Prezidentas? Eina sau!

Savo pirmąjį metinį pranešimą Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį Seime perskaitė per pusvalandį. Kol šalies vadovas narpliojo padėtį Lietuvoje, nagrinėjo šalies ir užsienio politiką, parlamentarai ir posėdžio svečiai ganėtinai nuobodžiomis veido išraiškomis spėjo peržvelgti savo feisbukus, persiųsti tiesiogiai transliuojamo posėdžio epizodus, kuriuose matėsi ir nosį krapštančių, ir skaitančių, ir tarpusavyje besišnekučiuojančių.

Eina sau tas prezidentas – nebyliai bylojo Seimo salės vaizdai. Už lango gi saulė žeme ridinėjasi, vasaros žavesys tiesiog neįtikėtinas, karantinas atšauktas, o čia sėdėk, klausykis… Tuoj pat po pranešimo spaudos konferencijoje žurnalistų komentarų paprašyti aukšti valstybės pareigūnai bei buvę šalies vadovai tarsi košte per dantis košė savo vertinimus apie prezidento G. Nausėdos pirmąjį metinį pasisakymą. Iš tų košiamų į eterį komentarų buvo galima susidaryti įspūdį, kad šalies vadovas vėl ne tas problemas akcentavo, žodžiu, vėl prašovė pro šalį. Vienam komentatoriui pritrūko Astravo elektrinės problematikos, kitam – ekonomikos gaivinimo konkretumo, trečias peikė prezidento veiklą regionuose ir t. t. Keista, kad dalis kalbėtojų akivaizdžiai varnas skaičiavę, kai buvo skaitomas pranešimas, žurnalistams rimtais veidais teikė savo „gilias“ įžvalgas. Įspūdis toks, kad elito atstovai, politinių partijų vadovai, jau turėjo savo išankstines nuostatas prezidento pasisakymo atžvilgiu.

Žiniasklaidoje nuodugniai buvo išnarstyta ir pirmosios ponios Dianos, kuri lydėjo savo vyrą, apranga. Lyg tai ir nerasta prie ko prikibti, bet nepraleista proga akcentuoti šviesius jos drabužių atspalvius. Tikriausiai tokiu pastebėjimu norėta įkąsti, kad prezidento žmonai derėjo rengtis gedulingiau?

Pastaruoju metu patraukti šalies vadovą per dantį Lietuvoje labai madinga ir sąmojinga. Tarsi prezidentas pats iš kokių padangių būtų nusileidęs, tarsi ne mes jį išrinkome. Oi, tuoj atsiras tvirtinančių esą nebalsavę, esą tai ne jų kandidatas. Jeigu prisimintume trisdešimt atkurtos Lietuvos nepriklausomybės metų, tai kiek gi prezidentų buvome išsirinkę, kurių po rinkimų nedergtume, kuriais nenusiviltume? Štai Brazauską linksniavo esą jis komunistas, Adamkus neįtiko, kad esą amerikonas, Paksas esą parsidavėlis, Grybauskaitė esą kagėbistė?! Kiek visokių etikečių esame priklijavę savo demokratinėje valstybėje saviesiems vadovams! Tai gal ir patys sau būkime kritiškesni? Jei feisbukuose prezidentus vadiname mulkiais, skystablauzdžiais, jei nuolat kikename ir krizename iš bet kokio jų judesio ir prasprūdusio žodžio, tai kam tokius renkame? Tai gal gi esame ne tokie jau įžvalgūs, ne tokie jau mąstantys ir viską išmanantys, jei vis ant to paties grėblio lipame? Dažniausiai gi visažiniai tampame tik po rinkimų, kažkas gi ne taip suorientavo, kažkas prikalbėjo balsuoti už tą, o ne aną. Kažkas kitas kaltas dėl asmeninio pasirinkimo. Tada savo feisbukuose, pokalbiuose virtuvėse ar tarpuvartėse dalijamės patyčias primenančiomis frazėmis: ai, visi tie valdžiažmogiai tokie, žinojau, jog nieko gero nepadarys, visi tie politikai veidmainiai, pasipūtėliai, niekdariai! O mes patys – tai jau angelai? Tikrai esame pilietinė visuomenė?

Bet gi pasak mokslininkų, kritinis mąstymas – tai įgūdis vertinti žmones, procesus ir aplinką remiantis patikimais faktais ir nepamirštant išlaikyti pagarbos sau ir kitiems. Gebėjimas mąstyti kritiškai informacinėje visuomenėje yra vertinamas kaip viena svarbiausių kompetencijų, pasireiškianti smalsumu, siekiu mąstyti nepriklausomai, gebėjimu patikrinti įvairias prielaidas, analizuoti skirtingus požiūrius, priimti pagrįstus sprendimus, pateikti argumentus.

Lietuvos prezidento pirmuosius kadencijos metus vertinu labai rezervuotai, ir pirmajame metiniame pranešime taip pat įžvelgiu nemažai pompastiškumo ir racionalių sprendimų stygių susiklosčiusioms problemoms spręsti. Tačiau tikrai neslėpsiu, kad šalies vadovo pranešimo įžangoje buvo išsakytos įžvalgos, kurios verčia ne tik politikus, bet ir visuomenę atidžiau pažvelgti į save, į savo asmenines atsakomybes. „Mes vis dar mokomės gyventi kaip Viena Lietuva. Asmeniniai interesai laimi prieš bendrąjį gėrį. Pašaipa ir patyčios prieš argumentuotą kritiką ir orumą. Badymas pirštu prieš padedančią ranką. Tuščias triukšmo kėlimas prieš dialogą“, – atvirai ištarė prezidentas ir sulaukė dar vieno gumbo į kaktą iš oponentų. Tikrai akivaizdu, kad rėkia garsiausiai tie, kurie jau ropščiasi į naująjį Seimą.

Vilija BUTKUVIENĖ

„Bangos“ redaktorė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių