Gardžiuokimės su… gargždiške Jovita KAZRAGIENE
Šeimos narius ir kitus artimuosius mėgstanti stebinti ir džiuginti gargždiškė Jovita Kazragienė – sumani šeimininkė. Iš vaikystės įpratusi viską naudoti taupiai, nusipirkusi papjautą kiaulę neišmeta nei galvos, nei uodegos. „Stebiuosi, kai žmonės klausia, kur dėti taukus, kepenis ar skrandį. Viską galima suvalgyti“, – šypsojosi moteris.
Baldų restauravimo srityje dirbanti gargždiškė vertina tradicijas, tad jos jaukių namų virtuvėje dažnai kvepia patiekalai, kokius vaikystėje gamino mama ir močiutė. Tiesa, sako, tada nepatikdavo, kai vos ne kasdien vasarą su pusseserė turėdavo priskinti salotų ir po vieną lapelį nuplauti, tačiau tai ugdė kantrybę ir kruopštumą. O ir vieno, ir kito reikia tiek darbe, tiek namie, ypač, kai šeima rudenį nutaria, kad jau laikas pirkti kiaulę. Darbo užtenka ne vienai dienai, o mėsos šeima nepritrūksta visus metus.
„Lydau taukus, darau paštetą, kraujinius vėdarus, kumpines, plautines dešras. Panaudoju ir kiaulės širdį, inkstus. Net kiaulės smegenys valgomos, o galva, pažandės puikiai tinka šaltienai. Svarbu mėsą virti tol, kol ji nuo kaulo nukris“, – vardijo Jovita, nieko neseikėjanti, nedaranti pagal receptus. Jei sugalvoja, gamina mėsos vyniotinius, kepa netikrus zuikius su sūrio įdaru ar kt. Jovitos šeima mėgsta viską, ką ji iškepa, išverda, ištroškina ar kitaip paruošia.
„Dabar, kai rengiu gimtadienį ar kitą šventę 20 žmonių, kitaip vertinu tai, kad vaikystėje irgi buvo švenčiama. Maistas buvo paprastesnis, bet visiems užtekdavo. Dabar man įdomu iš paprastų produktų pagaminti ką nors ypatinga“, – prisipažino gargždiškė, mėgstanti stebinti ir tortais, pyragais, mišrainėmis, salotomis. Eksperimentai ir improvizacijos virtuvėje – vienas iš kelių Jovitos pomėgių. Mielus artimus žmones įvairiomis progomis ji džiugina ne tik vaišėmis, bet ir rankų darbo dovanėlėmis.
Kraujiniai vėdarai
500 g perlinių kruopų, 1 litras kraujo, geras samtis bulvių tarkių, spirgų, riebalų, druskos, pipirų.
Perlines kruopas apvirti, bet nepervirti, o atvėsusias sumaišyti su krauju, bulvių tarkiais, spirgais ir riebalais. Įdėti druskos, pipirų ir išmaišyti. Į išvalytas žarnas sudėti kruopų ir kraujo masę, žarnų galus užrišti. Dėti į skardą, subadyti smeigtuku žarnas ir kepti 1,5–3 val. priklausomai nuo vėdarų storumo. Žarnų negalima perpildyti.
Laima ŠVEISTRYTĖ
Asmeninio archyvo nuotr.
