Ir purvą galima glostyti

„Purvas“ – šiuo metu teatro arenose rodomas tokio pavadinimo spektaklis, kurį bilietų pardavėjai įvardija kaip tą, kurį tu privalai pamatyti. Populiariau tariant – „must have“, nes jei nematei, gali likti nesuprastas. Iš esmės paties monospektaklio sėkmės formulė užgimė sulig aktoriaus Vytauto Šapranausko mirtimi – rolė buvo numatyta jam ir jo humoro jausmui. Ir kadangi visi mes iš prigimties gėrį imame vertinti jau gedėjimo stadijoje, skubame paverkšlenti už taip ir nesukurtą vaidmenį. Oriai ištiesę ranką sumokame penkiasdešimtinę – lyg nuo to bus Šaprui Amžinas atilsis ramesnis.

Bet aš ne apie tai. Žodyje „purvas“ scenarijaus autoriai paslėpė seną kaip pasaulis tiesą, jog suaugusieji savo veiksmais ir mintimis iki kaklo klampoja purve. Tik tyras vaikas, matydamas vyrą, koja trinantį žolę, gali pasidžiaugti, jog šis žolytę glosto. Bet kai paaugs, supras – į žolę jis valėsi šūdą…

Tokios tos gyvenimo tiesos, į kurias kartais tenka įlipti.

Prieš gerą savaitę mintyse anapus televizijos ekrano kalbėjusiam energetikos ministrui Jeroslavui Neverovičiui irgi norėjosi užduoti klausimą: „O tu nesijauti „įlipęs?“ Jaunasis šios Vyriausybės ministras buvo ir, ko gero, yra linčiuojamas už tai, kad neva tęsia buvusios, t. y. Kubiliaus Vyriausybės darbus ir sėkmingai vysto Klaipėdos suskystintųjų dujų terminalo projektą. Kažkas iš jo kolegų jaunąjį ministrą užsipuolė, esą šis dirba ne pagal valdančiųjų politinę programą. Susimąstau – yra tik lozunginės politinės programos ar visgi esama kažkokių valstybės strateginių tikslų? Suskystintųjų dujų terminalas – negeras, Visagino atominė elektrinė – irgi nereikia, palauks. Ir taip su kiekvienos valdžios atėjimu, lygiai kas ketverius metus, Lietuvos gyventojai nebeatpažįsta valstybės siekių. Nes mūsų politikų siekiai toli nesiekia – tik iki kitos kadencijos.

Sakysite, toli nuo mūsų tas Vilnius, tegu jie jame riejasi. O mes štai ramiai savo baloje braidysime. Tačiau dar nenuvėsus garui po praėjusio Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos posėdžio, norisi konstatuoti – mūsų baloje ne ką geriau. Iš gatvės atėjusiam gyventojui posėdyje greičiausiai net būtų smagu – skraido replikos, įžeidimai, kaltinimai, įtarimai. Tai bent veiksmas! Bet jei tas pats žmogus ateitų penkiskart iš eilės, greičiausiai pastebėtų – rajono žmonių labui ir vienas kito ūdijimui skiriama po tiek pat laiko. Ir įdomumo viso to klausytis nelieka.

Štai aną savaitę teko domėtis, kaip vertinamas būsimojo daugiafunkcio sporto centro projektas. Aišku, juokingai skamba, kai mintimis tuščiame lauke dalijami plotai žolynėliams, o pagrindinis statinys ir net pinigai jam – tik vizijose. Bet tai praeities logika. Vakarietiškas mąstymas jau seniai paremtas tuo, jog svajonės gali ir turi virsti realybe. Tereikia kryptingai dirbti. Tačiau Gargžduose, matyt, susvajojus norai turi išsipildyti sulig kadencijų pabaiga. Nes pas mus įprasta linksniuoti – štai tą pastatė „prie Jonaičio“, aną – „prie Petraičio“. Tam tikrų politinių paminklų pilna Lietuva. Todėl iš erdvinės nuotraukos Lietuvos žemių apstatymas ir primena kapinyną, o ne struktūriškai suplanuotą teritoriją.

Tad ir vėl kyla tas pats klausimas, o ar mes turime kažkokių strateginių tikslų? Optimistiški architektai siūlo politikams imti ir vieną kartą iš širdies padirbėti rajono labui – suplanuoti daugiafunkciam centrui teritoriją su tokia infrastruktūra, apie kurią svajojame. Tebūnie ten naujas vaikų darželis, tebūnie perkelta ir Savivaldybės administracija. Į ją, patikėkit, jokie dabarties politiniai priešai dar tikrai nespės persikraustyti. Ir prekybos ar paslaugų objektų dabartiniams verslininkams skirstytis nereikės. Juos kada nors galės išsipirkti nebent jūsų anūkai. Siūloma laisvą miesto dalį suplanuoti taip, kad investuotojai iš naujo išgirstų apie Gargždus. Ir jie suklestėtų tiek, kad pasiteisintų net paliktas hektaras, tarkim, Gargždų universitetui.

Klausiate, tai „prie ko“ tada visos šios gėrybės būtų pastatytos? Tie „jie“ dabar gal tik manų košę šaukštais kabina. O šiandieninei kartai siūloma tiesiog maksimaliai pasvajoti, bet ne statyti viską iš karto.

Pozityvumas yra geras dalykas. Pasiramsčiuojant juo daug lengviau gyventi. Tada ir šuns išmatas valydamasis žinai, kad tuo pačiu paglostai žolę.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių