Greitųjų kreditų žabangose – pažeidžiamiausieji
Greitųjų kreditų įmonės veržiasi į kiekvienus namus. Televizijos reklamos įkyriai bruka paskolas: „tik keli klavišų paspaudimai, ir bėdos kaip nebūta“, „tik 3 min., ir tavo problemos išspręstos“, o „Bobutės paskola“ – lietuviška, sava“. Silpnam, nesugebančiam įvertinti savo galimybių, o dar apsvaigusiam nuo alkoholio žmogui sunku atsispirti tokioms vilionėms. Kalbama, jog trečdalis klientų nesugeba laiku grąžinti kreditų, per metus įsiskolinimų dydis išaugo 50 proc. Neseniai šalyje išplatinta žinia, jog prasiskolinęs vaikinas užsinėrė kilpą.
Prieš plėšikiškas palūkanas
Gargždiškis verslininkas Gediminas, piktindamasis greitųjų kreditų įmonių peršamomis paslaugomis bei jų siekiu iš finansiškai neraštingų, neatsakingų, pažeidžiamų žmonių prisiplėšti kuo daugiau pinigų, nusprendė iškrėsti pokštą. „Pirmą kartą gyvenime iš vienos greitųjų kreditų įmonės paėmiau paskolą – 1 500 litų, – pasakojo gargždiškis. – Man nereikėjo pinigų, bet aš norėjau padaryti kiaulystę skolintojams, grąžindamas laiku ir nesuteikdamas galimybės užsidirbti. Pirmą greitosios paskolos pageidaujantįjį bendrovė pamalonina atleisdama nuo palūkanų, žinoma, laiku grąžinus skolą. Buvau girdėjęs, jog vėliau siunčia žinutes, siūlydama neskubėti grąžinti. Atseit ji gera, palūkėsianti. Betgi už laukimą tokius pinigus plėšia.“
Gediminas skolą grąžino sutartu laiku: po 30 dienų, už ją sumokėjęs 1 litą. „Jeigu būčiau pavėlavęs nors vieną dieną, būčiau sumokėjęs 128 litus. Ir kasdien skola būtų augusi kaip ant mielių“, – dėstė Gediminas patikinęs, jog daugiau iš greitųjų kreditų įmonės nebesiskolinsiąs. – Kaip jos gražiai bekalbėtų skolintojams, manau, kad šis verslas žlugdo šeimas, laužo jaunų žmonių likimus.“ Iš tiesų uždelstos skolos – greitųjų paskolų įmonių grobis.
Skolų ieško per teismą
Greitųjų kreditų įmonės, nebesulaukusios grąžinamos skolos ir palūkanų, kreipiasi į teismą dėl jų išieškojimo.
Pasak Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjos Linos Jociuvienės, šiemet per pusmetį vien tik UAB „4 finanse“ 53 kartus prašė teismo įsakymo dėl skolos išieškojimo iš skolininkų. Tačiau dėl reikalaujamų per didelių palūkanų atsisakyta priimti 7 pareiškimus. Antai įmonė prašė priteisti iš skolininko 250 litų skolos, 513 Lt sutartinių palūkanų ir 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos, taip pat 11 Lt bylinėjimosi išlaidų. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, jog kreditorė prašė priteisti dvigubai daugiau palūkanų nei skola, atsisakė priimti pareiškimą.
L. Jociuvienė stebėjosi, jog kreditoriai nesidomi, kam skolina pinigus. „Bent pažvelgus į atėjusįjį skolintis galima spręsti apie asmenybę, socialinę padėtį. Dabar gi netikrinama nei sveikatos būklė, nei finansinė ar socialinė padėtis“, – kalbėjo teisėja.
Taigi greituosius kreditus gali paimti netgi neveiksnus žmogus. Vienas rajono gyventojas, ne tik neturėdamas turto ar pajamų, bet ir teisių bei pareigų, gavo greitąjį kreditą. Jį paskolinusi bendrovė kreipėsi į teismą, norėdama iš neveiksnaus žmogaus globėjo prisiteisti 14 237 Lt skolos, 5 proc. metinių palūkanų ir 107 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Lengvabūdiški sprendimai
Vėžaičių seniūnijos vyresnioji specialistė Stasė Grykšienė kalbėjo, jog apie socialiai remtinų gyventojų paimtus greituosius kreditus sužino tuomet, kai šie jų nebegrąžina. „Jie keičia telefonų numerius, slapstosi, vengia antstolių. Kreditoriai prašo padėti rasti skolingą žmogų. Pavargome nuo tų paieškų: žmogus pats turi atsakyti už savo veiksmus, – įsitikinusi S. Grykšienė. – Greituosius kreditus ima ne tik jaunimas, bet ir vyresni žmonės, nesusimąstydami, kiek reikės grąžinti. Ima šeimoje nesutariantys sutuoktiniai, sugyventiniai – susinervinę, neblaivūs, kerštaudami.“
Lengvai gaunantieji kreditus negalvoja, ką daro. Pasak L. Jociuvienės, jie nesigilina į paskolų sutartis, kurios, deja, ne besiskolinančiųjų naudai.
- Lietuvos banko duomenimis, šiemet pirmąjį ketvirtį greituosius kreditus buvo paėmę per 200 tūkst. gyventojų, iš kurių 35 proc. – jaunesni nei 25 metų. Daugiau nei 60 dienų grąžinti paskolas vėlavo trečdalis skolininkų.
- Lietuvos bankas liepos mėnesį pateikė Finansų ministerijai Vartojimo kredito įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, kuriame numatyta papildomų priemonių, sugriežtinančių vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimą ir numatančių atgrasančių poveikio priemonių už įstatymo nesilaikymą.
