Metų mokytojai: pedagoginio darbo vaisiai noksta ilgai

Pernai Klaipėdos rajono savivaldybės taryba įsteigė Metų mokytojo premiją. Švietimo įstaigos pateikė 14 pretendentų ją gauti. Šį rudenį rajono Savivaldybės taryba nusprendė skirti po 500 eurų premiją Vandai Majauskienei iš Gargždų „Minijos“ progimnazijos, Nijolei Usevičienei, Gargždų muzikos mokyklos mokytojai, ir Linai Zubauskienei iš „Minijos“ progimnazijos. Įvertinimas – reikšmingas, jaudinantis įvykis šių pedagogių gyvenime.

Amžina jaunystė ir nuolatinis tobulėjimas

„Minijos“ progimnazijos mokytoja metodininkė V. Majauskienė, šiemet išleisianti dar vieną ket­virtokų laidą, tvirtino, kad praėjusieji metai – neišskirtiniai: geri, įdomūs, darbingi. Metų mokytojo apdovanojimas – netikėtumas. Ji džiaugėsi šiuo įvertinimu, apie kurį pirmosios pranešė dukros. „Nustebau. Jaudinanti akimirka, – prisipažino ji. – Tai pasiekti padėjo sutikti nuoširdūs žmonės – vadovai, kolegos. Juk jie mane pasiūlė šiam apdovanojimui.“ Laureatę pasveikino ir dabartinės, ir buvusios kolegės iš „Vaivorykštės“ gimnazijos.

V. Majauskienė Gargžduose dirba nuo 1984 metų. Jau išleido savo buvusių mokinių vaikus. Jai nėra išskirtinių mokinių. Ją myli vaikai, gerbia tėveliai. „Su visais randu bendrą kalbą. Man geriausias įvertinimas – nuoširdus „ačiū“, – ištarė pašnekovė.

Ji prisipažino, kad dirbti mokytoja visada buvo sunku. „Bet man patiko pedagoginis darbas, nors profesiją pasirinkau atsitiktinai: keturiolikmetė įstojau pedagoginę mokyklą“, – sakė V. Majauskienė.

Mokytoja iš pašaukimo? „Manau, kad taip. Nieko nedarau per prievartą“, – kalbėjo ji.

Naujosios technologijos užvaldžiusios nuo kūdikystės. Jaunimas greičiau viską perpranta. Nuo jo negali atsilikti ir vyresni mokytojai. V. Majauskienė ir nežada atsilikti. Susikūrusi savo klasės svetainę, šiais mokslo metais pasiūlė tėvams išbandyti elektronines pratybas. „Jas vaikai atlieka namuose, bet dirbame ir su planšetiniais kompiuteriais mokyk­loje“, – pasakojo ketvirtokų mokytoja, mėgėja išbandyti naujoves ugdymo procese. Ji stengiasi įgyti kuo daugiau kompiuterinių žinių mokymuose ir savarankiškai.

Pedagogė daugelį metų yra informacinių kompiuterinių technologijų ir inovatyvių mokymosi metodų konsultantė – konsultuoja visus mokytojus. Ji dalyvavo visuose informacinių kompiuterinių technologijų ir inovatyvių mokymosi metodų taikymo pradiniame ugdymo etape, pradinio ugdymo tobulinimo projektuose, todėl turėjo galimybių susipažinti su naujausiais metodais, dalintis patirtimi su šalies mokytojais.

„Dalyvaudama projektuose, turėjau galimybę išvykti į užsienį ir susipažinti su kitų šalių švietimo sistema, įvairiomis veiklomis mokyklose“, – pasakojo V. Majauskienė.

Pedagoginis darbas tapo jos gyvenimo dalimi. Nejučiomis atsisėda taisyti mokinių sąsiuvinius per savo gimtadienį. „Laisvalaikis persipynęs su darbu. Jeigu nejausčiau atsakomybės, daugiau laisvalaikio turėčiau, – prisipažino pašnekovė. – Sunku atsiriboti nuo darbo grįžus namo – mokykloje nespėji visų darbų nudirbti. Pagaunu save mąstančią, jog kažko nepadariau.“

V. Majauskienei nedaug beliko iki užtarnauto poilsio. Ji prisipažino nustebinta internetinėje erdvėje perskaičiuosi „Mamyčių forumo“ dalyvių mintis, kuriose tiek netolerancijos vyresniems mokytojams. Bet ji jaučiasi pajėgi dirbti mokykloje ir gali išleisti dar vieną ketvirtokų laidą.

