Pastangos pažaboti „naminį“ smurtą: pranešimų daugėja
Gruodžio viduryje sukako 2 metai, kai Lietuvoje veikia Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas. Jis suteikė galimybę apsisaugoti nuo smurto kenčiantiems šeimos nariams, dažniausiai moterims. Tačiau pastarosios neretai atleidžia smurtautojui ir kenčia toliau. Žiauriausia, kai auka, užstojusi jį, žuvo nuo šio rankos.
Klaipėdos rajono policijos komisariate beveik kasdien užregistruojami pranešimai apie galimus „naminius“ smurto atvejus: 2012 m. – 175 atvejai, o 2013 m. – 281.
Kaltininkas – alkoholis
Rajono Policijos komisariato ikiteisminio tyrimo tyrėja Eglė Mizarė, nuo pat šio įstatymo įsigaliojimo besigilinanti į smurto artimoje aplinkoje faktus, aplinkybes, teigė, jog pagrindinė „naminio“ smurto priežastis – alkoholis. „Iš 100 tirtų bylų 90-yje smurtavo neblaivūs įtariamieji“, – sakė ji.
Užtenka žmonai ar sugyventinei papriekaištauti neblaiviam namo sugrįžusiam vyrui ir – konfliktas. „Kalbuosi ir su aukomis, ir su įtariamaisiais. Atsiveria – diskutuojame, bandau padėti. Kartais moterys dėkoja, kad įvyko stebuklas: pasikeitė vyro elgesys, jis nebesmurtauja. Tačiau yra šeimų, su kuriomis teko bendrauti ne vieną kartą“, – pasakojo tyrėja.
Jos teigimu, socialinė padėtis lemia girtavimą. „Socialinių pašalpų mokėjimo dienomis policijoje padaugėja įtariamųjų dėl smurto artimoje aplinkoje. Daugiausia tai kaimo žmonės. Didžioji dalis – Dituvos sodininkų bendrijos bei kitų Priekulės seniūnijos kaimų gyventojai“, – sakė E. Mizarė.
Ji akcentavo, jog praėjusių metų viduryje papildžius LR BK 140 str. (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas), įtariamąjį galima sulaikyti ne tik 48 valandoms, bet sudėtingesniais atvejais suimti ilgesniam laikui. „Tai palengvino šių bylų tyrimą bei apsaugo auką nuo smurtautojo“, – sakė tyrėja.
Pasak teisėjo V. Vainiaus, nemažai bylų nutraukiama susitaikius kaltininkui ir aukai: „Jeigu 1 metus nuo susitaikymo padaromas naujas nusikaltimas, tai baudžiamoji byla atnaujinama ir bausmė skiriama už visas veikas. Be to, antrą kartą per 4 metus negalima susitaikyti. Taigi ir nutraukus bylą, kaltininkas turi stengtis nebedaryti nusikalstamų veikų.“
Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Vidos Lūžienės teigimu, įsigaliojus įstatymui, iš pradžių nukentėjusiosios kreipdavosi iškilus dideliam konfliktui, esant akivaizdiems smurto požymiams. „Dabar vis dažniau pagalbos šaukiasi susikivirčijus, nesant jokių sužalojimų. Tokiu atveju sunku įrodyti smurto faktą. Kartais abejoji, ar jis buvo, tačiau kalbantis paaiškėja, kad moterys jau anksčiau buvo nukentėjusios, todėl bijo, kad vėl tai nepasikartotų. Įstatymas sudaro galimybę apsiginti nuo smurtautojo – auka nepaliekama su savo bėda kaip anksčiau. Visgi ne visos tuo pasinaudoja. Nuo smurtaujančio vyro nukentėjusios moterys vieną dieną iškvietusios policiją, kitą atsisako duoti parodymus. Girdi, tik norėjusios, kad vyrą išvežtų. Vienos tai daro būdamos priklausomos finansiškai, kitos nemoka gyventi be to vyro ir pan. Taigi nemažai bylų tenka nutraukti“, – kalbėjo prokurorė.
Nukenčia moterys
Pernai Klaipėdos rajono apylinkės teisme pagal LR BK 140 str. išnagrinėtos 78 baudžiamosios bylos, iš jų 50 priimtas nuosprendis.
Didžiąją dalį jų nagrinėjęs teismo pirmininkas V. Vainius teigė, kad visuomenė jau įsidėmėjusi Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą ir kreipiasi pagalbos. „Nepasitaikė, jog šeimoje būtų nukentėjęs vyras – aukos yra žmonos arba sugyventinės, kurios ir praneša apie smurtą, – kalbėjo teisėjas. – Kartą neištvėręs kaimynas pranešė policijai apie vyro skriaudžiamą moterį. Tačiau atvykus pareigūnams, ji tikino, kad niekas jos nemuša. Šie vos nenubaudė vyriškio dėl melagingo iškvietimo. „Tegul užmuša – daugiau niekad nebekviesiu policijos“, – kategoriškai pareiškė jis.
