Kepto paršelio neišsižadama

Klaipėdos rajone nemažėja kiaulių skaičius, tačiau sausio 1 d. Ūkinių gyvūnų registre užregistruotos 1 786 riestasnukės, auginamos smulkiuose ūkeliuose, o apie 13 tūkst. – fermose. Tie, kuriems svarbu, ką valgo, žino skirtumą tarp šių ir užaugintų pramoniniu būdu arba importinių. Gargždų turguje galima nusipirkti tik pastarosios kiaulienos. Išrankesni važiuoja pas ūkininkus pirkti jų užaugintų kiaulių.

Paieškos turguje

Gargždų turguje ne vienoje vietoje galima kiaulienos nusipirkti. Kioske už vitrinos stiklo – įvairių rūšių skerdiena: sprandinė (4,6 Eur/kg), nugarinė (4,7 Eur/kg), kumpinė (4,2/kg) ir kita. „Iš kur gauname kiaulieną? Iš skerdyklos Kretingalėje. O kur užauginta – nežinome, – atsakė pardavėja. – Anksčiau iš ūkininkų pirko, bet dabar jie tik dėl savęs augina.“

Turgaus halėje šviežia kiauliena prekiavusi pardavėja sakė, jog skerdieną atveža įmonė „Vikesta“. Vitrinoje užrašas, jog kiaulės užaugintos ir paskerstos Lietuvoje. Beje, nugarinė ir sprandinė kainavo po 4,89 Eur/kg, kumpinė – po 4,2 Eur. Pardavėja pasakojo, jog prieš keliolika metų prekiavo ūkininkų tvartuose užaugintų kiaulių mėsa. „Ir dabar pirkėjai klausia, komplekse ar ūkininko tvarte užauginto gyvulio skerdiena prekiaujame. Seniai nebeturime naminės kiaulienos – per brangu būtų ja prekiauti. Bet gerai žinome, kaip skiriasi tvartelyje užaugintos kiaulės mėsos skonis“, – sakė pašnekovė.

Gargždų turguje „Mėsos krautuvėlės“ pardavėjos pasakojo kasdien parduodančios nemažai kiaulienos. Užrašas ant prekystalio informavo, jog prekiaujama lietuviška skerdiena. Kiaulės paskerstos UAB „Natanga ir Rovisa“ Struikų kaime, Šilalės rajone, o išpjaustytos UAB „Sikasta“ Vėžaičiuose. Atšaldytos nugarinės kilogramas kainavo 4,49 Eur, sprandinės – 3,69 Eur.

Pasiteiravus pagal skelbimą „Bangoje“, savo užaugintą kiaulę praduodantis ūkininkas už gyvojo svorio kilogramą prašė 2 eurų.

Išstūmė importinė kiauliena

Gribžinių kaime daugiau nei prieš porą dešimtmečių mėsines kiaules pradėjęs auginti Vytautas Gliožeris kasmet plėtė kiaulių ūkį. Pasistatęs šiuolaikinius tvartus, įsigijo įrangos. Vienu metu augino daugiausia – 500 riestasnukių, kurias šėrė savo užaugintais pašarais.

„Iširus ūkiams, bendrovių tvartuose daugybė kiaulių kriuksėjo. Šiems sugriuvus ir kiaules panaikinus, jų užsiveisė kaimo žmonės, mėginę išgyventi iš žemės ūkio, – pasakojo V. Gliožeris. – Apie 2000 m. buvo pilna skelbimų „Perku kiaules“. Šeimyninė ranga buvo įsigalėjusi: vyras pirko kiaules, o žmona turguje pardavinėjo skerdieną. Miestiečiai netruko suprasti, kuo skiriasi tvartelyje, o ne kiaulidžių komplekse užaugintos kiaulės mėsa.“

Tačiau Lietuvai įstojus į Europos Sąjungos bendriją, atsivėrė vartai. „Vakarų valstybės atsikratė užsisenėjusios šaldytos skerdienos. Privežus jos į mūsų šalį, sutriko prekyba lietuviška kiauliena, – kalbėjo V. Gliožeris. – Prisidengus Europos Sąjungos reikalavimais, panaikintos smulkiosios skerdyklos – nebeliko pasirinkimo.“

Taigi lietuvišką kiaulieną išstūmė užsienietiška ir intensyviai užaugintų fermose kiaulių skerdiena. Pirkėjai nusivylė: nebeliko skirtumo tarp kiaulienos, parduodamos prekybos centruose ir turguje. „Apie 2008 m. į namus atvažiavo žmonės pirkti kiaulės“, – pasakojo ūkininkas.

Šeria savo pašarais

Paskutiniaisiais metais V. Gliožeris augina apie 100 kiaulių – iš smulkiųjų ūkininkų – daugiausia. Pasak jo, vartojimas sumažėjęs ne vien dėl to, kad žmonės nori būti lieknesni ir gražesni. Nemažai kiaulienos valgytojų emigravo. Be to, jaunimas namuose negamina valgio. „Priešingu atveju Gargžduose neišsilaikytų tiek greitojo maisto kioskų“, – šyptelėjo pašnekovas.

Ūkininkas akcentavo, jog mėsines kiaules augina pagal išskirtinės kokybės reikalavimus, kuriuos sudariusi viešoji įstaiga „Ekoagros“. Kiaules nušeria per 8 mėnesius. „Miežius, kviečius, kvietrugius ir žirnius pašarui pats užsiauginu. Stengiuosi naudoti kuo mažiau chemikalų“, – teigė jis.

Parvežta tampa lietuviška

V. Gliožeris akcentavo, jog Gargžduose nenusipirksi geros kokybės nedideliame ūkyje užaugintos kiaulės mėsos. „Gyvos kiaulės, parvežtos iš Vokietijos, Lenkijos, Olandijos ir papjautos Lietuvoje, tampa lietuviškomis, – teigė jis. – Jeigu Gargždų turguje sako, jog parduoda ūkininko užaugintos kiaulės mėsą – tai melas. Kartą užsukęs į vieną kioską išgirdau, jog prekiauja „Gliožerio kiauliena“. Ūkininkų užaugintų kiaulių skerdiena prekiaujama Klaipėdos turguje.“

Jis pasakojo, kad dalyvauja programoje kartu su įmone „Pajūrio mėsinė“. Taigi Vilniuje, „Akropolio“ prekybos centre, sostinės gyventojai turi galimybę nusipirkti V. Gliožerio kiaulienos. Rajono gyventojai gali iš jo nusipirkti kiaulę. Ūkininkas patikino, jog visada šių turi parduoti. „Auginu nedaug, šeriu kokybiškais pašarais ir sieksiu išsilaikyti rinkoje“, – sakė V. Gliožeris.

Beje, ankstesniais metais jis laikė ir paršavedes. Tuomet parduodavęs įmonei nujunkytus iki 10 kg svėrusius paršelius. Didelę paklausą jie turėjo. Keptas paršelis ir dabar tebėra prabangaus vaišių stalo akcentas. Jis kainuoja apie 100 eurų.

Tačiau paršavedžių teko atsisakyti dėl europinių reikalavimų laikymo sąlygoms.

Pasak V. Gliožerio, užklupus afrikiniam kiaulių marui, kiaulienos kaina krito. „Baimintasi, jog liga pavojinga žmogui, bet iš tiesų – tik kiaulėms ir šernams, – teigė V. Gliožeris, pagal išsilavinimą veterinarijos gydytojas. – Šią ligą platina šernai, ypač per maisto atliekas. Su ja reikia kovoti biosauga. Ūkininkai turėtų pamiršti svečiams rodyti savo kiaulių ūkį. Reikia griežtai laikytis biosaugos – įeinant į tvartą dezinfekuoti batus, apsivilkti chalatą.“

• Pasaulyje per metus užauginama 1 milijardas kiaulių, iš jų pusė – Kinijoje. Gyventojai suvartoja 60 proc. kiaulienos, 20 proc. vištienos, 10 proc. galvijienos ir kitos. Europoje ir Amerikoje kiaulienos vartojimas mažėja.
• Šiuo metu Lietuvoje užauginama apie 0,5 milijono kiaulių – pusė šalyje suvartojamo kiekio. Sovietmečiu čia buvo užauginama 3 mln. kiaulių.
• Sausio 1 d. Ūkinių gyvūnų registre buvo užsiregistravę 634 laikytojai, kurie Klaipėdos rajone augino 15 441 kiaulę. Gyventojai laikė 1 786, o Vėžaičių žemės ūkio bendrovė – 230. Prieš metus laikytojų buvo beveik šimtu daugiau, bet kiaulių augino šiek tiek mažiau. Smulkieji ūkininkai laiko nuo 1 iki 5 kiaulių.
• Paršavedžių laikytojai paršelius parduoda iš tvartų. Šiuo metu vienas kainuoja nuo 50 iki 80 eurų.
• Veterinarijos specialistų duomenimis, beveik kas savaitę Lietuvos miškuose nušaunama šernų, užsikrėtusių afrikiniu kiaulių maru. Trečdalyje šalies savivaldybių aptikta afrikinio kiaulių maro židinių.