Nepaleidžia „svirpliukai“

Gargždų muzikos mokykloje 40 metų dirbanti mokytoja ekspertė Nijolė Usevičienė negali atsidžiaugti muzikos studijos „Svirplys“ vyresniąja grupe. „Per pastaruosius 3 metus ji iškovojo 3 Grand Prix. To dar nebuvo „Svirp­lio“ istorijoje: anksčiau viena grupė buvo pelniusi vieną didįjį prizą“, – džiaugsmingai pasakojo N. Usevičienė.

Ji pridūrė, kad praėjusieji metai labai darbingi buvę. Pernai „Svirplys“ važiavo į Italiją, tarptautinį konkursą ir parsivežė Grand Prix. Be to, pirmą kartą tapo respublikinio „Dainų dainelės“ konkurso laureatu. „Bet kiek reikėjo dirbti, kol buvo pasiektas šis lygis. Kai kurie vaikai į muzikos studiją atėjo 4-erių metų ir tebedainuoja sulaukę 17-os. Darbo vaisių tenka laukti ilgai“, – ištarė mokytoja.

Su kokiu įkvėpimu „svirpliukai“ dainuoja repeticijose – kaip scenoje. Jie nenori skirstytis ir mokytojai prašant. O atsisveikinę su dainos studija ir išvykę studijuoti, grįžta aplankyti tėvų ir skuba pas savo buvusią vadovę. Netgi repeticijų laiko daugelį metų nekeičia, kad žinotų, kada užeiti. „Turiu savo tvarką, esu griežta, bet kaip mama juos myliu“, – susijaudinusi ištarė pašnekovė.

„Svirplys“ – Gargždų muzikos mokyklos istorijos dalis, garsinantis Gargždų miestą ne tik šalyje, bet ir užsienyje. Šiuo metu jame – 20 dainininkų – iš viso 3 grupės: „Svirpliukas“, „Svirplys Junior“ ir „Svirplys“. Mokytoja neslepia: iš muzikos nepragyvensi, todėl jaunimas dažniausiai renkasi praktiškas specialybes – ekonomiką, finansus ir kita. Bet buvę „svirpliukai“, tapę studentais, eina dainuoti į chorus. Pomėgis – visam gyvenimui.

Prieš didžiąsias metų šventes N. Usevičienė su savo nusipelniusiais vyriausiais dainininkais ir buvusiais „svirpliukais“ susirinko į vakaronę – pabendrauti šventiškai, gražiai, kaip jie moka. Iš savo premijos ji parengė fotoalbumus su fotografijomis, kuriose įamžintos „Svirplio“ akimirkos. Anot mokytojos, „svirpliukai“ – šauniausi vaikai pasaulyje. Ogi jų mokytoja – viena iš trijų šauniausiųjų rajone.

Laureatės teigimu, pedagoginis darbas – džiaugsmas ir ieškojimai. „Esu pasimetusi pedagogikoje – labai dideli pasikeitimai. Neieškosi – negalėsi dirbti, – prisipažino ji. – Labai domiuosi pedagogika ir psichologija. Juk keičiasi pamokos struktūra, mokinio vertinimas ir įsivertinimas. Mokytojui reikia mokytis ne mažiau nei mokiniui.“

Didelis rūpestis dėl naujų informacinių technologijų, kuriomis ji neblogai naudojasi. N. Usevičienė akcentavo, jog reikia dirbti kūrybiškai. Jos manymu, muzikinę teoriją reikėtų mokytis per muziką, nes paaugliams teorija neįdomi ir sunki. Mokytoja prisipažino ieškanti naujovių, kaip kompiuterines programas panaudoti teorijos mokymui.

Taigi pasiruošimas pamokoms atima daug laiko. „Keturis dešimtmečius dirbdama mokykloje, kasdien nuo ryto iki vidurdienio ruošiuosi pamokoms. Ir šeštadienį, sekmadienį sėdžiu, – neslėpė mokytoja ir pridūrė: – Kiek aš bedirbsiu – skubu. Per paskutiniuosius 4 mėnesius – 3 rimti seminarai ir 2 rimti konkursai ir tiek pat pergalių. Nebemoku sustoti.“

O ką jai reiškia Metų mokytojo apdovanojimas?

„Iš pradžių keistai jaučiausi, – prisipažino ji. – Tai visų nuopelnas: kuo būtum be kolegų, be vaikų, be palaikymo? – kalbėjo laureatė. – Bet svarbiau ne šis įvertinimas. Svarbiau, kai atėjęs buvęs mokinys apkabino ir pasakė: „Ačiū, ačiū, mokytoja.“

Įvertinimas – įpareigojimas dirbti geriau

„Geri praėjusieji metai, – šypsojosi mokytoja metodininkė L. Zubauskienė iš „Minijos“ progimnazijos. – Į „Vaivorykštės“ gimnaziją išlydėjau savo aštuntokus. Gavau rūpestingus penktokėlius. Šaunūs, aktyvūs jų tėveliai, kurie rudenį surengė sporto šventę. O bendradarbiavimas su šeimomis labai svarbu“, – akcentavo ji.

Prieš 25 metus į „Minijos“ vidurinę mokyklą atėjo L. Zubauskienė, pedagoginiame universitete baigusi rusų kalbą ir literatūrą. Bet šių pamokų nebeliko ir specia­listų nebereikėjo. Taigi teko persikvalifikuoti į etikos pedagogiką. Beje, ir „Minijos“ vidurinė buvo reorganizuota į progimnaziją.

Žmonės klysta manydami, kad etika – tai kultūringo elgesio pamoka. Iš tiesų tai tik dalis jos. Tai bendravimo pamokos apie viską: toleranciją, bendravimo klaidas, konfliktų sprendimą, etiketą, ekologiją, sveiką gyvenseną, etninę kultūrą, papročius – programa labai plati. Anot pašnekovės, šis dėstomas dalykas labiausiai iš visų ugdo emocinį intelektą.

Ji prisipažino, kad neatsitiktinai patekusi į pedagoginį universitetą – ši profesija traukė nuo jaunumės. „Su mokiniais kalbantis apie profesijos pasirinkimą šie dažnai manęs klausia, ar nesigailiu. Atsakau neigiamai, nes priešingu atveju nedirbčiau mokytoja“, – patikino L. Zubauskienė.

Bet ji labai retai išgirstanti iš mokinių, kad šie norėtų būti mokytojais. „Galvodamas apie ateitį, jaunimas renkasi finansiškai patrauklias profesijas. Šiuolaikiniame vartotojiškame pasaulyje galvojama apie materialiąją pusę“, – sakė pašnekovė. Anot jos, apgailėtinas mokytojo atlyginimas. Garsiai trimituojama apie padidintas mokytojų algas, nors realiai padidėjo vos keliais eurais. Taigi perspektyvūs, gabūs jauni žmonės nesirenka pedagogikos. Tėvai neleidžia stoti į šiuo metu nepaklausias meno specialybes, bet L. Zubauskienė įsitikinusi, jeigu vaikas gabus, atras savo vietą gyvenime. Ne savo rogėse sėdintis žmogus kankinsis.

„Mokytojo darbas sunkus – mokomės kartu su vaikais. Informacinių technologijų amžiuje gimę vaikai puikiai jas perpratę. Mokymas šiuolaikiškas – kreidos, lentos ir knygos nebeužtenka. Štai multimedija, planšetiniai kompiuteriai. Savo pamokose taikau naująsias informacines technologijas“, – kalbėjo L. Zubauskienė.

Ji akcentavo, kad privalu domėtis aplinka, kurioje gyvena vaikai. „Jeigu žinai jų žaidimus, pomėgius, domiesi technologijomis, tada įgyji vaikų pasitikėjimą ir autoritetą. Ir tėvai negali atitrūkti nuo savo vaikų aplinkos, žinoti, kuo domisi, kokias knygas skaito, filmus žiūri. O gal domisi tuo, kas pavojinga“, – dėstė mokytoja.

Ji minėjo blogąją informacinių technologijų pusę: silpnėja emocinis intelektas. Juk nebeliko gyvo bendravimo: nuo 2 metų kūdikiai nardo šiose technologijose. Ir jų žaislai robotizuoti. Ateityje gyvenimas taps dar intensyvesnis.

„Blogu žmogumi negimstama – užaugama. Netinkamai ugdant, kyla priklausomybių ir kitų problemų. Klaidas taisyti kainuoja brangiau“, – įsitikinusi L. Zubauskienė.

Paklausus apie Metų mokytojo premiją, ji atsakė, kad įvertinimas – tai įpareigojimas dirbti geriau. „Malonu, kad atkreiptas dėmesys į mokytoją. Tai kiekvieną žmogų skatina stengtis. Reikia tikėtis, jog Metų mokytojo rinkimai taps tradicija“, – kalbėjo L. Zubauskienė.