Internete prekiaujančios mamos – sąžinės ar inspektorių reikalas?

„Sodra“ ir Valstybinė mokesčių inspekcija vėl gąsdina mamas. Įvairiuose „super mamyčių“ forumuose apstu sandorių, kai moterys už kelis eurus parduoda vaikų drabužius, vežimėlius, vaikštynes ir kitą įrangą mažyliams. Tačiau čia pat galima įsigyti ir naujų aukštakulnių, suknelių, net naujutėlaičių patalynės komplektų, o esant reikalui rasti tortų kepėją ar pobūviui užsisakyti vieno kąsnio sumuštinių. Kam rūpi, ar veikla vykdoma legaliai? Žinoma, tik pašalpas dalijančioms valstybinėms institucijoms ir mokesčių inspektoriams. Pastarieji stebi mamų banko sąskaitas ir bet kada gali pasibelsti į pardavėjų duris.

Legalių pasitaiko

Neseniai tarp mamų nuvilnijo žinia, kad Klaipėdos miesto savivaldybė pareikalavo vienos mamos grąžinti išmoką už vaiką, nes ji „Facebook“ pardavinėjo išaugtus drabužėlius ir taip neva gavo papildomų pajamų. Pasirodo, VMI duomenys rodė į mamos sąskaitą vis pervedamas pinigų sumas, o socialinę paramą teikiantis skyrius nesidomėjo pinigų kilme. Mamai beliko įrodinėti, kad ji neužsiėmė verslu.

Uždara „Facebook“ grupė „Gargždų mamytės“ vienija

2 054 nares. Kasdien šioje erdvėje sudaroma nemažai sandorių. Perkami ne tik išaugti drabužiai, avalynė, daiktai. Pasitaiko paslaugų teikėjų pasiūlymų, bene daugiausia – grožio paslaugų, atliekamų namuose.

Minėtos „Facebook“ grupės administratorė sakė nesidominti, ar moterys veiklą vykdo legaliai. Tiesa, su keliomis veiklą tikrai įregistravusiomis narėmis jai yra tekę susidurti asmeniškai. „O dėl kitų – tai jų sąžinės reikalas. Be to, čia tik keli nariai, kiek pastebėjau, pardavinėja uždarbiaudami. Dauguma parduoda savo naudotus daiktus už kelis eurus“, – sakė pavardės nenorėjusi viešinti administratorė.

Kas yra uždarbis?

Aktyvios mamos nuomone, VMI akiratyje neturėtų atsidurti mamytės, parduodančios išaugtus vaikų drabužius: „Jei pirko rūbą už, pavyzdžiui, 10 Eur, vieną kartą apsivilko ir nebenori nešioti, tai jos jį parduoda už kokius 8 Eur. Tai nėra uždarbis. Inspektorių akiratyje turėtų būti stambaus verslo žmonės, kurie disponuoja tikrai didelėmis pinigų sumomis.“

„Dauparų mamyčių“ grupės viena iš administratorių Asta Budrienė apgailestauja, kad grupė tapo reklamos įkaite. Joje į mamyčių pokalbius įsiterpia net automobilių valymo paslaugų siūlytojai. „Turime tik 193 nares, mūsų mastai turbūt ne tokie, kurie domintų inspektorius. Taip, būna, kad mama parduoda 2–3 Eur vertės rūbelį, bet neteko girdėti, kad VMI „gaudytų“. Žinau, kad kai kurios mamos bijodamos mokėjimo paskirtyje net prašo įrašyti, už ką pavedimas“, – pasakojo daupariškė.

Įstatymų pinklės

VMI Kontrolės departamento Operatyvios kontrolės organizavimo skyriaus vedėjas Rolandas Puncevičius „Bangai“ paaiškino, kad dėvėti drabužėliai inspektorių visgi nelabai domina. „Jokių mokesčių nereikia mokėti, jei gautas „pelnas“ (kainos skirtumas tarp prekės įsigijimo ir pardavimo) per metus nesiekia 2 500 Eur. Kadangi dažniausiai tokie daiktai parduodami kur kas pigiau nei buvo pirkti, tik išskirtiniais atvejais minėta suma viršijama. Kad nekiltų nesusipratimų, VMI rekomenduoja visada išsaugoti pirkinių čekius“, – siūlė jis.

Registruoti veiklą ir sumokėti mokesčius reikia tuomet, jei gyventojas vykdo tęstinę ekonominę veiklą, o jei jo pajamos atsitiktinės, veiklos registruoti nereikia. Tęstinę prekybą asmuo gali įteisinti dviem būdais: registruoti individualią veiklą pagal individualios veiklos pažymą ir iki kitų metų gegužės 1 d. sumokėti pajamų mokestį. Antra, galima iš anksto sumokėti fiksuoto dydžio pajamų mokestį ir įsigyti verslo liudijimą.

Tačiau verslo liudijimai slepia šiokias tokias pinkles. Svarbu žinoti, kad tokioms veikloms kaip „Prekyba“ ir „Prekyba tik ne maisto produktais“ liudijimus įsigiję asmenys negali prekių siųsti paštu ar per siuntų skyrių. Jie patys (ar liudijime įrašytas asmuo) prekes ir tegali pristatyti. Jei norite naudotis įvairiomis kurjerių tarnybomis, turite registruoti individualią veiklą arba juridinį asmenį.

• Klaipėdos apskrityje pernai spalį VMI išaiškino naujais ratlankiais, naujomis ir restauruotomis padangomis internetu prekiavusią Klaipėdos rajone registruotą bendrovę. Prekės buvo parduodamos be apskaitos dokumentų. Nustatyta per 100 išankstinius apmokėjimus atlikusių asmenų, dalis jų patvirtino už prekes sumokėję nuo 190 iki 290 Eur. Savininkas dokumentuose melavo, kad naujutėlaitės padangos kainavo, pavyzdžiui, tik 29 Eur. Preliminariais duomenimis, nuslėptų pajamų suma galėjo siekti iki 145 tūkst. Eur.
• Pernai Klaipėdos apskrityje nustatyta nelegalios prekybos atvejų kvepalais, papuošalais, dekoratyviniais LED žibintais, teiktos reklamos paslaugos ir kt. Asmenims taikyta administracinė atsakomybė, gautas pajamas jie turėjo deklaruoti ir sumokėti mokesčius, o vykdomą veiklą tinkamai registruoti. Vykdant neregistruotą veiklą teisės aktai numato baudą nuo 144 iki 289 Eur. Pakartotinai prasižengus, bauda didėja.
• Per 2015 m. į Klaipėdos rajono savivaldybę dėl išmokos už vaikus kreipėsi 666 šeimos. 43 šeimų pajamos buvo didesnės nei nurodytos. Trims šeimoms, patikslinus pajamų dydį, mokėjimas tęsiamas. Permokų susidarė už 9 060 Eur. 2015 m. grąžinta 2 289 Eur. Didžiausia permoka – 600 Eur.

KOMENTARAS

• Socialinės paramos skyriaus vedėja Dalia GUMULIAUSKIENĖ patvirtino, kad galimo piktnaudžiavimo gaunant socialinę išmoką už vaiką rajone pasitaiko net labai dažnai. „Į mėnesinę išmoką vaikui pretenduojantis asmuo turi pats paskaičiuoti, ar vienam šeimos nariui per mėnesį tenkančios pajamos neviršija 1,5 valstybės remiamų pajamų dydžio, t. y. 153 Eur. Skyrius tokiu atveju netikrina prašymą teikusio asmens pajamų, taigi turime juo pasitikėti ir skirti išmoką. Patikrinimus vėliau organizuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kuri bendradarbiauja su VMI, „Sodra“, Darbo birža ir kt., keliskart per metus mums pateikia ataskaitas, kurių tokios paramos gavėjų pajamos visgi viršijo 1,5 VRP asmeniui. Tada reikalaujame grąžinti išmoką už tą terminą, kuriuo pajamos buvo didesnės“, – aiškino D. Gumuliauskienė. Anot jos, ne visi išmokų gavėjai lengvai atveria pinigines ir grąžina valstybės paramą. Vieni ją seniai būna išleidę, kiti širsta ar net būna išvykę į užsienį ir pan. „Turėjome atvejį, kai mama gaudavo išmoką už neįgalų vaiką, o jis atsidūrė įkalinimo įstaigoje. Vadinasi, asmuo gyveno išlaikomas valstybės, o namiškiai dar gavo išmoką. Apie tai mūsų neinformavo nei mama, nei teismas, o kai sužinojome, permoka jau buvo tūkstantinė. Ją mama įpareigota grąžinti“, – prisiminė skyriaus vedėja.