Kryžkelės: meilės sau paieškos

Aš ilgą laiką galvojau, jog tie žmonės, kurie dalijasi laimingo gyvenimo būdu, visada yra besišypsantys, nesusiduriantys su sunkumais. Ir atsakiau sau, kad vis dėlto tai netiesa. Manau, kad jie eina šiuo keliu, tačiau susiduria su įvairiomis kryžkelėmis, kaip ir visi žmonės. Tik galbūt išgyvena, reaguoja, priima kitaip, lengviau, brandžiau.

Kai atsėlina liūdesys

Dar praėjusią vasarą pats pradėjau lankyti psichoterapiją, kai mane pradėjo kamuoti liūdesys diena iš dienos. Atėjau į psichoterapeuto kabinetą nusivylęs savimi ir kitais, savo gyvenimu, nebemačiau prasmės gyventi, iš tiesų tai norėjau mirti. Vizito metu terapeutui tariau pirmą sakinį: man liūdna diena iš dienos, visada. Einu gatve ir liūdžiu, visi metų sezonai man kelia neapsakomą širdgėlą ir nebežinau, ką man su tuo daryti. Žinoma, aš užaugau su liūdesiu ir jis buvo ir vis dar yra gyvenimo palydovas, tačiau turėjau priežasčių dėl ko liūdėti. Dabar nebėra, bet visa tai yra taip giliai įsitvirtinę, kad reikia daug jėgų ir pagalbos, kad atsistočiau vėl ant kojų.

Žinojau jau, bet terapijos metu galutinai suvokiau ir pripažinau, kad visiškai savęs nemyliu, net nekenčiu. Norėjau visiškai išsinerti iš savo kūno, sielos, sunaikinti save. Supratau, kad visą pyktį visada nukreipiu į save, o tai, aišku, žmogų iš lėto sargdina. Tačiau jeigu kažkas manęs paklaustų, ar šiuo metu save myliu, tai atsakyčiau, kad nežinau.

Būti atviram su pasauliu

Stengiuosi būti atviras apie savo savijautą su pasauliu ir su visais žmonėmis, jeigu manęs teiraujasi, kaip aš laikausi. Sulaukiu ir kritikos, ir meilės, ir pamokslų, kaip gyventi, ir nesupratimo, ir atstūmimo, o kartais ir tylos arba temos nukreipimo. Tačiau neigiamas atsakas iš žmonių manęs nenuvilia, nes prieš pasidalindamas žinau, ko galiu tikėtis, ir tai dažniausiai išsipildo. Neretai būna keletas tipinių frazių: mokykis, dirbk, ir viskas bus gerai, tu per jautriai reaguoji, neliūdėk, mąstyk pozityviai. Ir stengiuosi tokių žmonių neteisti, o suprasti, kad jie tiesiog negeba išbūti su kito žmogaus jausmais, neranda tinkamų žodžių, kaip atsakyti, tačiau nereiškia, kad aš jiems nerūpiu. Jie tiesiog nemoka, o aš stengiuosi pamatyti tų žmonių meilės kalbą, jeigu man ji ir nėra priimtina.

Tačiau aš esu atviras su pasauliu ne todėl, kad sulaukčiau užuojautos, nes man jos nereikia. O todėl, kad man pačiam yra lengviau nebemeluoti. Pagalbą, kurios man reikia, suteikiu pats sau, nes jaučiuosi prisiėmęs atsakomybę už savo gyvenimą. Man nesiseka, neišeina, vėl nugrimztu porą žingsnių atgal, tačiau ne pasiduodu, o kovoju. Nenoriu įnikti į alkoholį, narkotikus ar kitą savidestrukciją. Aš noriu gyventi pilnavertį gyvenimą, todėl einu kitu keliu. Sunkesniu, tačiau keliu, kuris man žada stabilų vidinį gyvenimą.

Viskas mumyse auga

Atrodo, kad turėtume elgtis su savimi taip, kaip elgiamės su mylimais žmonėmis arba augintiniais. Paguosti, palepinti, suprasti, priimti, vesti vidinius dialogus su savimi, paverkti, papykti, pasišlykštėti, tiesiog leisti sau jausti, gyventi. Viskas taip paprasta, tiesiog žingsnis po žingsnio ir stataisi viską: verslą, projektus, meilę sau, tačiau tą paprastumą sunku pritaikyti. Man, pavyzdžiui, trukdo noras turėti viską čia ir dabar. Iš karto jausti meilę sau, turėti daug pinigų, tapti sėkmingu karjeroje. Jeigu pameditavau, tai viskas, dabar mylėsiu save. Deja, bet taip nebūna, viskas mumyse auga, kai dirbame nuosekliai. Man nepatiko išgirsti frazę, kad nemeilė sau nesusiformavo per dieną, tai meilė sau nesusidarys ir per porą dienų. Tai manyje sukėlė bejėgystę, supykau, nusivyliau, atrodo, netekau jėgų kažką pakeisti. Tačiau žiūrint iš teigiamos pusės tai yra tiesiog graži kelionė į santykio kūrimą su savimi. Ir supratęs, kad man būdingas toks mąstymas, visada pradedu kalbėtis: nurimk, spėsi, esi dar labai jaunas, pasidžiauk dabartiniais pasiekimais, tęsk juos ir tapsi didesnis nei buvai vakar.

Slepiasi mažuose dalykuose

Dažnai žmonės ieško atsakymų, o kaip pamilti save. Čia taip pat nėra nė vieno teisingo atsakymo. Manau, kad tas pats: eiti žingsnis po žingsnio. Komplimentai sau, nesmurtavimas prieš save žodžiais, bendravimas su savimi švelniu tonu, supratingumu, savęs priėmimu. Tik dabar gebu priimti tas paprastas gyvenimo tiesas, nes jos iš tiesų yra veiksmingos: sustok, pabūk tyloje, dėkok, mylėk, įvertink, kurk meną, būk gamtoje, rašyk dienoraštį, mėgaukis skaniu maistu.

Šiuo metu stengiuosi daryti tam tikrus būdus, kad mokyčiausi pamilti save. Ir vakar pagalvojau: ką čia tokio galėčiau šiandien padaryti dėl savęs? O tuo metu patalynę mečiau į skalbimo mašiną, bet tada galvoju: juk išsiskalbti patalynę irgi yra meilė sau. Juk aš rūpinuosi savimi, kad miegočiau švaroje. Ir tai yra tiesa, reikia tiesiog įsisąmoninti ir pripažinti, kad meilė sau slepiasi kartais ir paprastuose dalykuose.

PRIREIKUS EMOCINĖS PAGALBOS, KREIPKITĖS:

• Jaunimo linija – 8 800 28 888. Skambinti galima kiekvieną dieną visą parą.
• Vaikų linija – 116111. Skambinti galima kiekvieną dieną nuo vienuoliktos ryto iki vienuoliktos vakaro.

Danielius EINIKIS

Jaunųjų korespondentų klubo narys