Nepilnametės mamos: nei padėties, nei patirties

Kasmet rajone kelios nepilnametės susilaukia vaikelių. Jos gimdė ir prieš du, tris dešimtmečius. Ir anksčiau. Tik anuomet paauglės mamos buvo susigūžusios, o dabar išdidžios ir tariamai laimingos. Nei seniau, nei dabar ankstyva motinystė nedžiugina. Nepilnametės mamos neturi nei materialinių galimybių, nei įgūdžių auginti kūdikį. Gerai, jeigu šalia – rūpestingoji močiutė…

Bėgo nuo smurto

Renatai – 31-eri, o jos dukrai šiemet sukaks šešiolika – tiek, kiek jai buvo, kai šią pagimdė. Dėl to, kad taip anksti tapo mama, ji kaltino „asocialią, neišsilavinusią alkoholikų šeimą“, kurioje augo. „Motina su patėviu nesukūrė normalios aplinkos, nerodė pavyzdžio, pagal kurį būčiau galėjusi kurti savo gyvenimą, – kalbėjo Renata. – Nuolat matydama juos girtaujančius, prageriančius alimentus, pašalpas, skirtas mums, vaikams, kaliau sau į galvą, kad aš taip negyvensiu. Ieškojau, kas mane apgintų nuo smurto, gelbėtų nuo alkio. Tačiau seniūnijos darbuotojai palaikė patėvį, o ne mane. O juk jis bandė išprievartauti mane.“

„Mūsų skyriaus duomenimis, šiuo metu Klaipėdos rajone kūdikius augina 8 nepilnametės. Viena netekėjusi septyniolikmetė – du. Ištekėjusios trys. Viena nepilnametė gyvena su vaiko tėvu pilnamečiu, tačiau santuokos neįregistravę. Vienai auginti kūdikį padeda jos globėja, o dviem – tėvai“, – pasakojo Savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja I. Šaulytė.

Penkiolikmetė pradėjo draugauti su keleriais metais vyresniu vaikinu. Po kelių mėnesių – labai artimai. „Pamatęs, kaip aš gyvenu, apgynė nuo smurtaujančio patėvio. Pasijutau saugi – rinkausi ne tik meilę“, – sakė Renata.

Paauglė iš namų išėjo draugui atsidūrus kalėjime. Jį nuteisė už nužudymą. Renata, laukdamasi kūdikio, su jo tėvu įregistravo santuoką. Ji augino dukrelę, o jis atliko bausmę. „Supratau, kad draugas manimi pasinaudojo: susituokė dėl to, kad sumažintų savo bausmę. Kol jis buvo kalėjime, išsiskyrėme“, – pasakojo jaunutė moteris.

Norėtų apsaugoti dukrą

Renata augino dukrelę ir dirbo valytoja, virtuvės darbininke ir svajojo apie kvalifikuotą, geriau apmokamą darbą. Deja, ji nebuvo baigusi nė pagrindinės mokyklos.

„Buvau viena kaip pirštas – iš artimųjų nesulaukiau jokio palaikymo. Mane kaltino, kritikavo ir aplinkiniai. Niekam nerūpėjo, kodėl taip atsitiko“, – teigė paš­nekovė.

Ji sutiko kitą vyrą, su kuriuo susilaukė sūnaus. „Bet jis mirė – likau su dviem vaikais. Auginu mažametį sūnų ir paauglę dukrą. Neturėjusi, kas mane mokytų, kaip kurti teisingą gyvenimą, savo dukrą saugau, kad neištiktų panašus likimas. Papasakojau apie savo vaikystę, kalbamės, jog reikia mokytis, įgyti profesiją. Stengiuosi jai duoti, ko pati negavau: meilę, šilumą, jaukius namus“, – pasakojo Renata, pridūrusi, kad duktė džiaugiasi savo paauglyste, o jai tokiame amžiuje teko kovoti už išgyvenimą. Ji sakė lankanti suaugusiųjų mokyklą ir baigusi vidurinę, ketinanti studijuoti. Prieš porą metų Renata, ištekėjusi antrą kartą, sakė esanti laiminga su tuo žmogumi. Tačiau dukra maištaujanti dėl tokio mamos sprendimo.

