Kūrybiškas gyvenimas su teptuku ir kirpėjos žirklėmis

„Gyvenimas su teptuku“ – taip pavadino savo tapybos darbų parodą Agluonėnų kultūros namuose surengusi vaiteliškė Lijana Kvietkauskienė. Tai nuo vaikystės ją įtraukęs pomėgis, sielos išraiška, o duoną užsidirba iš kirpėjos amato, kuris taip pat reikalauja kūrybiškumo. Ne viename prabangiame uostamiesčio grožio salone padirbėjusi kirpėja-stilistė pernai Vaiteliuose atidarė savo kirpyklą, kurioje bus ir jos paveikslų galerija.

Pakvietė į tapybos parodą Agluonėnuose
Agluonėnų kultūros namų fojė pasitinka vaiteliškės L. Kvietkauskienės nutapytų paveikslų paroda. Kukli, savęs menininke nelaikanti iš Eidukų kaimo, Veiviržėnų seniūnijos, kilusi moteris anksčiau savo darbus eksponavo Veiviržėnų amatų centre, o pirmą kartą į viešumą su jais įžengė prieš kelerius metus – dalyvavo Kretingos Žiemos sode vykusioje parodoje.
Paveiksluose žavi atviras žvilgsnis į pasaulį, nuoširdumas, emocija – ne tik džiugi akimirka atskleista. „Kartais nutapau per kelias valandas, bet dažnai užtrunku – teptuku piešiu linijas to, ką įsivaizduoju, bet meninis vaizdas išryškėja vėliau, – atskleidė pašnekovė. – Po kurio laiko pažvelgusi į savo paveikslą stebiuosi, kad aš tai nutapiau. Suvokiu, kad nebepakartočiau – nutapiau tai, ką tuomet jaučiau.“
Lijana prisipažino labai mėgstanti tapyti gyvūnus, kurie jai patinka nuo vaikystės.
Tai atsispindi autorės kūriniuose – ne tik dramblių, liūtų, bet ir žuvelių, ir net iguanos įvaizdžio įkvėpta atskleidžia savo kūrybinę mintį. Drugeliai jai asocijuojasi su gerosiomis fėjomis – šį motyvą ne viename Lijanos paveiksle pamatysi.
Autorė prisipažino negalinti žiūrėti į kertamas eglutes – kalėdinių švenčių simbolį. „Liūdna, kai taip kertama, vartojama, teršiama. Noriu savo paveikslais pakviesti žmones, kad galvotų apie ateitį ir saugotų gamtą, gyvūniją“, – atskleidė pašnekovė.

