Plona riba
Iki paskutinės vasaros dienos linksminomės ir džiaugėmės į valias. Vyko masinės vaikų stovyklos, koncertai, į kuriuos suplūsdavo minios. Kone kiekvienas miestelis, miestas atšventė ir tradicines vasaros šventes. Tačiau Rugsėjo 1-oji nubrėžė aiškią ribą – masinių švenčių mokyklose nebuvo. Tėvai nepriimami, o daugelis vaikų – tiesiai į klases. Situacija kaip ir aiški: užsikrėtusiųjų COVID-19 skaičius auga, tad apsaugos priemonės, prevencija vėl supasi prioritetų viršūnėje. Tačiau nesuprantama, kaip tą pačią Rugsėjo 1-ąją visi kviečiami į Gargždų vadinamoje vasaros estradoje vykusį jaunimo pikniką „Vienu ritmu“. Mokyklos švęsti negali, o visi kiti gali? Kuo nusikalto mokiniai, mokytojai? Gerbiamas valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadove Aurelijau Veryga, susidaro įspūdis, jog taikomi skirtingi standartai. Tokia maišatis ir atveria kelią sąmokslo teorijoms, kurios šiuo metu ypač gajos.
Simboliška, kad Rugsėjo 1-ąją Gargždų „Minijos“ progimnazijos kieme susirinkusius pirmokus, penktokus ir jų tėvelius, kurie dėvėjo apsaugines kaukes, linksmino klounas. Juk ne vienas susiklosčiusią situaciją dėl COVID-19 ir vadina cirku. Tačiau nepamirškime, jog ne tik cirko akrobatus nuo nelaimingų atsitikimų skiria labai plona riba. Visi, kurie yra įtikėję konspiracijos teorijomis, taip pat vaikšto lynu. Atkreipkite dėmesį, kad kai kuriais atvejais nepasitenkinimą dėl griežtinamų asmens apsaugos priemonių dėvėjimo kelia gerai pažįstami prorusiško mąstymo žmonės. Jei ir prisijungiate prie kažkokių iniciatyvų socialiniuose tinkluose ar tiesiogiai, gerai pasidomėkite iniciatoriais, nes kartais koronavirusas yra tik kabliukas, kuriuo norima kurstyti nepasitikėjimą valstybe, jos institucijomis.
Visai neseniai kalbėjau su Kanadoje jau daug metų gyvenančiu pusbroliu. Nuo kovo mėnesio, kai buvo paskelbtas karantinas, jis iki šiol nėra išėjęs į darbą. Viskas tebevyksta nuotoliu, nėra jokių masinių renginių, visur dėvimos kaukės. Čia aptarnavimo sferoje dirbantys lietuviai gyvena po 6–7 dviejų kambarių bute, nes nekilnojamojo turto nuomos kainos muša rekordus. Amerikoje situacija žymiai prastesnė: nedarbas, muštynės, susišaudymai pasiekė piką. O kur dar stichinės nelaimės, Kaliforniją siaubiantys gaisrai… Tad įvertinkime, ką turime, galbūt iš tiesų Lietuva yra Dievo užantis. Tačiau, kad toks išliktų, turime būti vieningi, nesukioti pirštu ties smilkiniu vienas kitam. Galbūt A. Veryga teisus sakydamas, kad sąmokslo teorijos populiarios, nes Lietuvoje situacija buvo laiku suvaldyta. Tačiau čia vėlgi slidi riba, juk esant tokiems susirgimų skaičiams, kokie yra dabar, mes pavasarį gyvenome griežtomis karantino sąlygomis. Dabar karantino nėra, tad vėl eksperimentuojama, vėl skirtingi standartai? Tokiu būdu sėjamos abejonės, kutenančios žmonių fantaziją.
Sąmokslo teorijų tyrinėtojas Alfredas Buiko įsitikinęs, kad jos yra dėkinga dirva propagandai, politinėms manipuliacijoms, o kartais ir istorijos slėpimui. Sąmokslo teorijos yra tokios kibios, jog žmogus, kuris rimtai jomis tiki, yra kitokioje plotmėje nei žmogus, kuris yra skeptiškas. Tarkim, jei asmuo tiki, kad kokia nors slapta organizacija valdo pasaulį ir jam bus pateikti įrodymai, jog tokia organizacija neegzistuoja, jis priims tai kaip įrodymą, jog ta organizacija yra galinga ir sugeba ištrinti visus įrodymus apie save. Įžeidus bendravimas su sąmokslo teoretikais duoda daugiau žalos nei naudos. Užsipultas sąmokslų teorijomis įtikėjęs žmogus užsidaro savo įsitikinimuose ir ima bendrauti tik su tam tikru ratu asmenų.
Viena iš keisčiausių istorijoje sąmokslo teorijų – įsitikinimas, kad mėnulis neegzistuoja. Kalbama, kad tai – milžiniška holograma, kurios užduotis yra paslėpti didžiulį ateivių laivą. Kiekvienas sprendžia, kuo tikėti. Tiesos nėra, yra tik skirtingi požiūriai.