Ramstis – močiutės

Gargždų ligoninės Vaikų ligų skyriaus vedėjos Voldimaros Jasmontaitės nestebina nepilnametės mamos. Prieš 40 metų į Klaipėdos rajoną atvykusiai dirbti jaunai pediatrei iš karto teko su jomis susipažinti. „Bet anuomet jos buvo drovios, o šiuolaikinės – išdidžios ir laimingos. (Tariamai?). Neturinčios sutuoktinio, bet apsuptos būrio draugų, – gydytoja nelinkusi nei girti, nei peikti paauglių mamų. – Bet ir tuomet, ir dabar už jų nugarų – gerosios močiutės. Juk kaip nepilnametė išlaikytų savo kūdikį – nei materialinių galimybių, nei įgūdžių.“

Pasak V. Jasmontaitės, nepilnametės požiūris į kūdikį kitoks nei subrendusios moters: žiūri kaip į lėlę.

„Paauglystės amžiuje nėra susiformavusio motinystės (tėvystės) jausmo: ne tik turėti kūdikį, bet ir užtikrinti jo gyvenimą. Tai tėvų pareiga“, – mano Gargždų ligoninės Vaikų ligų skyriaus vedėja V. Jasmontaitė

Gydytoja pastebėjo, kad dažniausiai paauglystėje mamomis tampa mergaitės iš tų šeimų, kuriose buvo kažkokių problemų. Paauglių brendimo laikotarpis sudėtingas. Bet ji pasidžiaugė, kad per kelis savo darbo dešimtmečius nesusidūrusi su nepilnametėmis, palikusiomis savo vaikelius. „Man gražu žiūrėti į 40 metų neturinčią močiutę: ji rūpinasi anūku, kaip savo vaiku“, – šypsojosi pediatrė.

Subrendęs vyras: „Paišdykavau“

Į rajono Savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių paskambinusi pilnametė, pagimdžiusi kūdikį nuo nepilnamečio, skundėsi, jog šis nepadeda jo auginti, neprisideda prie išlaikymo. Klausė, ką daryti.

Šio skyriaus vedėja Irena Šaulytė „Bangos“ korespondentei akcentavo, jog mokykloje ir šeimoje reikia kalbėti apie atsakomybę ir pasekmes pradedant lytinius santykius: juk galima susilaukti vaikelio. Ir tuomet kyla klausimas: ar galės juo tinkamai pasirūpinti?

„Vieno susitikimo metu penktokas sakė, kad išsiskyręs tėvelis jam ir sesei moka po 400 litų per mėnesį. Bet pasiteiravo, ar šis, turėdamas 10 vaikų, irgi turės mokėti po tiek? Išgirdęs „taip“, berniukas ištarė, jog tėvelis tiek neuždirba. Taigi tenka kalbėti apie tai, jog reikia planuoti, kiek vaikų įstengsi išlaikyti, išleisti į gyvenimą, kad jie, augdami šeimoje, nejaustų nepriteklių“, – kalbėjo I. Šaulytė, pridūrusi, jog būtina kalbėti apie abipusę atsakomybę – vyro ir moters.

„Teisme įrodžius, kad vyras seksualiai išnaudojo nepilnametę ir nuosprendžiu paskyrus bausmę, šis sako: „Paišdykavau… Neskirkit man didelės bausmės, nes turiu šeimą, vaikų.“ Vyras lytiškai santykiauja su mergaite, negalvodamas apie skaudžias pasekmes jos gyvenime. Yra faktų, kad tokios lemties palytėtos tampa laisvo elgesio moterimis. O juk vyriškiui terūpi bausmė, kaip jos išvengti ar sumažinti. Kartais paauglės po tokių „paišdykavimų“ tampa mamomis. Pačių vaikystei nepasibaigus, užgriūva jaunos mamos rūpesčiai, kuriuos derinti su savo galimybėmis labai sudėtinga. Kaip sužalojama jos šeima – rūpestis padėti paauglei mamai ir vaikeliui. Ne viena šeima, užgriuvus tokiam išbandymui, stengiasi drauge išgyventi ir įveikti rūpesčius“, – kalbėjo I. Šaulytė.

