Kartėlis iš sodininkų bendrijų išplaukia skundais

Pastarųjų metų tendencija, kai sodininkų bendrijos virsta gyvenamaisiais kvartalais, nieko nebestebina. Žmonės savo valia renkasi gyvenamąją vietą, kuriasi, kur ankšta, nėra infrastruktūros. Gyvenimas tokiame sklype suvaržytas – kivirčų su kaimynais išvengti sunku. Tačiau blogiausia, kai šalia pasitaiko keistuolių, savo sklypus pavertusių sąvartynais.

Polinkis kaupti šiukšles

„Bangoje“ išspausdinus straipsnį apie „Minijos“ sodininkų bendrijoje, Gargžduose, sąvartynu paverstą sklypą, skaitytojai suskubo pranešti, jog tas pats vyriškis ir kitoje, „Skinijos“ sodininkų bendrijoje, tokia pat „veikla“ užsiima. Ryto gatvėje jis turi du sodo sklypus, į kuriuos jau porą dešimt­mečių velka statybines atliekas, padangas ir kitokias šiukšles – viską, ką randa. Baisu čia pažiūrėti“, – piktinosi skaitytojai, guosdamiesi, kad niekaip negalintys su juo susitarti, kad susitvarkytų.

Iš tiesų gražioje vietoje, netoli Skinijos upelio, kur kitų sklypų savininkai puoselėja aplinką, – apleistas, statybinėmis atliekomis, padangomis užverstas, brūzgynais apžėlęs dirvonas. Jis aptvertas, o varteliai užrakinti. Kitame pakraštyje – kadaise pradėta statyba. Šie du sodo sklypai priklauso Aloyzui Birbalui – tam pačiam vyriškiui, kuris šeimininkaudamas sugyventinės Gražinos Konzerskienės sodo sklype „Minijos“ sodininkų bendrijoje, jį pavertė sąvartynu. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Edgaras Kuturys paaiškino, jog dėl netvarkos administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas sklypo savininkei G. Konzerskienei, kuri įpareigota per pusmetį susitvarkyti. „Ji raštu pažadėjo iki rudens išvalyti sklypą. Kontroliuoti turėtų šios sodininkų bendrijos pirmininkas. Piktybiškai vengiant tvarkytis, savininkė gali būti nubausta“, – sakė vedėjas.

Baisu pažvelgti pro langą

„Skinijos“ sodininkų bendrijoje, Tilto g., kaimynystėje, naujame gyvenamajame name, neseniai su šeima įsikūrusi Rasa Jančiauskaitė pasiguodė, jog nemalonus sklypo vaizdas atsiveria tiesiai pro langą. „Planuojame tvarkyti aplinką prie savo namo, o šalia toks šiukšlynas, brūzgynas“, – kalbėjo ji.

Ir ne tik: su šios šeimos sodybos teritorija besiribojančiame apleistame sklype kadaise pradėta statyba, iškastas rūsys. Kūdikį auginantiems tėvams neramu: gali nesužiūrėti, kaip vaikas atsidurs pavojų keliančiame kaimyno objekte.

„Daugelio sodininkų bendrijų pirmininkai neveiklūs. Jie gauna atlygį, tačiau neatstovauja sodininkų interesams“, – kalbėjo Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas E. Kuturys.

R. Jančiauskaitė sakė girdėjusi, jog A. Birbalas ne kartą baustas už apleistą sklypą. Ji dar niekam nesiskundusi nemalonia kaimynyste, tikėdamasi su vyriškiu susitarti gražiuoju, juolab kad šis žada sklypus parduoti.

