Pareigūno profesiją iššūkiai lydi dešimtmečius

Profesinę Angelų sargų dieną vakar minėję Klaipėdos rajono policijos komisariato pareigūnai jau kelerius metus gyvena centralizacijos įkarštyje. Šiuo metu Gargžduose dirba 67 policininkai, nors senbuviai dar prisimena šalies nepriklausomybės aušroje skambėjusį skaičių – esą ateityje rajone dirbs net 160 pareigūnų. Technologijų amžius ne tik stipriai sumažinto etatus, bet pareikalavo kitų ekstremalių permainų. Apie kuriozines situacijas sovietinėje milicijoje, dabartinių pareigūnų požiūrį į darbą ir visa galva išmanesnius nusikaltėlius kalbėjomės su rajono PK padalinių vadovais Kristina Linkiene, Gediminu Radzevičiumi ir Vytautu Girkontu.

Padaugėjo moterų ir kuro

„Kai 1984 metais atėjau dirbti į miliciją Klaipėdos rajone, čia dirbusias moteris buvo galima suskaičiuoti ant pirštų. Dabar Kovo 8-ąją pirkdami tulpes skaičiuojame atidžiai. Panašu, kad moterys jau lenkia vyrus“, – sako ilgametis rajono PK Organizacinio poskyrio viršininkas Vytautas Girkontas. Ir jis yra teisus – šiuo metu rajono PK dirba 32 vyrai ir 35 moterys, kurių kolektyvas kitą savaitę dar sustip­rės – viršininko kabinete įsikurs naujoji rajono PK vadovė Rasa Stasiulaitienė. Tai sužinoję ilgamečiai pareigūnai vyrai tyliai konstatavo, kad pirmajam PK (tuomet – vidaus reikalų skyriaus) vadovui Jermolajui Roščenkovui tokia žinia labai nepatiktų. Tačiau lygių galimybių eroje situacija pasikeitė. V. Girkonto įsitikinimu, tik patrulinėje grandyje reikėtų atsargiai rinktis pareigūnes, mat nusikaltėliai – dažniausiai ne džentelmenai.

Jei kas nors drįstų pasakyti, kad sovietinė milicija dirbo efektyviau, V. Girkontas patikslintų – dirbti buvo sudėtinga. Tuometis vidaus reikalų skyrius, anot pašnekovo, turėjo vieną tarnybinį „uaziką“, inspektoriai važinėjo geltona mašina su mėlyna juosta, milicijai dar priklausė motociklas. Vien ko vertas faktas, kad kuro pareigūnai prašinėdavo pravažiuojančių krovininių mašinų.

Dabar rajono PK turi 22 automobilius, o pareigūnai žiemą važinėja šiltai juose įsitaisę. Prieš beveik 40 metų V. Girkontas su kolegomis mieste dienas leisdavo pėsčiomis. Tiesa, šildydavo kailiniai iki žemės. „Darbo valandų irgi neskaičiavome. Puikiai pamenu, kaip baigęs budėjimą kelyje grįžau į komisariatą, o prie durų pasitikęs viršininkas dar paprašė pasivažinėti po miestą. Ką galėjau atsakyti viršininkui? Nieko. Komisaras Nikolajus Ananjevas bambantiems vis kartodavo, kad už atsidavimą darbui mes po 20 metų išeiname į pensiją“, – prisiminė jis.

Funkcijos tapo privačios

Vertindamas šiandieninių policininkų atsidavimą darbui, Viešosios policijos skyriaus viršininkas G. Radzevičius neslepia, kad situacija pasikeitė. „Jei pareigūnas užsibūna darbe, tuoj pat prašo mokėti už viršvalandžius. Likę keletas policininkų, kurie neskaičiuoja laiko ir dirba dėl esminio tikslo – išaiškinti nusikaltimus“, – pastebi jis.

