Medžiotojams ir ūkininkams konfliktuojant, šernai knisa

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta komisija žvėrių padarytiems nuostoliams nustatyti trečiadienį dviejose seniūnijose apžiūrėjo ūkininkų, pateikusių prašymus dėl šernų padarytos žalos, apgadintas pievas ir ganyklas. Daugiausia skundų – iš Judrėnų. Nukentėjusiesiems surašyti 8 protokolai bei žalos įvertinimo aktai. Ją kompensuoti turėtų medžiotojų būreliai, kurių medžioklės plotai yra šių ūkininkų žemėje.

Savo žemėje neleidžia medžioti

Šernų nesulaiko elektrinis aptvaras. Tai pastebėjome ūkininko Kęstučio Stanislovo Miliaus ganykloje Medsėdžių kaime, Dovilų seniūnijoje. Po jų apsilankymo netoli miško esanti natūrali pieva atrodė gerokai sudarkyta. Komisijos išvada – 12 ha pievoje atkurti ją reikia dviejuose hektaruose. Ūkininkas kaltino medžiotojų būrelį „Meškinė“, kurio medžioklės plotuose – ir jo laukai, kad šie nemedžioja šernų ir jam neleidžia. „Aš vadovauju ūkininkų medžiotojų klubui, bet man neleidžia savo žemėje medžioti, nors šautuvų turiu, – skundėsi K. S. Milius. – Dabar reikia aparti, įdirbti išknistą lauką, nes tokiame nei ganyti, nei pjauti. O tai brangu.“ Ūkininkas prisipažino, kad neleidžiantis „Meškinės“ medžiotojams medžioti savo žemėje. Visgi raštu to nėra deklaravęs.

Šio medžiotojų būrelio atstovas Vladimir Gineit atšovė, kad tai ūkininko dirvonas, o ne pasėliai. Užsiminė apie išknistos pievos išlyginimą, bet apie žalos atlyginimą į kalbas nesileido. Beje, šernai ieško maisto senuose dirvonuose. „Kiek galime, saugome ūkininkų laukus nuo šernų, juos šaudome, bet K. S. Milius neleidžia medžioti savo žemėje. Jį kvietėme stoti į medžiotojų būrelį – atsisakė. Priimtume ir kitus kaimo gyventojus, bet nėra nė vieno prašymo. O brakonieriauti neleisime“, – teigė V. Gineit.

„Problemos kyla ne dėl šernų“, – ištarė komisijos pirmininkas, Žemės ūkio skyriaus vedėjas Vincas Letukas.

Medsėdžių kaimo gyventoja Regina Samienė parodė savo pievą, apjuostą miškų. Užklydę šernai iškniso apie 10 arų. „Nedaug žemės turiu – man tai žala, – kalbėjo moteris. – Kenčiame nuo žvėrių – pavasarį stirnos burokus nuėdė.“

Tai irgi „Meškinės“ medžiotojų būrelio medžioklės plotai. „Bent apsilankytų medžiotojai“, – ištarė vienas iš komisijos narių. R. Samienė prisipažino nežinojusi, kam skambinti, kad praneštų apie šernų daromą žalą. Surašius protokolą, žalos nustatymo aktą, medsėdiškė paklausė, ko tikėtis. Komisija vilčių nesuteikė.

Į skundą nereagavo

Iš Judrėnų seniūnijos kreipėsi 5 ūkininkai dėl išknistų ganyklų ir pievų. Tai nesibaigiančių konfliktų draskomo medžiotojų būrelio „Judrė“ bei klubo „Darius“ medžioklės plotai.