Atsiklaupę maldauja atleidimo
Neseniai teismas išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje trečią kartą buvo teisiamas vyriškis, smurtavęs prieš sugyventinę. „Nukentėjusioji į teismą atvyko su mažamečiu vaiku ir verkdama prašė nesiųsti vyro atlikti bausmės. Tačiau jau esame pasimokę, todėl šiam nuteistajam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė“, – kalbėjo teisėjas.
Rajono Policijos komisariato ikiteisminio tyrimo tyrėjos E. Mizarės manymu, „naminio“ smurto sumažėtų plačiau propaguojant Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą žiniasklaidoje bei socialinėje reklamoje raginant nesitaikstyti su smurtu šeimoje.
Praėjusių metų vasarį šalį sukrėtė kraupi žinia apie Lūžgalių kaime, Priekulės seniūnijoje, Povilo Valeikos mirtinai sumuštą 33 metų žmoną Laurą, 4 vaikų mamą. Prieš tai ji skambino BPC, pranešusi, jog į namus parėjo neblaivus vyras, kuriam teismas uždraudęs artintis prie jos. Tačiau budėję pareigūnai pagalbos nesuteikė.
V. Vainius prisiminė, jog P. Valeika už smurtą prieš žmoną buvo nuteistas 5 kartus. „Teisme ji verkdavo ir prašydavo, kad neskirtume realios laisvės atėmimo bausmės, nes nedirba, o šeimą išlaiko vyras. Mes nesupratome, kad toks žiaurus jos vyras, – kalbėjo teisėjas, pridūręs, kad paskutinį kartą prieš nužudymą P. Valeika buvo suimtas, tačiau žmonai apskundus Klaipėdos apygardos teismui, paleistas.
V. Vainius pasakojo, kad pasitaikė, kai teismo posėdyje nagrinėjant bylas, teisiamieji puolė ant kelių prieš savo žmonas ar sugyventines, kad šios atleistų. Tačiau kai kurios moterys, atleidusios kaltininkui, prašė teismą tam tikrą laikotarpį, dažniausiai metus, įpareigoti gyventi skyrium.
„Šiose bylose skiriamos bausmės – viešieji darbai, taip pat laisvės apribojimas. Tai gali būti įpareigojimas gydytis nuo alkoholizmo, įsidarbinti arba registruotis darbo biržoje. Be to, gali būti skiriamas įpareigojimas dalyvauti elgesio korekcijos programoje, kartais įpareigojama nevartoti psichiką veikiančių medžiagų – alkoholio, narkotikų. Jeigu laisvės apribojimo laikotarpiu padaro nusikaltimą, bausmė pakeičiama į laisvės atėmimą“, – pasakojo V. Vainius.
Viskas prasideda šeimoje
Nuo „naminio“ smurto nukentėjusiems asmenims pagalbą teikia Vakarų specializuotas pagalbos centras, įsikūręs prie Kretingos moterų informacijos ir mokymo centro. Apie aukas operatyviai praneša policija, žinoma, gavus jų sutikimą.
„Su nukentėjusiaisiais bendrauju, kalbuosi. Išklausiusi jų gyvenimo istoriją, tarpininkauju nukreipdama pas psichologą, juristą pagal gyvenamąją vietą. Aš bendradarbiauju su Gargždų ir Priekulės socialinių paslaugų centrais. Pernai dirbau su 159 aukomis iš Klaipėdos rajono“, – pasakojo šio centro konsultantė Marija Juškienė ir pridūrė, kad tarp jų – 15 vyrų. Daugiausia nukentėjo pagyvenę vyrai nuo savo vaikų.
Pasak jos, per pirmąją šių metų savaitę pagalbos prireikė dešimčiai nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusių moterų iš Klaipėdos rajono. Pusė iš jų – Derceklių kaimo gyventojos.
M. Juškienės teigimu, daugiausia kenčiančių nuo „naminio“ smurto – kaime, nes ten bedarbystė, gyvenama iš pašalpų, girtaujama. Ji apgailestavo, kad smurto ratas prasideda šeimoje ir sukasi: pranešus policijai apie smurtautoją, šis teismo sprendimu sulaikomas 48 valandoms, įpareigojant nesiartinti prie aukos. Tačiau moterys gailisi savo mušeikų vyrų, jiems atleidžia, ir vėl viskas iš naujo.