Skubančios gyventi

Rajono Savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro direktorės Neringos Tarvydienės teigimu, rajono mokyklose vyksta lytinis švietimas, lytiškumo ugdymo pamokos. „Kasmet apie 1500 vaikų šių žinių įgyja pamokose. Tačiau to neužtenka: prevencinės priemonės turi būti kompleksinės – reikia dirbti socialinėje aplinkoje“, – teigė ji.

Visuomenės sveikatos specialistė Rima Leonauskienė, dirbanti šioje srityje, kalbėjo, jog lytiškumo ugdymas mokyklose įtrauktas į ugdymo programas, bet integruotas į pamokų veiklas. „Todėl neaišku, ar mokyklose jis vyksta. Tačiau mūsų specialistės užsiėmimus veda“, – patikino ji.

R. Leonauskienės teigimu, nėščių nepilnamečių yra kasmet ir pasitaiko visose rajono mokyklose. „Mergaitės skuba gyventi: paauglystėje formuojasi socialiniai, bendravimo įgūdžiai, pasitikėjimas. Mokykla ir šeima turėtų atkreipti dėmesį į mergaitės elgesį. Seniūnijų socialiniai darbuotojai per mažai dirba su paauglėmis iš socialinės rizikos šeimų“, – kalbėjo ji, pridūrusi, jog pernai vienai būsimai nepilnametei mamai vedusi užsiėmimus apie motinystės įgūdžių formavimą.

• Telšių vyskupijos Gargždų dekanato Šeimos centro vadovai Adelija ir Stasys Radžiai:

  – Pasirengimo santuokos sakramentui kursuose nagrinėjame šias temas: krikščioniškas požiūris į lytiškumą, vaisingumo pažinimas, natūralus šeimos planavimas, vaikas iki gimimo. Stebina jaunų žmonių labai silpnos žinios ir netvirtas požiūris šioje srityje. Jie prisipažįsta su tėvais apie tai nekalbantys. Švietimo sistema turi padėti tėvams – mokyklose būtina vykdyti jaunimo lytinio ugdymo programą, o neužsiimti vien tik lytiniu švietimu. Kursuose kalbame apie santuokinį intymų gyvenimą. Bažnyčia laimina jį ne tik kaip galimybę pradėti kūdikį, bet ir kaip meilės bei bendrystės išraišką santuokoje. Šiuo metu akivaizdi tendencija – kursus lanko sužadėtiniai jau kaip partneriai, kartu gyvenantys ne vienerius metus, sukaupę savo patirties. Kalbėti apie skaistumą iki santuokos jau beprasmiška.

  Sužadėtiniams akcentuojame, kad sutuoktiniai kartu turi eiti į šventumą, nes tiek Kunigystės, tiek Santuokos sakramentai yra pasiaukojimo sakramentai. Santuokai svarbiausia meilė, o ji laikosi ant ištikimybės ir atsakomybės.

  Paaugliai labai imlūs lytiniam švietimui. Jie domisi apsisaugojimo priemonėmis, bet ankstyvas supažindinimas skatina tai išbandyti. Kai 1992–1995 m. buvo aktyviai pradėtas lytinis švietimas, veltui dalijami prezervatyvai, net organizuojami „sargių“ baliai, daug kartų išaugo nėščių paauglių skaičius. Ar tuo keliu einame? Amerika tai suprato, todėl ten dabar didžiausios lėšos skiriamos skaistumo programoms.

• Visuomenės Sveikatos biuro duomenimis, 2012 m. Klaipėdos apskrityje 59 paauglės laukėsi kūdikio.

• Praėjusiais metais rajono Savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje įregistruotos 2 nepilnamečių santuokos.