• 18 rugpjūčio, 2022
|

Gerovė

Belieka palinkėti, kad šie siūlymai neužstrigtų nesibaigiančiuose svarstymuose. Pasakymus „svarstysime“, „analizuosime situaciją“ žmonės jau seniai iššifravo kaip „nieko nedarysime“.

8 Eur už dubenėlį šaltibarščių Palangoje – ar jau teko paragauti? Tokios kainos šį šiltąjį sezoną esą bus norma. Tautiečiai gūžčioja pečiais ir replikuoja, kad ne tik lietuviškoji Nida taps kone tik užsieniečių poilsio oaze, bet greitai ir Palangos kurortas tautiečiams taps nebeįperkamas. Jau ne vienas paskaičiavo, kad pigiau atostogauti saulėtoje Turkijoje ar Graikijoje su kelialapiu „viskas įskaičiuota“ nei Lietuvos pajūryje. Ne veltui kelionių agentūrose sparčiai graibstomi vasaros kelialapiai.
Pačiai su šeima neseniai teko atostogauti saulės išbučiuotoje Kretoje. Poilsiaujančių lietuvių labai daug. Taip pat gausiai šią salą renkasi vokiečių turistai. Daug jų ir vyresnio amžiaus, keliauja iš pensijos – gali sau tai leisti. Pasiramsčiuodami lazdele įlipa į baseiną, maudosi, vakarus leidžia restoranuose: dainuoja, linksminasi. Gražus gyvenimas! Teikiamų paslaugų kainų ir kokybės santykis Kretoje gana patrauklus. Pavyzdžiui, kurortiniame miestelyje, restorane ant Viduržemio jūros kranto, keturių asmenų šeima pavalgėme už 50 Eur. Vienas kaušelis ledų vaflyje ledainėse kainuoja 2–2,50 Eur ir pan. Na, Palangoje, taip suprantu, šią vasarą už tokią sumą suvalgytume tik po šaltibarščių porciją. Dar gal liktų ledams. Tad apsispręsti, kur praleisti atostogas, tautiečiams vis lengviau, juolab kad šiltuose kraštuose yra įskaičiuota gero oro garantija.
Atostogos, aišku, turi minusą – jos baigiasi. Teko apsilankyti Gargždų prekybos centruose. Kai paėmiau šaltibarščių kefyrą į rankas ir pamačiau kainą – daugiau nei 2 eurai, išties nustebau. O mėgstamiausios neskrudintų grikių kruopos, kurias kažkada pirkdavau po 2,50 Eur, dabar kainuoja beveik 4 Eur. Tad nieko keisto, kad Lietuvoje ne tik infliacija yra didžiausia Europoje. Maisto kainų augimas per metus taip pat didžiausias ES – siekia 22,1 proc. Palyginkime: Vokietijoje maisto kainų infliacija buvo 8,5 proc. Daržovės Lietuvoje brango 37 proc., Vokietijoje – 9 proc. Pieno produktai Lietuvoje pabrango 31 proc., Vokietijoje – 9,3 proc. Tačiau tiek Lietuvai, tiek Vokietijai importuojami maisto produktai brango labai panašiai: Lietuvoje apie 21 proc., Vokietijoje – 20 proc.
Tad iš kur tokie skirtumai? Ar nebus mūsų prekybininkai godesni už kitus? Kasdien skalambijama, kad ateityje bus viskas dar brangiau, tarp eilučių agituojama – pirkite dabar. Tik nereikia mūsų gąsdinti! Prisimenu, kai pakilo naftos kainos, degalinių švieslentės iškart pasiekė neregėtas aukštumas. Tačiau kai buvo kaina sumažėjusi, degalinių tinklų atstovai aiškino, kad kaina negali taip greit nukristi, nes jie esą prisipirkę kuro anksčiau. Tokių istorijų ne viena…
Statistikos departamentas ketvirtadienį paskelbė, kad 2021 m. apie 560 tūkst. šalies gyventojų gyveno žemiau skurdo rizikos ribos. Mažesnes už skurdo rizikos ribą pajamas mieste gavo 17,4 proc. gyventojų (penkiuose didžiuosiuose miestuose – 14,7 proc., kituose miestuose – 21,8 proc.), kaime – 25,4 proc. Skurdo rizikos lygis ir mieste, ir kaime, palyginti su 2020 m., sumažėjo 0,9 procentinio punkto (penkiuose didžiuosiuose miestuose sumažėjo 0,2 procentinio punkto, kituose miestuose – 2,3 procentinio punkto). Skurdo rizikos riba 2021 m. buvo 483 Eur per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 1 015 Eur – šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusiųjų ir dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus. Dėl gyventojų disponuojamųjų pajamų didėjimo skurdo rizikos riba, palyginti su 2020 m., padidėjo 12,3 proc. Betgi šie duomenys yra praėjusiųjų metų, o šių metų skurdo rizikos statistika, tikėtina, bus dar mažiau optimistinė.
Prezidento Gitano Nausėdos komanda atkreipė dėmesį, kad lietuviai daugiau nei kitos ES šalys pinigų išleidžia maistui, bei siūlo nedelsiant svarstyti, kaip padėti mažiausias pajamas gaunantiems gyventojams. Teigiama, jog būtų efektyvu mažinti pridėtinės vertės mokestį maisto produktams, suradus modelį, kaip užtikrinti, kad lengvatos naudą pajustų galutinis vartotojas.
Belieka palinkėti, kad šie siūlymai neužstrigtų nesibaigiančiuose svarstymuose. Pasakymus „svarstysime“, „analizuosime situaciją“ žmonės jau seniai iššifravo kaip „nieko nedarysime“. Gyventojai nori gyventi gerai čia ir dabar! Juk gerovės valstybėje lepintis šaltibarščiais neturėtų būti prabanga.


Agnė ADOMAITĖ
„Bangos“ korespondentė,
portalo www.gargzdai.lt turinio redaktorė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių