Pagarba valstybės atributikai – dar užuomazgoje

Artėjant bet kuriai valstybės šventei, parduotuvių lentynas ta proga papuošia tautinė atributika. Vėliavos ir vėliavėlės, šalikėliai, žvakidės ar apyrankės – simbolika, maloni kiekvieno savo šalį gerbiančio lietuvio akiai. „Bangos“ kalbinti verslo bei švietimo bendruomenių atstovai dalijasi džiugia žinia – žmonės vis aktyviau perka trispalvius atributus, pasiduoda euforijai balsu giedoti valstybės himną, o išradingiausia dovana naujakuriams tampa valstybės vėliava. Iškelti ją prie savo namų skatina ir branda, ir baudos.

Vėliavų pardavimai auga

Su sausio 1-ąja – Lietuvos vėliavos diena – prasidedantis valstybės atmintinų dienų kalendorius svarbus toms prekybos vietoms, kuriose galima įsigyti tautinės atributikos. Parduotuvės „Eurobiuras“ Gargždų padalinio vadovė Dainora Daugėlienė skaičiavo, kad per metus parduotuvėje parduodama apie 50 valstybės vėliavų. Anot pašnekovės, tai didelis skaičius, mat tokių prekybos taškų yra daugiau, o ir vėliavos tarnauja ilgai.

„Prekiaujame dviejų rūšių vėliavomis – pigesnėmis ir brangesnėmis. 35 Lt kainuoja prastesnės kokybės trispalvė, 65 Lt – geresnės kokybės. Medinį kotą žmonės perka atskirai, jis kainuoja 39,90 Lt. Praktika rodo, kad prekyba vėliavomis suintensyvėja savaitę prieš kurią nors valstybės šventę. Paskutinėmis dienomis kartais vėliavų net pritrūkstame“, – prieššventinę apgultį prisiminė D. Daugėlienė.

Tačiau prieš Kovo 11-ąją parduotuvėje vėliavų pirkėjų antplūdžio nelaukiama. Esą didesnė dalis tokį pirkinį planavusiųjų vėliavą įsigijo prieš Sausio 13-ąją ar Vasario 16-ąją. Pastebima, kad vėliavas daugiausia perka pusamžiai žmonės.

Prekybos tinklo „Maxima“ komunikacijos vadovė Renata Saulytė neįvardijo, kiek vėliavų per metus vidutiniškai parduodama tinklo prekybos centruose. Tačiau šiemet, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, valstybinės atributikos pardavimai jau šoktelėjo 20 proc. Ant stalo statomų vėliavėlių pernai parduota 7 proc. daugiau nei 2012 m. Popierinių vėliavėlių ant medinio kotelio, kurios populiarios masiniuose renginiuose, per pastaruosius metus parduodama 35 proc. daugiau nei anksčiau.

Himnas – pirmųjų mokytojų pareiga

Kaip elgiatės salėje, kurioje atsistojama giedoti valstybės himną – Vinco Kudirkos „Tautišką giesmę“? Giedate balsu, žiopčiojate ar tiesiog rymote? Gargždų muzikos mokyklos mokytojas, berniukų ir jaunuolių choro „Klevelis“ vadovas bei Dovilų pagrindinės mokyklos muzikos mokytojas Gžegožas Krušinskis pastebi, kad garsiai giedančiųjų daugėja. „Daugumoje švenčių užgroja chorinis himno įrašas, todėl salė nebejaučia atsakomybės jį giedoti. Gal todėl gieda ne visi. Tačiau pastebiu, kad vis dažniau šventėse himną giedoti prašoma pačios publikos. Matydamas masinių švenčių transliaciją per televiziją, pastebiu, kad žmonės tai daro iš širdies. Tad situacija, manau, gerėja“, – teigiamai kalbėjo muzikos pedagogas.

Jis įsitikinęs, kad išmokyti valstybės himno žodžius yra pradinių klasių mokytojų ar pirmųjų muzikos mokytojų pareiga. „Vaikai himną būna girdėję nuo mažumės, dauguma žino, kad toks yra. Tačiau išmokyti turi mokytojas. Namuose tėvai vargu ar gali tai padaryti – gi reikia specialiai repetuoti“, – atsakomybės tėvams neprimetė mokytojas.

Kartais vaikus himno mokytis paskatina dviguba nauda – mokytojas primena, kad per literatūros pamokas vėliau teks deklamuoti šias V. Kudirkos eiles. Tad vaikai entuziastingai imasi vienu šūviu šauti du zuikius.

Pedagogas tvirtino, kad mokiniai nesivaržo per pamokas mokomi liaudies ar autorinių lietuviškų dainų. Laimei, su metais jų sąrašas plečiasi, ir mokytojai atnaujina repertuarą. „Vaikai noriai dainuoja „Lietuva brangi“, „Tėvynė dainų ir artojų“, „Tai gražiai mane augino“, vyresnieji – „Laisvę“, Vytauto Kernagio dainas“, – vardijo G. Krušinskis. Tačiau Marijono Mikutavičiaus šlagerio „Trys milijonai“ į ugdymo programą įtraukti jis kol kas tikrai neketina.

Masinis diegimas nepadės

Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos istorijos mokytoja ekspertė Vidutė Petrauskienė įsitikinusi, kad valstybės šventes dalis žmonių ignoruoja manydami, kad tai – liūdna data. „Dėl to šiemet mūsų mokykloje Kovo 11-ąją nuspręsta minėti be pagraudenimų. Moksleiviams pilietiškumo pamoką vedė trys studentai, o vėliau mokiniai rinkosi į specialiai šiai šventei organizuojamas „Protų kovas“. 9–10 klasėse mokiniams pilietiškumo pamokos įtrauktos į programą, tačiau aš manau, kad per prievartą pilietiškumo neišugdysi. Masinio pilietinio ugdymo būti negali. Jei žmogus su malonumu dalyvauja kraujo donorystės akcijose, padeda draugui, aukoja, dalyvauja talkose, net gelbsti tvarkant bendrą kiemą, jau ugdo pilietiškumą“, – įsitikinusi V. Petrauskienė.

Piktina ne baudos, bet valdžia

Tai, kad prievartinis ugdymas ne visada veiksmingas, patvirtino ir Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininkas Gediminas Radzevičius. Prieš porą metų per vieną valstybinę šventę Policijos departamentas buvo pavedęs patruliams fiksuoti namus, prie kurių nekabo vėliavos. Tuomet komisariato pareigūnai pilietiškumą skatino rašydami administracinės teisės pažeidimo protokolus ir skirdami baudas. „Ne visi žmonės bijo baudų. Esame kalbėję su nubaustaisiais, kurių žodžiai buvo paprasti – duokite vėliavą, išsikelsime. Neretai vėliavos neišskleistos ant senų kaimo trobų, kur žmonės išties sunkiai verčiasi. Jiems atrodo, kad skirti 100 Lt vėliavai ir kotui – tas pats, kas išmesti pinigus“, – prisiminė G. Radzevičius.

Anot jo, dauguma nubaustų žmonių tuomet piktinosi ne bauda, o valdžia.

Šiemet Vasario 16-ąją rajone dirbantys pareigūnai negavo nė vieno skundo apie kaimynystėje ar ant įstaigų nekabančią vėliavą. Ankstesniais metais tokių skundų būta. Policija be papildomų nurodymų tokių pažeidėjų neieško. Tačiau Valstybės atkūrimo dieną Gargžduose plika akimi matėsi, kad valstybės vėliavos plaikstėsi maždaug tik kas prie trečio namo. Ypač jų mažai naujuosiuose miesto kvartaluose.

• Trispalves privaloma iškelti per tris valstybines šventes: Lietuvos valstybės atkūrimo dieną – Vasario 16-ąją, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną – Kovo 11-ąją, Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną – liepos 6-ąją. Šio įstatymo reikalavimo privalo laikytis visi: valstybės ir savivaldybės institucijos, organizacijos, privačios įstaigos, gyventojai. Vėliava turi būti iškelta nuo 7 iki 22 valandos.
• Vėliavą iškelti rekomenduojama ir dar 15-os įvairių tautinių ir religinių švenčių ar kitomis minėtinomis dienomis. Minint gedulą, Lietuvos valstybės vėliava nuleidžiama 1/3 stiebo ilgio. Jeigu vėliava keliama ne ant stiebo, ji keliama su gedulo ženklu – prie koto prisegamas 10 cm pločio juodas kaspinas, kurio galai siekia vėliavos apačią.
• Atsakomybę už vėliavų kėlimo tvarkos pažeidimą numato Administracinės teisės pažeidimų kodeksas 188 (1) str., kuriame už vėliavų kėlimo tvarkos pažeidimą numatyta įspėjimas arba piniginė bauda.
• Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrius kovo 11 d. vykdys priemones, siekiant nustatyti asmenis, kurie pažeidžia anksčiau įvardintą teisės aktą.
• Lietuvos valstybės vėliavos iškėlimo nustatytos tvarkos pažeidimas užtraukia įspėjimą arba piniginę baudą. Nevalstybinių įstaigų, įmonių ir organizacijų administracijos vadovams, gyvenamųjų namų savininkams arba asmenims, atsakingiems už gyvenamųjų namų eksploatavimo organizavimą – 10–30 Lt. Valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų administracijos vadovams – 30–60 Lt bauda. Nusižengiant antrą kartą, pirmajai kategorijai bauda gali siekti 30–60 Lt, valstybinių institucijų ir savivaldybių administracijų vadovams – 60–120 Lt.