Emigrantei skauda širdį dėl Priekulėje griūvančios miesto pažibos

Unikaliame istoriniu, urbanistiniu, architektūriniu požiūriu Priekulės mieste istorinių pastatų būklė kasmet blogėja. Senieji daugiabučiai apytuščiai, nes dauguma gyventojų emigravę. Dėl to pastatai dar labiau nyksta. Gyventojai nepajėgūs savo lėšomis renovuoti namus.

Jau rengiamas Priekulės miesto istorinės dalies nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentas – vietovės ir jos apsaugos zonos tvarkymo planas. Jį baigus, rajono Savivaldybėje bus svarstoma galimybė iš dalies prisidėti prie pastatų tvarkymo darbų finansavimo arba kompensavimo. Bet tai bus už poros metų.

Stogas – kaip rėtis

Buvusi kultūros darbuotoja Gražina Pavliatenko, vasaros pabaigoje trumpam iš Vokietijos grįžusi į savo gimtąją Priekulę, „Bangos“ laikraščio redakcijai skundėsi dėl skylėto daugiabučio gyvenamojo namo Klaipėdos g. 13, kuriame ji turi būstą, stogo, pasakojo apie pastato avarinę būklę. „Stogas kiauras – palijus butuose varva vanduo, drėksta sienos. Antrame aukšte gyventoja liūčių metu kambaryje pastato voneles. Sugrįžusi ir aš savo būste pamačiau dėmę nuo drėg­mės, – susirūpinusi kalbėjo G. Pavliatenko. – Mūsų namo administratorius – UAB „Gargždų būstas“, bet nieko nedaro, nors mokame mokesčius. O jeigu ir toliau sėdėsime nieko nedarydami, namas sugrius. Betgi tai vienas gražiausių namų Priekulėje – kultūros paveldo objektas.“

Šis namas ne tik vienas gražiausių, bet ir vienas seniausių šiame mieste: jis pastatytas 1904 m., beje, Vilhelmo Skvirblio, vėliau perleistas broliui Maksui Skvirbliui. Dabar kadaise buvusiame puošniame pastate  – 13 butų, iš kurių tik dviejuose gyvena šeimininkai. Bet ir G. Pavliatenko reta viešnia savo namuose: per metus gal tris kartus sugrįžta iš užsienio.

„Žmonės, kuriems butai priklauso nuosavybės teise, pikti, nieko nenori daryti, duoti pinigų remontui. Betgi tai mūsų namas ir stogas – visų. Kaip rasti išeitį?  – susirūpinusi kalbėjo emigrantė iš Priekulės. – Man labai svarbu sutvarkyti šį daugiabutį – čia prabėgo mano vaikystė.“

Nėra sutarimo

UAB „Gargždų būstas“ techninės priežiūros vadovas Julius Gerlikas situaciją apibūdino trumpai: „Apverktina“. Pasak jo, tarp Klaipėdos g. 13 gyventojų nėra sutarimo. „Kelis kartus kvietėme į susirinkimą, bet dauguma nesusirinko, todėl negalėjome priimti sprendimo dėl lėšų stogui keisti rinkimo, nes jo konstrukcijos susidėvėjusios – reikia atnaujinti visą. Be to, yra kitų bėdų: nuo pastato fasado krenta tinkas, labai prastos būklės balkonai“, – kalbėjo jis. Ir pridūrė, jog didžiulio namo stogo plotas irgi didelis – jį pakeisti reikėtų ne vienos dešimties tūkstančių eurų.

Pašnekovo teigimu, koją kiša tai, kad šis daugiabutis gyvenamasis namas yra kultūros paveldo objektas. Jo negalima renovuoti be kultūros paveldo specialistų tyrimo – daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai visus namo atnaujinimo darbus apmoka patys. Už paveldo objekto specialistų tyrimus gyventojams reikėtų sumokėti tūkstantį eurų, o projektas kainuotų 5–6 tūkst. Eur.

„Bet trijų butų savininkai yra skolingi – nemoka kaupimo lėšų, administravimo ir kitų mokesčių“, – sakė J. Gerlikas.

„Domėjomės, ko reikėtų šio daugiabučio gyventojams, kad jie galėtų dalyvauti Kultūros paveldo remiamoje namo atnaujinimo – saugotinų vertybių renovacijos programoje. Išsiaiškinome, kad pirmiausia patys gyventojai turi sumokėti už kultūros paveldo specialistų tyrimus ir projektavimą, o tuomet teikti paraišką finansavimui. Tačiau negarantuojama, jog lėšos bus gautos, nes šalies biudžetas šioms paslaugoms ribotas“, – teigė J. Gerlikas.

Be lėšų – nė iš vietos

Ir visgi ruduo įsibėgėja – viena laimė, kad dar nepliaupia lietūs, nes Klaipėdos g. 13 stogas  – kaip rėtis, daugel kartų lopytas. „Per porą metų tris kartus lopėme skarda“, – atskleidė J. Gerlikas. Jis pridūrė, jog stogas šiuo metu nebus visas keičiamas: namo gyventojų sumokėtos privalomojo kaupimo lėšos – daugiau nei pora tūkstančių eurų bus panaudotos sutvarkyti bent du labai blogos būklės, neatitinkančius priešgaisrinės saugos reikalavimų, kaminus. „Pagal galimybes lopysime ir stogą, – sakė pašnekovas. – Domėjomės dėl dalyvavimo šiferio stogų keitimo programoje. Tačiau administratorius negali inicijuoti dalyvavimo – tik patys namo gyventojai. Tačiau irgi reikia už savo pinigus pirkti šią paslaugą.“

