Nagrinės, ar bažnyčių šiukšlės turi privilegijų
Kiek šiukšlių bažnyčiose? Tokį klausimą priversti kelti Klaipėdos rajono savivaldybės politikai, kurių religinės bendruomenės prašo atleisti jas nuo rinkliavos už atliekų išvežimą. Įvedus mokestį apmokestintas visas bažnyčių nekilnojamasis turtas, kurio aplinkinės parapijos turi nemažai – nuo varpinių iki globos namų. Visgi rajono valdžia nebuvo dievobaiminga ir be eilės bažnyčių pastatų nuo rinkliavos neatleido. Ar religinių bendruomenių šiukšlės taps nemokamos, bus sprendžiama šį mėnesį.
Prašo atleisti
Dar liepos pradžioje Klaipėdos rajono savivaldybę pasiekė Klaipėdos rajono katalikų ir evangelikų liuteronų parapijų vardu rašytas laiškas. Jį pasirašę Gargždų dekanato dekanas Jonas Paulauskas bei evangelikų liuteronų bendruomenės kunigas Liudvikas Fetingis Savivaldybės tarybos narių prašė religines bendruomenes atleisti nuo rinkliavos už atliekų išvežimą. Primindamos, kad užsiima bendruomenine veikla ir yra išlaikomos iš tikinčiųjų aukų bei Savivaldybės paramos, parapijos prašė politikų geranoriškumo.
Tačiau nepaisant rašto autorių autoriteto, jis nebuvo tiesiai perduotas politikams, o peradresuotas specialiai darbo grupei, kuri bendra tvarka nagrinėja gyventojų prašymus sumažinti rinkliavą ar atleisti nuo jos.
Praėjusio mėnesio Tarybos posėdyje pateiktame sprendimo projekte speciali darbo grupė politikams siūlė netaikyti lengvatos katalikų ir evangelikų liuteronų parapijoms. Tačiau nesutarę politikai pavedė klausimą apsvarstyti dar kartą.
Darbo grupės pirmininkas, Administracijos direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Buivydas „Bangai“ teigė, kad pasiūlymai, kaip spręsti religinių bendruomenių šiukšlių bėdą Tarybai bus pateikti šio mėnesio posėdyje. „Didžiausias klausimas komisijai – ant kieno pečių gultų religinių bendruomenių šiukšlių išvežimo našta“, – svarstė V. Buivydas. Gali būti, kad šiukšlių išvežimo iš bažnyčių ir kito joms priklausančio turto kaštus dengti tektų Savivaldybės biudžeto lėšomis.
Apmokestino visą turtą
Dvasininkų išlaidas už šiukšles pakėlė pati rinkliavos sistema, kai mokestis skaičiuojamas už kiekvieną turto vienetą. Jei pastato paskirtis negyvenamoji, jame mokestis skaičiuojamas pagal kvadratūrą.
Darbo grupės pirmininkas, Administracijos direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Buivydas „Bangai“ teigė, kad pasiūlymai, kaip spręsti religinių bendruomenių šiukšlių bėdą Tarybai bus pateikti šio mėnesio posėdyje. „Didžiausias klausimas komisijai – ant kieno pečių gultų religinių bendruomenių šiukšlių išvežimo našta“, – svarstė V. Buivydas.
Gargždų Šv. arkangelo Mykolo parapija rinkliavą administruojančiai VšĮ „Gargždų švara“ (o tuo pačiu ir Savivaldybei) yra įsiskolinusi 4 985 Lt. Tokia suma nuo pat 2012 m. rugpjūčio priskaičiuota už du turto objektus – bažnyčią bei pastatą Žemaitės gatvėje. Gyvenamosios paskirties klebonijos pastatas Tilto gatvėje papildomai apmokestintas pagal bendrą miesto tarifą – 204,72 Lt per metus.
Priekulės evangelikų liuteronų parapijai priklauso penki pastatai. Juose parapijos įsiskolinimas už šiukšles yra 4 659 Lt. Tiesa, dalyje pastatų įsikūrusios įstaigos pasinaudojo juridinio statuso privalumu – šiukšlių kiekį deklaravo ir taip sumažino mokestį.