„Velniškai apsileidęs šis vyras. Nuolatinis karas su juo, – piktinosi „Skinijos“ sodininkų bendrijos pirmininkas Alfonsas Petraitis. – A. Birbalo sklypuose – pūvančios, gendančios šiukšlės. Ten veisiasi žiurkės, gyvatės, žalčiai. Pernai parašiau raštą aplinkosaugininkams, kad šalia Skinijos upelio esantys jo sklypai teršia gamtą, bet jokio atsakymo nesulaukiau.“

A. Petraitis tikino šimtą kartų kalbėjęsis su vyriškiu, kad susitvarkytų sklypus, tačiau šis nereaguojąs. Ir pridūrė: „Sodininkų bendrijos pirmininkas juk neturi įgaliojimų bausti.“

Baudos negavo

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos rajono agentūros vedėjas Algirdas Vaitkus prisiminė skundą apie A. Birbalo apleistą sklypą, užverstą senais baldais, buities rakandais ir kitokiu šlamštu. Jis įsidėmėjęs, kad ten nevykdoma jokia Sodininkų bendrijos įstatymu nustatyta veikla – nei daržo, nei gėlyno, nei poilsio vietelės. „Tačiau savininkui jokių poveikio priemonių netaikėme, nes nenustatėme jo asmenybės. „Skinijos“ sodininkų bendrijos pirmininkas nedavė jo kontaktų“, – teigė A. Vaitkus.

Telefonu pakalbinus A. Birbalą apie jo parduodamus sodo sklypus, šis atsakė, jog viename pasodintos obelys, o kitame pradėta statyba. Užsiminus apie šiukšles, aiškino, kad jas išvalysiąs ir parduosiąs švarų. Bet jam pasirodė juokingos šnekos apie įsiveisusias žiurkes ir gyvates: „Ir ką gi joms ten veikti“, – nusijuokė vyras.

Neveiklūs pirmininkai

Trečius metus veikiančio Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo E. Kuturio teigimu, dėl Klaipėdos rajono miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo, švaros ir viešosios tvarkos taisyklių nesilaikymo traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 161 str.: gresia nuo įspėjimo iki 2 000 Lt bauda.

Daugiausia skundų pernai skyrius sulaukė iš sodininkų bendrijų. Jų srautas nemažėja ir šiemet. „Sodininkų bendrijų įstatyme nurodyta, kad juose esantys sklypai skirti poilsiui, gėlininkystei, daržininkystei, tačiau to nepaisydami žmonės pasistatė gyvenamąsias patalpas ir įsikūrė, nors čia nesukurta infrastruktūra – sunkiai išvažiuojami keliai, nėra kanalizacijos, vandentiekio, – kalbėjo E. Kuturys. – Klaipėdos rajone yra 36 sodininkų bendrijos. Iš pernai užregistruotų 80 administracinių teisės pažeidimų dauguma sodininkų bendrijose. Atrodo, skundžiamasi paprastais dalykais, tačiau sunku juos išspręsti.“

Pasak E. Kuturio, gyventojams sunku tvarkytis mažuose sklypeliuose, todėl kyla įvairiausių nesutarimų. Antai skundžiasi žmogus, kad šalia jo tvoros išpylė šiukšles, kitam trukdo kaimyno gyvatvorė, trečiam nepatinka, jog išpila nuotekas į dirvą, melioracijos griovius ir teršia gamtą, kaimynų šulinius. Jis patikino, kad tirti skundų dažniausiai važiuoja su aplinkosaugininkais.

E. Kuturio teigimu, daugelio sodininkų bendrijų pirmininkai neveiklūs. Jie gauna atlygį, tačiau neatstovauja sodininkų interesams, turi didelius įgaliojimus, bet jais nesinaudoja. Jo nuomone, nemažai dalykų reikėtų spręsti teisme, bet vengiama į juos kreiptis.

„Skundžiamasi dėl neprižiūrimų, apžėlusių sklypų, tačiau neįmanoma nustatyti jų šeimininkų, nes šie išvykę į užsienį. Bendrijų pirmininkai nežino, kas yra jų valdose. Kartais pateikia savo sklypų netvarkančių sodininkų sąrašą. Pradėjome reikalauti, kad jie pirmiausia įspėtų tuos apsileidėlius. Pirmininkai atsako, jog nežinantys, kur šie esantys. Tad reikia jų ieškoti. Pirmininkas turi išsiaiškinti, gal sklypas bešeimininkis“, – kalbėjo E. Kuturys.