Moksleivių vasara įsibėgėja: kas stovyklauja, o kas uždarbiauja
Po sunkaus pavasario, kai pandemija ilgam izoliavo žmones, kai pavargę nuo nuotolinio mokymosi ištrūko vaikai, tėvai ir mokytojai, visi džiugiai puolė į vasaros glėbį. Moksleiviams didžiausias malonumas buvo susitikti su bendraklasiais ir kartu leisti laiką, o vyresnieji norėjo įsidarbinti, užsidirbti pinigų savo svajonėms įgyvendinti. Tačiau pirmoji darbo patirtis ne visiems saldi.
Veiklos užteko Judrėnuose
Judrėnų Stepono Dariaus pagrindinės mokyklos vaikų vasaros stovykloje „Sveika, vasara“ birželį smagiai poilsiavo 10 moksleivių. „Norinčiųjų buvo žymiai daugiau“, – pastebėjo vaikų vasaros poilsio programą parengusi Anžela Poškienė. Ji trečius metus vadovauja šiam projektui, gerai žino, kokių veiklų nori kaimo vaikai. Ankstesniais metais vasaros poilsio stovykloje dalyvavo daugiau moksleivių, o šiemet dėl karantino sumažintas dalyvių skaičius. Skyrėsi ir veiklos: anksčiau judrėniškiai keliavo į Juodkrantę, Dreverną bei kitas vietas, o šią vasarą tolimesnių kelionių nebuvo – veikla organizuota vietoje. Tačiau vaikams buvo smagu kartu rinkti vaistažoles, jas atskirti, džiovinti, siūti maišelius joms dėti.
Jaunuosius judrėniškius sužavėjo ir žirgai Rietavo savivaldybės žirgyne. „Tai buvo tolimiausia kelionė šią vasarą, – sakė A. Poškienė. – Vaikai daug sužinojo apie žirgyną, žirgų veisles, ir patys buvo tapę raiteliais“.
O koks smagus edukacinis užsiėmimas pas judrėniškį bitininką Joną Vidmontą Norvaišą. „Vaikai negalėjo atsistebėti: jis laikė uždėjęs ranką ant bičių, o šios nieko nedarė. Buvo įdomu išgirsti pasakojimą apie bičių gyvenimą, mokytis iš vaško lieti žvakeles“, – kalbėjo A. Poškienė. Stovyklautojai taip pat apsilankė S. Dariaus tėviškėje. Prie muziejaus įrengta žaidimų aikštelė traukia vaikus ir suaugusiuosius.
Pasak pašnekovės, savaitė be kompiuterio, telefono prabėgo nepastebimai.
Ir dirba, ir pramogauja
Mataičiuose gyvenanti Edita Kalikienė „Bangą“ patikino, jog su vadove A. Poškiene savo atžalas gali išleisti į pasaulio kraštą, nes ji myli vaikus, sugeba juos užimti. Dvi mažametės dukros ir anūkė savaitę praleido moksleivių poilsio stovykloje. „Parsinešė arbatžolių, kad pavargę atsigaivintume, – linksmai dėstė Edita. – Visi užsiėmimai buvo įdomūs. Mergaitėms patiko žirgai – įpratusios prie gyvulių, nes jų laikome ūkyje“.
O ką vaikai veikia namuose pasibaigus stovyklai? „Padeda ravėti daržus, po to važiuojame pramogauti į Gargždus ar Klaipėdą. Juk reikia už gerus darbus apdovanoti“, – įsitikinusi E. Kalikienė.
Mataitiškių vaikai susitinka bendruomenės įrengtoje aikštelėje, kur turi galimybę žaisti krepšinį. Jie taip pat važinėjasi paspirtukais, riedučiais. Gausesnėse šeimose vyresniems vaikams tenka prižiūrėti mažesnius broliukus ar sesutes.
Pasak A. Poškienės, kaime yra ką veikti vaikams, bet jos 9-erių metų dukra Auksė išvykusi į Raseinius, pas močiutę, nes jai patinka miesto gyvenimas.
Lapiškių stovyklaus daugiau
Lapių pagrindinė mokykla parengė moksleivių vasaros poilsio programą: trijose stovyklos pamainose dalyvaus 45 vaikai. Pirmoji rinksis liepos pabaigoje, o kitos – rugpjūtį. Pasak mokyklos direktorės Vilijos Lukauskienės, tai tęstinis projektas, bet iki šiol nebuvo trijų pamainų. „Pakoregavo karantinas, nes norėjome, kad vaikai turiningiau praleistų vasarą – ne visi juk gali kur nors išvykti, – kalbėjo direktorė. – Dalyvauti stovykloje – pirmenybė socialiai remtinų šeimų vaikams. Daug įdomių veiklų laukia: turistinė, pažintinė, meninė, sportinė – kasdien vis kita“.
Jaunesnieji globos grupės mokiniai dalyvauja įvairiose rajone veikiančiose stovyklose, o vyresnieji vasarą nori užsidirbti: 5 šešiolikmečiai uždarbiauja uostamiestyje. V. Lukauskienės teigimu, per mėnesį jie vidutiniškai uždirba iki 300 eurų. „Šiuos pinigus išleidžia savo nuožiūra – juk turi svajonių. Mes tik mokome juos finansinio raštingumo, naudotis internetine bankininkyste“, – dėstė direktorė.
Jaunesniems globos grupės vaikams siūlomos įvairos veiklos: žygis baidarėmis, kelionė iš Gargždų į „Akmenynės“ turizmo sodybą Gedminų kaime ir kita.
Nori užsidirbti
Turėti savo pinigų – kiekvieno paauglio svajonė. Tačiau ne visi suvokia, kad jie ne vėju ateina, kad svajonių algą uždirbti reikia pastangų, užsispyrimo. Ir pirmasis susitikimas su darbdaviu ne visiems būna sėkmingas.
UAB „Hortivita“ Drevernos mažųjų laivų uoste šiemet įdarbino 14 moksleivių iš Priekulės, Gargždų, Jokšų ir Drevernos. Jie dirba kempinge, vandens pramogose ir restorane.
Septyniolikmetis Jokūbas Kraynas iš Gargždų važinėja dirbti į Dreverną. Jis registruoja poilsiautojus – dirbs visą vasarą. Vaikinas patenkintas darbu ir galimybe užsidirbti.
Nesaldi pirmoji patirtis
Agluonėnų seniūnijoje kelių hektarų uogyną puoselėjantis Valdas Piščikas šią vasarą sezoniniam darbui priėmė moksleivius, sulaukusius 16 metų. „Pirmą kartą per savo ūkininkavimą iš bėdos pabandžiau įdarbinti jaunus žmones, nes iš užsienio negalėjo grįžti mūsų darbuotojai, – atskleidė uogyno šeimininkas. – Siūlėsi kelios dešimtys, tačiau pasiliko dirbti 3 merginos. Kiti vidutiniškai dirbo dvi dienas. Betgi naujokus teko apmokyti, supažindinti su darbo reikalavimais, o jie išėjo, supratę, kad ne jiems šis darbas“. Kitų skynėjų ūkininkas pats atsisakė.
Pasak V. Piščiko, paauglių netenkino alga, betgi ji mokama už atliktą darbą: į rankas nuo 30 iki 40 eurų per dieną. Tačiau paauglių darbo efektyvumas menkas: suaugusieji per dieną prirenka 100 dėžučių braškių, o jie – tik 10–15. Jis palygino, kad ketvirtokė dukra priskindavo daugiau už šešiolikmečius. „Jaunimas suprato, kad dirbti ūkyje – tai ne pas močiutę ar mamą skinti uogas: čia griežtos taisyklės, atskaitomybė, privalu laikytis darbo etikos“, – kalbėjo ūkininkas.
Betgi ši pirmoji darbo patirtis svarbi: paauglio įsivaizdavimas virto realybe. Anot V. Piščiko, visi darbdaviai, priimdami pirmą kartą į darbą atėjusius jaunus žmones, su panašiais sunkumais susiduria.
Virginija LAPIENĖ
Asmeninio archyvo nuotr.