Lino Rėbždos atstovas Uždvario kaime parodė 3,3 ha ganyklą, kuri atrodė tarsi traktoriumi su padargais išvažinėta. Iki javapjūtės šernai ėję į šalia buvusį javų lauką, po javapjūtės persimetė į šį lauką. Ūkininkas bandė gintis vėliavėlėmis, repelentais – niekas nepadėjo. Komisija konstatavo: pusė ganyklos suniokota. Čia – „Judrės“ medžioklės plotai, bet judrėniškiai kalbėjo, kad medžiotojai nesuinteresuoti šaudyti šernus. „Nusišauna maistui ir išvažiuoja, o ūkininkų laukų nesaugo. Brakonierių nebėra – šernų pilna“, – šnekėjo kaimo žmonės.

Kitame 2 ha lauke apgadinta apie 60 arų.

Pajudrio kaime irgi turėtų medžioti „Judrės“ vyrai. Daliai Daugėlienei priklausančioje 7,5 ha ganykloje komisija nustatė, kad išknistas nemažas plotas. Pasak jos, šernai įsibrovė per elektrinį aptvarą. „Liepos mėnesį išknisus nešienautą pievą, paskambinau „Judrės“ medžiotojams. Sutariau, kad atvyks, bet tebelaukiu iki šiol“, – ironizavo moteris.

Judrėnų miestelio pašonėje esančių ūkininkų laukų irgi neaplenkia šernai. Vienos savininkės iškniso apie 40 arų, kitos – pusę hektaro. Tai – „Dariaus“ medžiotojų būrelio medžioklės plotai.

Važiuoja kaip į darbą

V. Letukas stebėjosi: šiemet leidžiama medžioti šernus – turėtų ženkliai sumažėti, o kažkodėl jie niokoja ūkininkų žemę. „Budėtų medžiotojai – nušautų nors vieną, ir toje vietoje nebepasirodytų“, – kalbėjo jis.

„Šaudome, – tvirtino medžioklės būrelio „Darius“ atstovas Eugenijus Skurdauskis, kartu su komisija lankęsis nukentėjusiųjų laukuose. – Šiemet nušoviau 3, o pernai – 9 šernus.“ Kodėl mažiau? „Nesisekė“, – atsakė.

Jis kalbėjo, jog šiais metais iškilus afrikinio kiaulių maro grėsmei, uždrausta šernus šerti miške – maisto ieško laukuose. Vilkai juos suvarę į bandas, todėl užplūdus 20 ar daugiau šernų, jie staigiai savo knyslėmis suniokoja plotus. „Kai ūkininkai praneša, jog knisa, mes atvykstame budėti – kaip į darbą važiuojame. Pavargome. Sėdime iki išnaktų – nepasirodo, bet atslenka rytą ar dieną“, – kalbėjo medžiotojas. Pasak jo, kai kurie ūkininkai patys pastato bokštelius. „Jeigu žmonės nepadės, mes bejėgiai“, – neslėpė E. Skurdauskis.

Bergždžias darbas?

Trečiadienį komisija surašė 8 protokolus apie šernų padarytą žalą ūkininkams. Iš apžiūrėtų plotų penktadalis apgadinti žvėrių. Pasak komisijos narių, žmonės teikia prašymus tikėdamiesi, jog surašius protokolą gaus kompensaciją už žalą. Komisijos nario ekologo Remigijaus Alšausko teigimu, ūkininkai ir medžiotojai turi geranoriškai susitarti. Priešingu atveju reikėtų kreiptis į teismą. „O kas iš jūsų norite bylinėtis?“ – paklausė nukentėjusiųjų V. Letukas. Nė vienas prašymą parašęs ūkininkas nežadėjo samdyti advokato ir bylinėtis. „Taigi mes bergždžiai leidžiame laiką apžiūrėdami jūsų laukus“, – konstatavo V. Letukas, apgailestavęs, jog kai kurie kreipiasi net dėl menkavertės žalos.

R. Alšauskas pridūrė, jog daugiausia problemų kyla dėl „Judrės“ ir „Meškinės“ medžiotojų būrelių, o kiti problemas su ūkininkais sugeba išspręsti tardamiesi.