Menas gali gydyti ir padėti atrasti save
Menas padeda išsakyti tai, ko negalime pasakyti žodžiais, jis atspindi mūsų emocines būsenas, padeda geriau pažinti save ir apskritai padeda mums išgyventi ištikusius sunkumus. Šia tema kalbinau „Tekmes.lt“ puslapio įkūrėjus, kurie sutiko pasidalinti savo mintimis, kaip jų projektas yra susijęs su menu, kokią žinią jie neša bei ką jiems patiems reiškia menas.
– Apie ką yra jūsų projektas? Kokią žinią jis neša?
– Iniciatyvą pradėjome norėdami prisidėti prie meno bendruomenės stiprinimo ir padėti žmonėms į ją įsitraukti. Kai kurie mano, kad menas skirtas tik specifinėms žmonių grupėms ir kad jam kurti ar suprasti reikia turėti ypatingą talentą – tai netiesa. Menas turi daugybę formų, įvairiai išsibarsčiusių aplinkoje. Tai yra pokalbis, bendravimas, jungiantis mus visus, todėl norime, kad jis būtų prieinamas visiems. Tikime, kad kiekvienas norintis gali būti menininkas ar bent jau domėtis menu. Meninė saviišraiška yra vertinga. Dar vienas iš pagrindinių mūsų tikslų – paskatinti žmones dalintis savo idėjomis, bendradarbiauti, taip kuriant naujus dalykus. Kai kalbamės vieni su kitais, gimsta naujos, įdomios mintys, tai, kas dar neatrasta, – toks yra didelis bendradarbiavimo pliusas! Taigi meną pateikiame šiltai – juk jis mus daro žmonėmis.
– Kokiose platformose jus galima rasti?
– Kol kas daugiausia veikiame „Instagram“ platformoje @tekmes.lt – ten rašome neilgus straipsnius, interviu, bendraujame istorijose. Turime ir „Facebook“ puslapį (@tekmes.lt), kurį galimai taip pat suaktyvinsime. Ateities planuose – interneto svetainė.
– Kokie ateities planai?
– Toliau tęsime ir plėsime savo veiklą – norime įtraukti vis daugiau menui prijaučiančių žmonių ir pritraukti naujus, įgyvendinti idėjas, kurių vis daugiau. Esame atviri ir užsidegę! Neseniai pradėjome rubriką „Kūryba ir Tu“, kurioje kalbiname skirtingus menininkus tuo pačiu su kūryba susijusiu klausimu, taip pat tiek į „Facebook“, tiek į „Instagram“ istorijas kas antrą savaitę keliame „TĖKMEną“ – čia sekėjai siunčia savo kūrybą, taip gaudami galimybę ja pasidalinti. Tai dar tik pradžia!
– Kaip jums kilo ši idėja?
– 2019 m. vasarą „Facebook“ platformoje buvo įkurta grupė, skirta dalintis kūryba. Drauge mums kilo mintis pradėti projektą, kurio idėja buvo tokia, kokia yra dabar. Mintį vystėmė ilgai, o šių metų pradžioje ėmėmės darbo. Šiuo metu galime džiaugtis, kad praėjo jau pusė metų nuo pirmo įrašo paskelbimo „Tėkmės“ paskyroje instagrame.
– Ką jums patiems reiškia menas ir kuo jis jums padeda?
Gabrielė: – Kuo toliau, tuo aiškiau imu suprasti, jog menas – dalis manęs: mano esybės ir gyvenimo. Jei ne kūryba, tikėtina, vargiai būtų pavykę ištverti daugybę dalykų, kuriuos yra tekę patirti. Kuriant galima ne tik realizuoti savo gabumus. Bent jau man tai yra puikus būdas geriau suprasti ir save, ir aplinkinį pasaulį, kadangi neretai mene naudoju mintis, emocijas, patirtis, sugertas iš to, kas dedasi aplinkui: jas perfiltruoju per savo asmeninę patirtį, filosofiją, kuria vadovaujuosi kasdieniame gyvenime. Taigi, menas man ir terapija, ir nuolatinis mokymosi procesas, kuris padeda augti ne tik kaip menininkei, bet ir kaip asmenybei.
Paulina: – Menas man yra galimybė susikurti savo pasaulį ir jį tvarkyti taip, kaip norisi. Tam tikra prasme kūrybingais momentais aš prilygstu dievams, o tai neapsakomas galybės jausmas, kurį stengiesi patirti vėl ir vėl.
Rusnė: – Menas man yra neatsiejama dalis manęs. Esu tai, ką kuriu. Mene galiu dalintis savo žvilgsniu į pasaulį, pasakyti dalykus, kurie norėčiau, jog būtų išgirsti. Kartais jis veikia tarsi terapija – dėl meno galiu iš gilių sielos kertelių ištraukti mintis ar emocijas, ir tuomet palengvėja. Kūryba man suteikia galią skausmą ir liūdesį paversti kuo nors šviesiu, o jeigu tai, ką sukuriu, dar ir pradžiugina ar sudomina kitus žmones, būna pats nuostabiausias jausmas. Taip suteikiu savo gyvenimui prasmę.
Žilvinas: – Esu Žilvinas Gečiauskas, trisdešimtmetis paauglys, vis dar ieškantis savęs. Dievinu ilgus pasivaikščiojimus, žygius, keliones, miškus, lietų, rokenrolą, džiazą ir klasikinę muziką, literatūrą, kiną. Menas man – saviraiška, būdas išreikšti savo jausmus ir mintis. Menas padeda pažinti ir suprasti tiek išorinį, tiek vidinį pasaulį, išmoko pamatyti tai, ko dauguma žmonių nepastebi.
Sotera: – Menas man yra laisvė. Laisvė būti savimi, laisvė kurti, laisvė išsakyti savo nuomonę. Nuo pat mažens laisvė man buvo svarbiausia. Nors nesijaučiau suvaržyta ar įkalinta, bet vis tiek nebuvau laisva. Atradusi meną pagaliau pasiekiau taip išsvajotą laisvę. Mano gyvenimas tapo pilnavertis. Menas padėjo tapti laisva, nepriklausoma ir visad augančia asmenybe. Menas padeda nepasiduoti siekiant užsibrėžtų tikslų.
– Kokiu menu užsiimate?
Gabrielė: – Nuo pat mažens piešiu, rašau. Nors vaikystėje rašymą mėgau kur kas labiau nei piešimą, dabar abi šios veiklos užima labai svarbią vietą mano gyvenime. Taip pat prieš beveik septynerius metus pradėjau muzikuoti: groju gitara, dainuoju. Kiekviena šių meno formų keisdama viena kitą užpildo kasdienę rutiną sodresnėmis spalvomis: dėl to dabar visiškai neįsivaizduoju savo gyvenimo be kūrybos. Atrodo, kad menas ir gyvenimas taip persipynę, jog atskyrus juos vieną nuo kito pasaulis taptų bespalvis ir tuščias.
Paulina: – Rašau, eiliuoju, prirašau, nutrinu, vėl rašau ir dar rašau.
Rusnė: – Jau daugiau nei dešimt metų esu pažįstama su daile, baigiau dailės mokyklą. Tapyba, piešimu, grafika užsiimu iki dabar ir džiaugiuosi, kad toks ryšys su daile mane paskatino eiti kūrybos keliu bei išugdė asmenybę. Dar rašau, o daugmaž prieš dvejus metus pradėjau rimčiau užsiimti fotografija, kadangi mokykloje turėjau jos pamokas. Bet man įdomūs visi menai! Visada smalsu išmokti ko nors naujo.
Žilvinas: – Užsiimu fotografija, kartais rašymu.
Sotera: – Prieš porą metų baigiau dailės mokyklą, baigiamasis darbas – dviejų dalių skulptūra, pavadinimu „Meditacija“. Lankau mokyklos architektūros būrelį, kurį kuruoja architektas K. Murauskas, esu mokyklos laikraščio maketuotoja-redaktorė. Jau trečius metus lankau folkloro ansamblį „Vieversėlis“ Šiaulių muzikos mokykloje. Esu ilgalaikės savanorystės dalyvė – rašau straipsnius „Etaplius“ portale. Taip pat neapleidžiu medžio drožinėjimo bei lipdymo iš molio ar modelino. Ir visa tai, ką myliu, apibendrina įdėtos pastangos portalui „Tėkmė“ bei jo pagrindiniam siekiui – skatinti jaunimą domėtis menu.
Kalbėjosi Danielius EINIKIS
