labai artima. Anksčiau bibliotekoje lėlių teatrą buvo sukūrusios, dabar vėl bando gaivinti. „Dainuoju ansamblyje – iš mankštos skubančią namo užkalbino Stepanija ir pakvietė dainuoti“, – atskleidė A. Remenienė. – Aš aktyvi – visur dalyvauju.“ „Ir man patinka dainuoti“, – prisipažino V. Žilienė, žavinti gražiu balsu.

Įkvėpti naujiems sumanymams
„Projektą vykdysime iki gruodžio mėnesio, – kalbėjo J. Lukauskienė. – Dar bus išvyka į Klaipėdos dramos teatrą, paskaitų apie sveikatą – atvyks psichoterapeutės. Bus ir dailės užsiėmimas. Projektą baigsime lapkričio pabaigoje vakarone, į kurią pakviesime visą kaimo bendruomenę.“ Girininkiškės atskleidė savo svajonę – įkurti mėgėjų teatrą, kuris anksčiau čia gyvavo. Bet jos apgailestavo, kad Girininkuose nebėra renginių organizatoriaus, kuris konsultuotų, padėtų. Reikia ir režisieriaus, ir muzikos vadovo patarimų. J. Lukauskienė neslėpė, kad sukviesti žmones, įtikinti, kad užsiėmimai – visapusiška nauda, išsigelbėjimas nuo vienišumo, sudėtinga. Džiugina tai, kad kai kurie senyvi kaimo žmonės pradeda suprasti ir įsijungia į veiklas. Ji patenkinta savo pagalbininkėmis – J. Buivydiene, S. Zaveckiene, Irena Žiliene ir kitomis aktyviomis moterimis. Bendruomenės iniciatorių branduolyje – vienos moterys, bet į veiklą jos įtraukia ir kaimo vyrus.
Entuziastų pastangomis Girininkų senjorai gyvena prasmingą gyvenimą – net jaunimas kartais jiems pavydi.

Virginija LAPIENĖ
Asmeninio archyvo nuotr.