Kiekvienam sava metų revizija
žiniasklaidą – spaudą.
Baigiantis metams įprasta daryti reviziją tiek savo darbuose, tiek mintyse. Kiekvienas turime savąjį praėjusių metų vertinimą.
Mums, žinoma, svarbiausia metų aktualija yra prenumerata. Deja, šiemet vis dar nesibaigiančios esą modernaus „Lietuvos pašto“ reformos dar kartą skaudžiai smogė ir mūsų rajono žmonėms. Nepaisant Dovilų seniūnijos gyventojų protesto vasarą buvo uždarytas sklandžiai veikęs Dovilų pašto skyrius, teritorijos perdalintos ir kai kurios be jokios logikos prijungtos prie Priekulės pašto. Ar žinote, kad šiuo metu sparčiausiai Lietuvoje augančiame Klaipėdos rajone iš kelių dešimčių paštų per kelerius metus liko tik du stacionarūs paštai: Gargžduose ir minėtoje Priekulėje. Visos paslaugos užverstos ant mobiliųjų paštininkų pečių. Gaila jų, suprantama, kad už menką algą jie turi marias darbo, bet jų viršininkams, sėdintiems sostinėje, sunku suvokti, kad jie yra uždavę eiliniams paštininkams neeilinius uždavinius. Tarsi toje pasakoje, kur reikia sudėvėti geležines kurpaites, kad pagaliau patektum į puotą. Vargiai į tą džiaugsmo puotą bepateksime ir mes, ir eiliniai laiškininkai. Mat gudragalviai „Lietuvos pašto“ vadovai (beje, generalinės direktorės atlyginimas viršija šalies prezidento – yra apie 10 000 eurų) teigia, kad esą paštas dirba nepelningai. Tad, matyt, pelnus nutarė atkurti ir spaudos prenumeratos pagalba. Prenumeratoriai visoje Lietuvoje krūpčioja nuo spaudos prenumeratos kainų ateinantiems metams. Krūpčiojame ir mes, laikraštininkai. Žinoma, pirmiausia žmonės nesusimąsto, kad tokios kainos yra ne laikraščių, ne žurnalų leidėjų sumanymas.
Verta žinoti, kad galutinė leidinio prenumeratos kaina, kurią moka prenumeratorius, susideda iš dviejų dalių: viena dalis – laikraščio kaina, kita dalis – leidinio pristatymo adresatui kaina. Jau keli dešimtmečiai dėl komercinės paslapties sutartyse įteisinimo negalime skelbti, kiek konkrečiai šioje sumoje sudaro leidinio kaina, kiek pristatymo kaina. Taigi, galiu pasakyti tik tiek, kad svarią dalį atsiriekia „Lietuvos paštas“. Ir mes, spaudos leidėjai, nors energetiniai resursai, popieriaus, spausdinimo kainos mums šiemet išaugo keliskart, laikraščio metinės prenumeratos kainą ateinantiems metams pakėlėme tik nežymiai, vos keliais eurais. Tačiau prenumeruojantiesiems „Lietuvos pašte“ kaina išaugo žymiai, o paštas dar už paslaugą antkainį ima. Galva sopa apie tai galvojant. Tačiau Vyriausybė gruodžio pradžioje palaimino „Lietuvos pašto“ godžius įnorius, tiesa, po mūsų protestų šiek tiek mažiau paštui leido pakelti prenumeratos kainas ateinantiems metams nei paštas svajojo. Ir dar reikėtų žinoti, kad paštas iš valstybės biudžeto yra dotuojamas už prenumeratos pristatymą kaimiškose teritorijose. Supraskite, dotuojami ne leidėjai, bet paštas. Yra ir dar kita medalio pusė: mieste paštas tokios kompensacijos iš valstybės negauna, tad nutarė nuplėšti nuo prenumeratorių paskutinius marškinius: miesto paštuose įkainius padidino tiek, kad žmonės ir akinius užsidėję netiki, jog tokius skaičius mato.
Akcentuojame, kad Gargžduose miesto gyventojai gali prenumeruoti žymiai pigiau „Bangą“ redakcijoje. Mes turime savo platintojus mieste, kurie išplatina laikraštį ir pigiau, ir anksčiau. Deja, žinoma, tokių platintojų neįstengiame turėti kaimiškose teritorijose, todėl ten karaliauja paštas.
Esame dėkingi kiekvienam prenumeratoriui, kuris ryžosi ištverti naujas pašto kainas ir gal krims sausesnę duonos kriaukšlę, bet visgi pasirinko prenumeruoti laikraštį ir ateinantiems metams. Kiekviena prenumerata mums yra išgyvenimo klausimas. Dėkojame ir eiliniams paštininkams už pastangas aptarnauti prenumeratorius kaimuose, nepravažiuoti pro šalį. Matyt, kažkur sostinės aukštybėse bręsta gudrus planas prenumeratos įkainių kėlimu numarinti tradicinę žiniasklaidą – spaudą. Tegu tai liks ant tų politikierių sąžinės. O kad bręsta nustekentą Lietuvos paštą privatizuoti – tai, matyt, irgi yra ne tik gandas, bet ir „veikliųjų“ planas. Daug valstybės įmonių jau sėkmingai suvirškinta, o ši vis dar egzistuoja ne privačiose rankose. Gardus kąsnelis.
Visiems labai aktualios ateinančių metų finansinės perspektyvos. Pabaigęs rudens sesiją prieš pat šv. Kalėdas Seimas pasigyrė, kad patvirtino 2023 m. valstybės biudžetą, kuriame didžiausias dėmesys skiriamas energijos kainų augimo poveikio sušvelninimui, žmonių pajamų didinimui, saugumo stiprinimui bei investicijoms į Lietuvos ateitį. Tačiau nepaisant šių optimistiškų priemonių žmonės mąsto savaip. Beveik devyni iš dešimties gyventojų mano, kad reikalai Lietuvoje blogėja, rodo LRT trečiadienį paskelbta apklausa, kuri taip pat parodė, kad gyventojai labiausiai pasitiki kariuomene ir policija, mažiausiai – Seimu ir Vyriausybe. Matyt, pesimizmui įtakos turi tai, kad infliacijos gerklė didesnė nei Seimo galimybės pakelti rankas už vienokį ar kitokį sprendimą. Tuos dalijamus pinigus išmokoms, priemokoms, minimalaus atlyginimo didinimui ir kt. teks užsidirbti, ypač sudėtinga smulkiajame versle. Ar pavyks atlaikyti, kiekvienas ateinančiais Triušio metais pajusime savo kailiu.
Vilija BUTKUVIENĖ
„Bangos“ redaktorė,
Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos pirmininkė