Vėžaičių Šv. Kazimiero parapija „Gargždų švarai“ įsiskolinusi 1 304 Lt. Tokia skola parapijai susidarė dėl to, kad nekilnojamojo turto registre jos vardu įregistruoti keturi statiniai. Atskiru turto vienetu išskirta net varpinė. Ji, pasirodo, nuo rinkliavos įvedimo sugebėjo „prišiukšlinti“ už 36,92 Lt.
Beje, bažnyčioms ir jų kitos paskirties pastatams galioja ta pati taisyklė – net jei iš kai kurių objektų šiukšlės nebuvo vežamos, mokestis vis tiek priskaičiuotas.
Ankstesnė tvarka tiko
Dovilų evangelikų liuteronų parapijos kunigas Liudvikas Fetingis „Bangai“ teigė, kad parapija „Gargždų švarai“ už šiukšlių išvežimą moka, tačiau finansinę naštą jaučia. „Anksčiau, iki įstaigos atsiradimo, už šiukšles mokėdavome 15–22 Lt per metus. Turėjome vieną didįjį konteinerį, į kurį šiukšles nešdavome iš bažnyčios, buvusios mokyklėlės pastato ir gyvenamojo namo. Išveždavo kartą per mėnesį ir mums to užteko“, – pasakojo L. Fetingis. Tačiau apmokestinus atskirus turto vienetus, bendra suma, kurią moka dvasininkas, esą siekia apie 400 Lt. Anot kunigo L. Fetingio, gyvenamasis namas registruotas ne parapijos, o jo sutuoktinės vardu, tad dabar taikomas fiziniam asmeniui įprastas tarifas – 144,12 Lt (už namą kaimiškoje vietovėje). Gretimi pastatai dabar turi atskirus konteinerius.
„Visgi galėtų padaryti religinėms bendruomenėms nuolaidą, ypač visuomeninės paskirties patalpose“, – vylėsi L. Fetingis.
Ne visur meldžiamasi
VšĮ „Gargždų švara“ direktorius Rimantas Martinkus „Bangai“ sakė, kad parapijos turi teisę deklaruoti sukaupiamą atliekų kiekį. Tai daryti joms leidžia juridinis statusas. „Esu už tai, kad parapijos deklaruotų atliekas. Taip joms mokestis gerokai sumažėtų“, – įsitikinęs R. Martinkus.
Jis pateikė vienos parapijos pavyzdį: „Viename iš parapijai priklausančių pastatų šiukšlių kiekis deklaruotas, tad 390 m² ploto pastate esanti įstaiga moka vos 143 Lt per metus. Kita panašaus ploto parapijos įstaiga šiukšlių nedeklaravo ir už 419 m² moka net 2 096 Lt“, – skirtumą įvardijo R. Martinkus. Esą deklaruoti šiukšles būtų teisingiau negu visiškai atleisti parapijas nuo mokesčio. Mat kai kuriuose bažnyčioms priklausančiuose pastatuose veiklą vykdo įstaigos, teikiamos net viešojo maitinimo paslaugos ir kt.
Jei pastatai nenaudojami, parapijų atstovai turi atnešti išrašą iš elektros ir vandens tiekėjų. Tokiu atveju pastatai išbraukiami iš teršėjų sąrašų.
Savivaldybės parama – 261 tūkst. Lt
Klaipėdos rajono savivaldybė rajono tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų rėmimui pagal specialią programą kasmet skiria 5 000 Lt. Administracijos Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė Liudmila Juknienė informavo, kad šiemet iš programos lėšų finansavimas skirtas aštuonioms parapijoms. „Visoms, kurios pateikė paraiškas, skyrėme po lygią sumą – 625 Lt. Paramą parapijos naudos nurodytiems poreikiams – šildymo išlaidoms kompensuoti, aplinkai, koplytėlėms tvarkyti ir pan.“, – teigė L. Juknienė.
Dar 190 500 Lt religinių bendruomenių reikmėms numatyta Savivaldybės Strateginiame veiklos plane. Į šią sumą įeina finansavimas Žemaičių krikšto jubiliejiniams renginiams, Gargždų bažnyčios suolams įsigyti, Vanagų evangelikų liuteronų bažnyčios klebonijos ūkinio pastato restauracijai ir kt. Dar 65 900 Lt iš ES lėšų šiemet numatyta religinių objektų rekonstrukcijai bei Vėžaičių šv. Kazimiero klebonijos pastato kapitaliniam remontui.
