Kaip atsakė, taip ir pasirodė
Praėjusio šeštadienio „Bangos“ numeris buvo graibstyte išgraibstytas skaitytojų. Sulaukėme išskirtinio dėmesio, nors nerašėme apie jokią kraupią žmogžudystę, nerašėme ir apie vaikų grobimą iš šeimų, ir jokių horoskopų nespausdinome.
Pasirodo, žmonėms visgi rūpi savivaldos rinkimai, juos sujaudino praėjusį trečiadienį vykę kandidatų į Klaipėdos rajono merus debatai. Būtent jų aprašymo skaitytojai ieškojo laikraščio puslapiuose. Tiesa, galima prielaida, kad dalis nusivylė neradę atsakymų į savo klausimus. Tačiau mes akcentuojame, kad laikraščio straipsnis nėra stenograma ar protokolas, mūsų priedermė yra atspindėti bendrą situaciją, nuotaikas, emocijas, o tai „Bangos“ žurnalistė Agnė Adomaitė savo straipsnyje apie debatus padarė profesionaliai. Priminsime, kad klausimų pretendentams buvo šimtai, dalis jų parodė itin žemą rinkėjų kultūrą: buvo nuožmiai piktų ir dar palydimų keiksmažodžiais. Žinoma, tokie klausimai nebuvo garsinami. Beje, visi individualūs klausimai skirti būtent tik tam kandidatui yra perduoti jiems patiems, tad jų garbės reikalas rasti būdą, kaip atsakyti paklausėjams. Kai kurie kandidatai į tuos klausimus jau atsakinėja per feisbuką.
Aštuonių kandidatų į rajono merus (negalėjo dalyvauti tik LCP atstovas) garbei reikia pasakyti, kad jie rimtai ir atsakingai pažvelgė į „Bangos“ ir „Mano Gargždų“ kvietimą akis į akį susitikti su rinkėjais. Nelengva buvo renginio vedėjui, savanoriui Karoliui Pronckui išlaikyti lygiavertės diskusijos pozicijas. Visgi dauguma kandidatų suprato debatų paskirtį, neįsižeidė už vieną kitą „patraukimą per dantį“, po debatų padėkojo ir vedėjui, ir vietinei žiniasklaidai už pilietiškumo skatinimą savo laisvalaikio ir savo resursų sąskaita.
Racionaliai mąstantys kandidatai, eidami į debatus, tikriausiai suprato, kad tai nebus panegirikų vakaras. Karčių piliulių viena kita buvo – tokia jau politikų dalia, jų priedermė tai suprasti. Siekiate išskirtinio posto, esate vieši asmenys – nedrebinkite kinkų vėliau organizatoriams skambinėdami ir šliurpčiodami, esą man tai sunkų klausimą, o priešininkui – lengvą! Visiems kandidatams teko atsakyti ir į ne itin patogius klausimus arba tiesiog į labai paprastus, bet netikėtus. Būtent pastarieji kišo koją ne vienam pretendentui, svajojančiam būti rajono galva. Štai klausimas, koks paukštis yra blezdinga, Žemaičių metais pasirodė esąs sunkesnis nei klausimas apie rajono biudžetą. Arba klausimas apie tai, kam skirtų 60 000 eurų (su sąlyga, kad šios sumos negalima padalinti): vaikų darželiui ar bažnyčiai? Arba klausimas apie tris pastaruoju metu perskaitytas knygas buvo kietesnis riešutėlis nei klausimas apie užsitęsusias baseino su ledo arena statybas Gargžduose. O klausimas, kokios seniūnijos dirba geriausiai, kokios blogiausiai, pretendentų buvo apdairiai apeinamas remiantis Savivaldybės atliktos apklausos duomenimis. Žodžiu, vengiant aiškiai pasakyti savo nuomonę. Kandidatai (išskyrus vieną) kuklinosi įvardinti, su kuo eis į koaliciją. Betgi po kovo 3-iosios šventųjų nebebus, tikriausiai eis obuoliauti ir su pačiu velniu dėl valdančiosios daugumos sulipdymo. Taip kaip buvo prieš ketverius metus, kai susilipdė valdyti partijos, prieš tai net teisme užsipjudžiusios.
Stebint debatus iš šalies buvo aiškiai matyti, kad kai kas savo prisistatymo žodį it klasės pirmūnai buvo repetavę net prieš veidrodį, kažkas buvo nutaręs užimti santūrią poziciją, kažkas vaizdavo esą labai išmanus, spėrus kaip naujosios technologijos, o kažkas bandė publiką sužavėti grubiu tiesmukiškumu. Žinoma, kandidatai pasirinko tam tikrą bendravimo su publika stilistiką turėdami omenyje tai, kad rinkėjai gi yra margesni už genį.
Kiekvienas kandidatas turi savo gerbėjų ir savo priešininkų, o visi – ir abejingųjų būrį. Būtent dėl jų vis labiau artėjant išganingajai kovo 3-iajai kaunamasi lipant su plakatais ant sienų, platinant skrajutes, važiuojant į susitikimus, spausdinant savo partijų ar komitetų laikraščius (tebėra spausdinto žodžio galia, nors jo marintojams jau ir knietėtų žvakes uždegti), einant „nuo gryčios prie gryčios“, nuolat šmėžuojant feisbuke ir kt. Šios politikų pastangos savaime nėra joks blogis. Rinkimų agitacijos tikslas yra patraukti rinkėjų dėmesį ir ypač tų abejingųjų, dar neapsisprendusiųjų. Tik politikams vertėtų prisiminti, kad būsite per kartūs – išspjaus, per saldūs – nuris.