Praeitį liudijantį pastatą Klaipėdos g. 13 visgi būtina renovuoti. „Gargždų būsto“ atstovas teigė, jog bandoma ieškoti sprendimo, tačiau be lėšų nieko neįmanoma padaryti. Anot jo, nesvarbu, ar gyventojas gyvena daugiabutyje, ar emigravęs į svečią šalį, turi mokėti į privalomojo kaupimo fondą. „Tai socialiai atsakingos įmokos. Raginame gyventojus mokėti didesnius mokesčius, – dėstė J. Gerlikas. – Ir linkime sutarimo, nes tik bendru sprendimu gyventojai priims reikiamus sprendimus atnaujinti visą namo stogą.“

Gyventojai – turto valdytojai

Priekulės seniūnijos seniūnė Daiva Bliūdžiuvienė patvirtino, jog Klaipėdos g. 13 nuolat gyvenama tik dviejuose butuose, vienas gyventojas yra slaugos namuose, o kiti emigravę. „Bet jie visi – lygiaverčiai turto valdytojai“, – akcentavo ji. Ir priminė, kad tai vienas gražiausių senųjų daugiabučių gyvenamųjų namų Priekulėje. „Tai kultūros paveldo objektas, vienas iš architektūros paminklų – miesto pažiba, – kalbėjo seniūnė. – Norint išsaugoti pastato autentiškumą, reikia gyventojų pritarimo ir prisidėjimo. Tačiau gyventojų lėšomis neįmanoma jo suremontuoti.“ Ji minėjo, kad pastato restauravimo projektą reikia derinti su Kultūros paveldo departamentu prie Kultūros ministerijos – daug reikalavimų išsaugant pastato autentiškumą, daug dokumentų reikia sutvarkyti. O gyventojų nėra – emigrantai retsykiais aplanko savo namus.

D. Bliūdžiuvienė kalbėjo, jog Kultūros paveldo departamentas pradėjo rengti Priekulės miesto istorinės dalies vietovės ir jos apsaugos zonos tvarkymo planą.

Komentaras

• Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos kultūros skyriaus vedėjo pavaduotoja Sonata Šmatauskienė:

– Priekulės miesto istorinė dalis yra kultūros paveldo vietovė, kuri įrašyta į Kultūros vertybių registrą ir suteiktas regioninis reikšmingumo lygmuo. Tai unikalus istoriniu, urbanistiniu, architektūriniu požiūriu Vakarų Lietuvos miestas, tačiau kelia didžiulį susirūpinimą kasmet blogėjanti istorinių pastatų būklė. Daugumos fasadai apšepę, nuskurę, nesaugomi būdingi jų elementai, ypač langai, jų angų dydžiai, medžiagiškumas, autentiškas stiklo plokštumų skaidymo raštas ir kita. Nėra kokybiškų ir pakankamai vientisų spalvinių, pastatų ir jų grupių fasadų apsaugos bei atnaujinimo sprendimų.

Siekiant užtikrinti Priekulės miesto istorinės dalies išsaugojimą, Savivaldybė 2015 m. kreipėsi į Kultūros paveldo departamentą (KPD) prie Kultūros ministerijos prašydama parengti Priekulės miesto istorinės dalies nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumento – vietovės ir jos apsaugos zonos tvarkymo planą.

KPD direktorė inicijavo Priekulės miesto istorinės dalies skelbimą valstybės saugoma ir nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumento – vietovės ir jos apsaugos zonos tvarkymo plano rengimo procesą. Taip pat nuspręsta pradėti šio tvarkymo plano rengimą, kurio planavimo tikslas – užtikrinti Priekulės miesto istorinės dalies ir jos teritorijos išsaugojimą, teritorijoje ir apsaugos zonoje taikomų paveldosaugos reikalavimų įteisinimą.

Klaipėdos rajono savivaldybės administracija yra Planavimo iniciatorius, kuris įsipareigojo parinkti Priekulės miesto istorinės dalies nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano teritorijų dokumento – vietovės ir jos apsaugos zonos tvarkymo plano rengėją ir finansuoti tvarkymo plano rengimą.

2017 m. pradžioje pasirašyta Paslaugų viešojo pirkimo-pardavimo sutartis 36 mėn. už

39 200 eurų su UAB „Urbanistika“ dėl minėto plano rengimo.

Šiuo metu parengtas Priekulės miesto esamos būklės įvertinimas ir pateikta derinimui tvarkymo plano bendrųjų sprendinių medžiaga. Jis turi būti parengtas 2020 m. pradžioje.

Parengus šį dokumentą, bus svarstoma galimybė Savivaldybei iš dalies prisidėti prie pastatų tvarkymo darbų finansavimo arba kompensavimo.

Butų savininkai privalo prižiūrėti kultūros paveldo objektą, jo teritoriją, vietovę, laiku šalinti atsiradusius defektus ir apsaugoti statinius nuo neigiamo aplinkos poveikio. Taip pat teisės aktų nustatyta tvarka jie turi teisę kreiptis į KPD dėl išlaidų kompensavimo už privačios nuosavybės – prieinamų visuomenei lankyti valstybės saugomų kultūros paveldo objektų tvarkomuosius paveldosaugos darbus, jų projektavimą bei tyrimus.

Virginija LAPIENĖ

A. VALAIČIO nuotr.