Gardžiuokimės su… itališkąja burata
Vėžaičių kultūros centras, puoselėjantis dvaro kultūrą, neseniai surengtoje Volmerio vakarienėje svečiams pirmuoju patiekalu patiekė itališką buratos sūrį su pomidorais ir avokadais. Kai kurie svečiai prasitarė, kad panašų į šį sūrį – mocarelą – yra valgę, tačiau buratą valgo pirmąkart, ir kad tai buvęs dieviškas skonis.
Tiesa, daug kas mocarelos ir buratos sūrius ne tik painioja, bet ir laiko tuo pačiu produktu. Vis dėlto, skiriasi ne tik šių sūrių gaminimo technologija, bet ir tekstūra.
Burata, verčiant tiesiogiai iš italų kalbos, reiškia „sviestinė“, mat burro itališkai – „sviestas“. Tai – karvių pieno sūris (labai retai – buivolių), kuris gaminamas iš mocarelos sūrio ir jo plėšinių (it. stracciatella) bei grietinėlės. Tradiciškai jis gaminamas Apulijos regione. Iš pirmo žvilgsnio buratos sūrio „burbulas“ atrodo lygiai taip pat, kaip mocarela, tačiau tikrasis buratos žavesys slypi viduje, ir tai yra tai, kas šį sūrį skiria nuo mocarelos.
Gurmanai sako, kad burata patiekiama kambario temperatūros, dažniausiai visas „burbulas“, pats sau vienas, su alyvuogių aliejumi, maltais pipirais ir gera itališkų miltų duona. Prapjovus peiliu kambario temperatūros buratos vidus lėtai išsilieja lėkštėje, labai tinka su salotomis, Parmos kumpiu, kriauše, baziliku.