Pomėgis – nuo vaikystės
Susimąstyti verčia du saviti, tamsių spalvų gama išsiskiriantys paveikslai – diptikas. „Idėja kilo emigracijoje – Danijoje. Nutapyti varną paskatino mėgstamo rusų dainininko Maksimo Fadejevo aštrių ritmų daina, įkvepianti drąsos, skatinanti įveikti sunkumus. Treniruodamasi sporto klube klausiausi jos, o grįžusi namo griebiau teptuką, dažus – jau žinojau, kokiomis spalvomis tapysiu.“ Antrą panašios stilistikos paveikslą – meškiną – nutapė vėliau, nors šiuo ji nelabai patenkinta.
Parodoje L. Kvietkauskienė eksponuoja ir kelis portretus. Dukrelę nutapė ne iš karto – per užtrukusį kūrybinį procesą ši spėjo ūgtelėti. Ir Danijoje studijuojančio sūnaus portretą nutapė. Amerikiečio krepšininko paveikslas gimė per kelias valandas. „Mane sukrėtė žinia, kad jis su dukra žuvo aviakatastrofoje – liūdesį dėl šio tragiško įvykio išliejau tapydama“, – kalbėjo L. Kvietkauskienė.
Savo paveikslus ji eksponavo ir Klaipėdos tautodailės salone „Marginiai“. Autorei malonu, kad nupirko, vadinasi, kažkam patiko. Dailės dalykų Lijana niekur nesimokė, nors nuo mažens troško piešti ir svajojo apie meno pasaulį. Nuo to laiko, kai Eidukų kaime gyvenęs šviesaus atminimo kaimynas Stanislovas Rameika penkiametei, o gal šešiametei Lijanai padavė teptuką, aliejinių dažų ir kartono. Dar pridėjo savo nutapytą paveikslą. „Kaip ant sparnų parlėkiau namo. Pirmą kartą pritepiau tiek dažų, kad jie persisunkė į kitą pusę, – šypsodamasi prisiminė L. Kvietkauskienė. – Mama pasakojo, kad ištisas dienas užsidariusi kambaryje piešiau.“ Keletą vaikystės paveikslėlių ji eksponuoja ir parodoje Agluonėnuose. Savamokslė tapytoja prisipažino nenorinti išmokti dailės taisyklių ir piešti pagal jas. „Noriu tapyti taip, kaip aš jaučiu, pagal save, – patikino ji. – Kiekvienas mano paveikslas – padėka mano buvusiam kaimynui šviesiam senoliui S. Rameikai, pastūmėjusiam mane į tapybą.“ Daug dirbdama Lijana savarankiškai tobulėjo, intuityviai derino spalvas, ieškojo savo stiliaus – tai jos didžiausias džiaugsmas.
Grožio salone – galerija
Nuo vaikystės svajojusi apie meno pasaulį, L. Kvietkauskienė 17 metų dirba koloriste-kirpėja-stiliste. „Daug bendro yra – spalvų, linijų, formos ieškojimas“, – šypsojosi ji. Ne viename prabangiame uostamiesčio grožio salone dirbusi Lijana pernai Vaitelių kaime (sodininkų bendrijoje), šalia parduotuvės, dėmesį traukiančiame pastate, atidarė savo grožio saloną.
Lijana sakė apie kirpėjos amatą niekada nebuvo pagalvojusi – įgijusi verslo organizavimo specialybę, ji dirbo įvairiose uostamiesčio prekybos įmonėse. Ir labai nustebo, kai trumpam išvykusią į Airiją draugai paprašė nukirpti. „Aš rankose nebuvau laikiusi žirklių, ir, žinoma, nesutikau. Bet kai grįžau iš emigracijos, sukirbėjo mintis: o gal man patiktų kirpti? Taigi pradėjau lankyti kirpėjų kursus. Klausiausi paskaitų tris mėnesius – man nebuvo įdomu, bet kartą mokytoja liepė nukirpti atvykusį klientą. Ir po to mane padrąsino: jeigu norėsiu, būsiu gera kirpėja“, – kalbėjo L. Kvietkauskienė. Ji prisiminė ir pirmąją savo klientę, kurios sulaukė įsidarbinusi kirpykloje. „Elegantiška moteris prašė šviesiai nudažyti plaukus, o aš to nebuvau dariusi. Išsigandau, kai užtepus reikalingus dažus plaukai pradėjo tamsėti – nelaukusi instrukcijoje nustatyto laiko, išploviau galvą. Klientė džiaugėsi plaukų spalva ir man paliko arbatpinigių“, – savo patirtį atskleidė pašnekovė.
L. Kvietkauskienei teko padirbėti prabangiuose uostamiesčio grožio salonuose. Ji džiaugėsi susipažinusi su profesionaliais meistrais, įsidėmėjo, kaip kruopščiai dirba kirpėjai – tai įkvėpė tobulėti. Vilniaus kolegijoje ji baigė scenos įvaizdžio dizaino studijas, žinių sėmėsi ir lankydama įvairius seminarus, o jomis dalijosi su kursus lankančiais būsimais kirpėjais – skaitė paskaitas. L. Kvietkauskienė prisiminė įspūdžius iš trijų grožio konkursų, kuriuose dalyvavo. Didžiausias pasiekimas – 2007 m. Vakarų Lietuvos čempionate laimėta trečioji vieta. Daug patirties įgijo dalyvaudama įvaizdžio kūrimo konkurse „Pelenė“ sostinėje.
Pustrečių metų su šeima praleidusi Danijoje Lijana kirpėja nedirbo. „Buvau pavargusi nuo šiame darbe patirtos įtampos, atsakomybės – aš visada stengiausi padaryti kruopščiai, neskaičiuodama laiko“, – prisipažino ji. Nebegrįžo dirbti ir į prabangų grožio saloną uostamiestyje – pernai atidarė savo kirpyklą, kur taip pat atliekamos ir kitos grožio procedūros.
L. Kvietkauskienė džiaugėsi susikurta darbo vieta, kirpykloje dirba viena – laukia klientų – vyrų, moterų, vaikų. „Noriu paprastiems žmonėms suteikti paslaugas kaip ir prabangiame grožio salone. Man tai ne darbas – ateinu susitikti, pabendrauti su žmonėmis, – šypsojosi moteris. – Mano slaptas noras – galerija: šiame grožio salone eksponuosiu savo tapytus paveikslus. Jau esu sukūrusi ir logotipą.“

Virginija LAPIENĖ
Asmeninio archyvo ir autorės nuotr.