Kūrybiška fotografija tapo gargždiškių gyvenimo savastimi

Kūrybiškos gargždiškės ir fotografuoti mokantis pedagogas viena didžiausių savo gyvenimo aistrų laiko fotografavimą. „Bangos“ pašnekovai atskleidė kūrybiško pomėgio, kuris kai kuriems tapo ir kasdieniu darbu, teikiamus džiaugsmus bei patirtį.


Portretuose įamžino draugus
Vilniaus dizaino kolegijoje Taikomosios fotografijos studijas pernai baigusi Dominyka Ambroževičiūtė kalbėjo, kad fotografuoti pradėjo būdama dešimties. Tais laikais teko daug eksperimentuoti su šeimos fotoaparatu „muiline“: įamžinti gamtos vaizdus ir gėles, įsigilinti į fotografijos subtilybes, išmokti pajausti tinkamo kadro kompoziciją. „Po kiek laiko šiais eksperimentais pasidalijau su savo artimaisiais, kurie paskatino nesustoti ir tęsti šią veiklą, o po keleto metų pradėjau fotografuoti žmonių portretus ir meilė fotografijai nenustojo augti“, ‒ pasakojo D. Ambroževičiūtė, buvusi veikli Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos abiturientė. Portretinę fotografiją mergina pradėjo įamžindama artimus draugus, o įgavusi drąsos ‒ fotografuodama ir nepažįstamuosius. Po šios patirties ji ėmėsi ir savo kūrybinių projektų, kurie padėjo atrasti savitą fotografijos stilių ir žanrą. „Nors paauglystėje ir teko išbandyti kitas sritis, bet fotografijoje jaučiuosi labiausiai save realizuojanti, todėl nė akimirkos nesigailiu tai pradėjusi“, ‒ teigė pašnekovė.


Tikisi supratingumo iš visuomenės
Šiuo metu Dominyka dirba su asmeniniais klientais, nuomonės formuotojais ir keliais prekiniais ženklais, kuriems padeda sukurti prekinio ženklo vizualinį pateikimą. Pašnekovė sakė, jog sklinda prasimanymas, kad fotografo darbas yra tik mygtuko paspaudimas, todėl daugelis įsivaizduoja, kad visą fotografavimo procesą atlieka fotoaparatas. Fotografė sulaužė šį mitą ir tikino, kad geram kadrui reikia turėti ne tik techninių žinių, bet ir pajausti tinkamus fotografavimo kampus, mokėti perteikti fotosesijos pagrindinę mintį: „Prieš fotosesijas fotografas turi atlikti ir prodiuserinį darbą: sugalvoti projekto idėją, surasti tinkamą komandą, kuri galėtų ją įgyvendinti, rasti lokaciją ir nuolat bendrauti su klientais, bandyti išsiaiškinti, kokio rezultato jie tikisi“, ‒ tikino Dominyka ir pridūrė, kad labai gaila, jog vis dar visuomenėje yra žmonių, kurie dažnai neįvertina šios profesijos. Mergina itin džiaugiasi, jog šiame darbe nėra varginančios rutinos ir skatina jaunuolius, kurie svarsto apie šią specialybę, drąsiai veikti. „Pagrindinis patarimas ‒ nebijoti eksperimentuoti, stengtis išbandyti visus fotografijos žanrus, kol galiausiai pavyks tinkamai valdyti fotoaparatą ir suprasti, kokioje srityje jaučiatės geriausiai“, ‒ samprotavo pašnekovė. Fotografė atkreipė dėmesį, kad kiekvienas fotoprojektas buvo savotiškai įdomus ir įsimintinas, bet pats ryškiausias ‒ paskutinysis „Plius dydžio modelių vaizdavimas reklaminėje mados fotografijoje“, kurį ji išpildė kartu su tarptautiniu prekiniu ženklu „Lindex“.

G. Našlėnas: „Sudėtingiausia yra išugdyti moksleivių fotografinį pasaulio matymą.“


Pavadinimas kelia susidomėjimą
Klaipėdos turizmo mokykloje finansinių paslaugų teikėjos profesiją baigusi gargždiškė Aistė Dargužaitė dėstė, jog nuo mažens jautė polinkį kūrybai, kol galiausiai atrado save fotografijoje. „Teko sunkiai plušėti vasaros metu, kad galėčiau išpildyti savo svajonę ir įsigyti fotoaparatą. Nuo tos dienos nebuvo nė akimirkos, kad gailėčiausi dėl šio sprendimo“, ‒ džiaugėsi pašnekovė. Esą sunkiausia fotografijos dalis yra atrasti ryšį su klientu, tiksliai įsiklausyti į jo norus, sutarti dėl susitikimo vietos bei aprangos. „Jei matau, kad žmogus sutrikęs, drąsiai pasiūlau savo idėjas fotosesijai ir tokiu būdu pasidaro lengviau rasti kompromisus“, ‒ sakė Aistė ir atkreipė dėmesį, kad jos mėgstamiausia dalis šioje srityje yra klientų reakcijos, kai šie pamato galutinį rezultatą. Gargždiškė itin patenkinta žmonių atsiliepimais, kurie pritraukia vis daugiau norinčiųjų fotografuotis, o tai lemia, kad per mėnesį jaunoji fotografė padaro 5‒6 fotosesijas. A. Dargužaitės darbus galima rasti internetinėje erdvėje pavadinimu „Paroda be paveikslų“, kurioje mergina dalijasi nuotraukų istorijomis, „o kiekviena nauja istorija pritraukia vis didesnę žmonių auditoriją ir plečia paro­dos žinomumą.“ Pavadinimo „Paroda be paveikslų“ autorė yra gargždiškės pažįstama, o, Aistės teigimu, jis daugeliui kelia didžiulį susidomėjimą.


Studijų planuose nėra
Laisvalaikiu fotografavimu užsiimanti, Gargždų „Vaivorykštės“ gimnaziją šiais metais baigusi Evelina Katkutė pasakojo, kad nėra įsitikinusi, ar fotografija bus jos tikrasis kelias, nes mergina turi ir kitų planų po dvyliktos klasės. Tačiau šio pomėgio apleisti nenori, tad sieks tobulėti šioje srityje. „Šį pomėgį, mano nuomone, atradau labai juokingai. Iš tėvų gavau dovanų fotoaparatą, kuris tuo metu buvo skirtas filmavimui, bet visai netikėtai pradėjau fotografuoti ir tai tęsiasi iki dabar“, ‒ sakė mergina. Jai niekada neteko gailėtis, jog pradėjo fotografuoti, o jos pirmieji žingsniai šioje veikloje prasidėjo nuo seserų fotosesijų ir domėjimosi pačiu fotoaparatu. „Labai tikiuosi, jog fotografija užims didelę mano gyvenimo dalį, bet konkrečiai tai studijuoti planuose nėra“, ‒ samprotavo E. Katkutė.


Reikalingas mokinių užsispyrimas
Anot Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos dailės ir technologijų mokytojo Gintauto Našlėno, fotografavimas jam yra puikus saviraiškos ir atsipalaidavimo būdas, kuriuo jis užsiima jau 11 metų. Pašnekovas sakė, kad mokydamas gimnazistus visada remiasi savo paties patirtimi ir pirmiausia moksleivius supažindina, kaip tinkamai parengti profesionalų fotoaparatą darbui. „Vėliau mokau kadro ekspozicijos, o po jos – jau geresnės, profesionalesnės fotografijos pagrindų: kadro kompozicijos, šviesos pobūdžio, apšvietimo tipų sąmoningo panaudojimo. Ir galiausiai aptariame visas kitas meninės išraiškos priemones“, ‒ kalbėjo G. Našlėnas ir akcentavo, kad gimnazijoje šį dalyką pasirinkusių mokinių skaičius visada sudaro tik minimalią grupę. Paklaustas, kas yra sunkiausia būnant šio dalyko mokytoju, jis atsakė, kad sudėtingiausia yra išugdyti moksleivių fotografinį pasaulio matymą: „Tam labai reikalinga vidinė mokinio motyvacija, o ji yra savitas asmenybės brandos požymis. Juk fotografuoja žmogus, o ne aparatas.“ Pasak pašnekovo, įmanoma išmokti fotografuoti ir nelankius jokių būrelių ar kursų, nes internetinėje svetainėje „YouTube“ jaunuoliai gali rasti viską, ko reikia. Tačiau daugumai mokinių savarankiškai mokytis yra per sunku ir tai per ilgai užtruktų. „Gyvas bendravimas su kursų vadovu ar mokytoju palengvina ir paspartina mokymosi procesą“, ‒ samprotavo G. Našlėnas. Nepaisant konkurencijos šioje srityje, fotografijos mokytojas teigė, kad šią specialybę turi rinktis tie, kurie tikisi ją atlaikyti.


Egidija JOKUBAUSKAITĖ
Asmeninio archyvo nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių

Skip to content