Kalbėdamas apie teigiamus pasikeitimus G. Radzevičius priminė, kad kadaise būtent atskiros policijos tarnybos teikė pastatų apsaugos paslaugas, registravo automobilius, išduodavo vairuotojo pažymėjimus – kuravo sritis, kurias jau seniai perėmusios atskiros valstybinės arba privačios struktūros. Tai leido išgryninti policijos funkcijas.

Daug metų reikėjo, kol buvo atsikratyta ir korumpuotų, išgerti mėgstančių ar darbu piktnaudžiaujančių statutinių pareigūnų etiketės. Tai padaryti padėjo įsteigtos savikontrolės tarnybos – Vidaus tyrimų bei Imuniteto skyriai.

Praeityje ir laikai, kai rajono keliuose per metus žūdavo po 30 žmonių. Griežtinant vairuotojų atsakomybę, gerinant kelių infrastruktūrą pasiekta neįtikėtinų rezultatų – štai šiemet per 9 metų mėnesius rajono keliuose žuvo vienas asmuo.

Prie radiatorių neberakina

Neatpažįstamai pasikeitė pranešimų apie įvykius registravimo sistema, nusikalstamų veikų ištyrimas. Pastaruosius kelerius metus pavyksta ištirti iki 60 proc. nusikaltimų. O štai V. Girkontas atskleidžia tiesą apie laikus, kai tarybinė ideologija draudė jų išaiškinti mažiau kaip 90 proc. „Budėtojas turėdavo tris knygas. Sulaukęs skambučio, apie įvykį visų pirma šį tą pasižymėdavo juodraštyje. Jei nuvykus į vietą nieko nerasdavo, viskas tuo ir baigdavosi. Į informacinę knygą įvykį perkeldavo paaiškėjus aplinkybėms, o į pagrindinę knygą – tik išaiškintą veiką. Kiekvieno menkniekio niekas neregistravo“, – prisiminė policijos veteranas.

Jau daug metų tokia praktika – užmarštyje. G. Radzevičius akcentuoja, kad centralizuotoje sistemoje registruojamas kiekvienas pranešėjo skambutis, o protokolai numeruojami.

Tobulinti darbo metodus policijoje neabejotinai padėjo technologijos. Naujoji pareigūnų karta neįsivaizduoja darbo be kompiuterinių domenų bazių, o K. Linkienė puikiai pamena kalnus knygų, kuriose būdavo įtariamųjų, ieškomų asmenų ir kt. svarbiausi duomenys. Tad darbą prieš keliolika metų ji vadina dideliu popierizmu. Dalis tokių knygų dabar – įslaptinta informacija. „Dar 2000 m. kriminalistai dirbo tokiais metodais, kai nusikaltėlį prirakinęs prie radiatoriaus surengdavai jo ir aukos akistatą. Visada vežiodavomės tuščią lapą, nes bet kada galėdavome išgauti nusikaltėlio atvirą prisipažinimą. Šiuo metu įtariamojo parodymai teisme yra nieko verti, nes pagal Baudžiamojo proceso kodeksą asmuo bet kada juos gali keisti. Taigi esame stipriai teisiškai patobulėję. Teisininkai ir prokurorai tapo humaniški, didelį vaidmenį atlieka advokato institucija. Visa tai reikalauja profesionalesnio policijos darbo“, – tvirtino K. Linkienė. Visgi ji pripažįsta, kad nusikaltėliai pareigūnus lenkia penkiais žingsniais: „Nespėjame bėgti paskui jų technologijas, kontržvalgybą. Tai lemia ir visiems prieinama teisinė informacija.“

V. Girkontas pastebi, kad prieš trejetą dešimtmečių patys rajono kriminalistai įtariamųjų turėdavo ieškoti užsienyje. Ne kartą jiems teko vykti į Maskvą, Sibiro kraštus. Paskutinį kartą sulaikytojo parsivežti vietos pareigūnai vyko prieš bemaž dešimtmetį – į Ispaniją. Dabar tokius procesus organizuoja tik Policijos departamentas arba specializuoti apskričių komisariatų padaliniai.

Ragina neprarasti pasitikėjimo

Prasidėjus policijos centralizacijai, Klaipėdos rajone neliko patrulinės tarnybos – šias funkcijas atlieka Kelių policijos biuras ir Patrulių rinktinė. Jau kurį laiką ištisą parą komisariate nedirba budėtojai, mat jiems irgi pavesta patruliuoti. Nuo šių metų reformą išgyvena kriminalinė policija – Klaipėdos AVPK įsteigus specializuotas valdybas, rajono PK nebėra operatyvinės veiklos ir kriminalinės žvalgybos subjektas. Nuo kitų metų PK neliks ir Organizacinio poskyrio – jis taps pavaldus Klaipėdos AVPK, o čia dirbantys pareigūnai jau gavo atleidimo lapelius. Norintiesiems likti sistemoje bus sudarytos galimybės užimti pareigybes Klaipėdoje, tačiau vietoje 9 etatų liks 5. Poskyrio viršininkas V. Girkontas teigė eisiantis į pensiją.

„Sistema patyrė didžiulį šuolį, o pareigūnas vis labiau pratinamas būti universalus. Pagal šiandieninę strategiją 2017 m. policijos patrulis turės daugiau kompetencijų tirdamas nusikalstamas veikas, aiškindamasis teisės aktų pažeidimus. Planuojama, kad tais pačiais metais policijoje neužimtų pareigybių bus 30 proc. Tokiu būdu didinant atlyginimus esamiems pareigūnams būtų skatinama jų motyvacija“, – teigia K. Linkienė. Anot kalbintų pareigūnų, pesimistiškai apie tuštėjantį rajono PK nereikėtų mąstyti: „Jei policijos pareigūnų nematote mieste, tai nereiškia, kad jie nereaguoja. Mūsų nėra tiek, kad matytumės, tačiau pagalbą visada suteikiame, o tai padaryti padeda vieninga pajėgų valdymo sistema.“

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymais Angelų Sargų dienos – policijos šventės proga už nepriekaištingą ir pavyzdingą tarnybinių pareigų atlikimą apdovanoti

Pirmojo laipsnio pasižymėjimo ženklu „Už nepriekaištingą tarnybą“

viršila Artūras Burba, Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono PK Viešosios policijos skyriaus (VPS) operatyvaus valdymo grupės specialistas;

inspektorius Tomas Kazlauskas, Klaipėdos AVPK Klaipėdos RPK VPS Prevencijos poskyrio tyrėjas;

Trečiojo laipsnio pasižymėjimo ženklu „Už nepriekaištingą tarnybą“

vyresnioji policininkė Dovilė Blažiūnaitė, Klaipėdos AVPK Klaipėdos RPK VPS operatyvaus valdymo grupės vyresnioji postinė.

Padėkos raštais

inspektorius Laimonas Tubutis, Klaipėdos AVPK Klaipėdos RPK Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjas;

Violeta Sušinskienė, Klaipėdos AVPK Klaipėdos RPK Organizacinio poskyrio specialistė.

3 kalendorinių dienų papildomomis mokamomis atostogomis

inspektorius Gintautas Bubelas, Klaipėdos AVPK Klaipėdos RPK Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjas.

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos padėkos raštu už glaudų bendradarbiavimą su švietimo darbuotojais, rūpinantis vaikų užimtumu, saugumu, už organizuojamus renginius moksleiviams apdovanota Klaipėdos AVPK Klaipėdos RPK VPS Prevencijos skyriaus vyresnioji specialistė Diana Pipirienė.

Už paramą policijai saugant viešąją tvarką ir visuomenę, užkardant nusikalstamas veikas, vertingomis dovanomis apdovanoti pasižymėję policijos rėmėjai.