Ieškoti blaivybės žiedo

Vasara svaigina savo spalvomis, garsais, kvapais. Bet karščiu alsuojančią dieną žvitrus moksleivis išmaukia skardinę alaus, sviedžia tuščią po medžiu ir pėdina į pamoką. Tai tikras faktas iš vienos rajono mokyklos. (Nesinori tikėti, jog tai kasdienybė ir kitose). Kažin kas tam nepilnamečiui nupirko alaus? Ir kodėl reikėjo juo svaigintis spalvingą vasaros dieną? Tūlas pilietis pasakys, jog nuo alaus alkoholiku netaps. Bet kitaip šneka anoniminiai alkoholikai, atpažinę ir pripažinę savo baisią kūno, psichikos ir dvasios ligą. Labai trapi riba – nežinosi, kada atsidursi užribyje. Pakilti retam pavyksta.

Vienoje televizijos laidoje nugirdau sostinės mokyklos vadovo žodžius, jog mokiniai nustoja gerti alkoholį vienuoliktoje klasėje. Gal pedagogas pajuokavo?

Tikriausiai rimtai pasakė, nes naujausias tarptautinis vaikų sveikatos ir gyvensenos tyrimas rodo, kad vis daugiau mokyklinio amžiaus vaikų Lietuvoje vartoja alkoholinius gėrimus. Nustatyta, kad vienas iš šešių šalies mokinių reguliariai juos vartoja. Ir šis rodiklis – vienas prasčiausių Europoje. Matyt, teisus sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, teigdamas, jog šiai gyventojų grupei efektyvu alkoholio akcizų didinimas: kuo brangiau, tuo sunkiau įperkama.

Šalies valdžia pastaraisiais metais imasi vis griežtesnių priemonių prieš alkoholį, o visuomenėje kyla nepasitenkinimas. Neseniai Seimas priėmė Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas: nuo lapkričio 1 d. draus gaminti ir parduoti maisto produktus, žaislus ir kitas prekes, skirtas vaikams ir paaugliams, kurių dizainas imituoja alkoholinius gėrimus bei jų pakuotę. Taigi nei saldainių, įpakuotų plastikiniame butelyje, nei vaikiško šampano nuo rudens parduotuvėje nebenusipirksime. Ir nebemasinsime vaikų, paragavusių vaikiško šampano, išgerti tikro, kaip šį savo norą vienoje televizijos laidoje atskleidė mažametis.

Dalyvaujant įvairiuose seniūnijų, kaimo bendruomenių susibūrimuose tenka pastebėti neįtikėtinų dalykų. Kartais nėra renginio turinio, bet daug alaus ir policijos. Priežastinis ryšys tarp šių dedamųjų suprantamas. Nejauku buvo, kai alus liejosi šalia būrelio vaikų iš socialinės rizikos šeimų. Dėl besaikio tėvų girtavimo jie negalėjo gyventi savo namuose, bet jie nematė kitokio gyvenimo pavyzdžio ir kitoje aplinkoje. Kaip išmokti jaunimui gyventi nesisvaiginant?

Seniūnai pripažįsta, kad alkoholis renginiuose – sena tradicija. Ir ne visi drįsta ją laužyti, todėl kai kur vyksta prekyba alkoholiu – „silpnu“ alumi. Anot Endriejavo seniūnijos seniūnės Laimutės Šunokienės, jeigu nebūtų prekiaujama, žmonės vis tiek atsineštų. „Girtautų pakrūmėje, o dabar prie stalų, kultūringai gers alų“, – samprotavo ji. Visgi dauguma ateina ne išgerti, bet pamatyti kažką gražaus, pabendrauti, pakylėti savo dvasią.

Agluonėnų seniūnijos seniūnė Laima Tučienė patikino, jog vienintelėje Joninių šventėje vyksta prekyba alkoholiu. Pasak jos, tai masinis renginys, į kurį susirenka apie tūkstantis žmonių. „Alkoholio kultūra kyla, žmonių elgesys renginiuose gerėja“, – džiaugėsi seniūnė.

Abi pašnekovės neslėpė, jog atsisakytų prekybos alkoholiu, jeigu būtų pakankamas finansavimas. Dabar gi tenka ieškoti rėmėjų ir su viskuo susitaikyti.

Tačiau Dovilų seniūnijos, Etninės kultūros centro renginiuose alkoholio nenusipirksi. Organizatoriai neslėpė, jog dalyvių sumažėjo, bet džiaugėsi, kad susirenka tie, kuriems rūpi grožis, kultūra, dvasiniai dalykai.

Taigi trumpiausią, gražiausią metų naktį, per Joninių šventę, ieškokime ne tik paparčio, bet ir blaivybės žiedo.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių