• 19 rugsėjo, 2021
|

Priekulės istoriniai pastatai nyksta: ką paliksime ateities kartoms?

Priekulėje rekonstruojama pagrindinė Klaipėdos gatvė. Dar metus reikės kantrybės įvažiuojant ir išvažiuojant iš miesto, bet pabaigus bus gražu ir patogu visiems. Tačiau nuogąstaujama, jog tada dar labiau išryškės unikalaus istoriniu, urbanistiniu, architektūriniu požiūriu Priekulės senamiesčio apverktina pastatų būklė. Gailestį kelia apšepę, laiko niokojami ir žmonių netvarkomi fasadai. Ką išsaugosime ir paliksime ateities kartoms?

Nežinojimas atbaido nuo renovacijos

Seniai remonto prašosi Priekulės senamiesčio pastatai. Tuo nerimu ne kartą dalijosi „Bangos“ skaitytojai. Viena Klaipėdos g. 13 daugiabučio gyventoja ne vienus metus skundėsi dėl prastos šio gyvenamojo namo būklės, administratoriaus abejingumo, kol galų gale pardavė savo butą. Naujieji šeimininkai suremontavo ir išnuomojo.

Šio namo senbuvė Vanda Budvytienė patikino, jog nuolat gyvena tik ji, viena plauna laiptus ir laiptinę. Kai kurių butų šeimininkai net neatsiliepia, įklimpę į skolas už komunalines paslaugas. „Į susirinkimą rugpjūčio pabaigoje atvyko tik keturių būstų šeimininkai, todėl negalėjome tartis dėl renovacijos“, – sakė garbaus amžiaus gyventoja. Net 71-erius metus šiame name gyvenanti pensininkė neabejinga pastato likimui, ji nenori gyventi apleistame name. „Man jis brangus – pritariu renovacijai, bet man nereikės mokėti už tai, nes per mažos pajamos – gaunu kompensaciją už šildymą“, – teigė ji.

Susimąsčiusi moteris netikėtai ištarė: „Iš kur gauti pinigų? Šie namai kadaise priklausė vokiečiams. Gal važiuoti į Vokietiją rinkti lėšų?“

Priekulės seniūnijos seniūnės Daivos Bliūdžiuvienės teigimu, reikia įkvėpti miestelėnus renovacijai – pirmiausia investuoti patiems, o tada sulauks ir valstybės, rajono Savivaldybės paramos. „Gyventojai turi prisidėti. Reikia susitikimų su jais ir supažindinti su valstybės, rajono Savivaldybės paramos galimybėmis. Reikia ryžto ir žinių – nežinojimas atgraso nuo renovacijos“, – įsitikinusi seniūnė.

Fiksuoja pokyčius

Pasak priekuliškės muziejininkės Sabinos Vinciūnienės, užsieniečiai žavisi išlikusiu Priekulės istoriniu centru. „Įdomių detalių yra senuosiuose pastatuose. Iš po sovietmečio tinko išlindo senosios iškabos, fasadai aptriušę, bet išlikusios senosios durys, įdomūs seni balkonai“, – dėstė muziejininkė.

Priekulės istoriniame centre ji stebi ir fiksuoja pokyčius pastatų, kurie čia pastatyti nuo 1900 metų iki 1933 metų. Jie privatizuoti, bet daug tuščių butų, juos sunku parduoti, nes nėra komunalinių patogumų. Nyksta netvarkomi pastatai. Štai nukrito namo statybos datos dalis. Šiuose daugiabučiuose gyvenantys žmonės nepajėgūs rašyti projektus, tvarkyti fasadus – reikalingos didelės investicijos, kurių jie neturi.

„O gal atnaujinus pagrindinę gatvę Priekulėje išryškės senųjų pastatų vertybės?“ – svarstė S. Vinciūnienė.

Gyventojų skolos stabdo renovaciją

UAB „Gargždų būstas“, administruojančios daugiabučius namus, direktorė Patricija Smailytė-Charitonova teigė, jog Priekulėje suremontuotas vienas pastatas (buvęs „Garnys“), kuriame atlikti rekonstrukcijos darbai padidino jo energetinę būklę, pagražino išorinį vaizdą, jame įrengti butai.

„Šiuo metu rengiamas daugiabučio gyvenamojo namo Klaipėdos g. 4 techninis darbo projektas. Tikėtina, kad projektavimas šiemet bus baigtas ir kitais metais bus vykdomi statybos ir remonto darbai“, – „Bangai“ sakė direktorė.

V. Budvytienė puošia savo balkoną, plauna laiptinę, laiptus – nori gyventi gražiai. „Juokinga, kad žiemą mūrys 5 kaminus, iš jų dviejų reikia man“, – sako priekuliškė.Ji patikino, kad šiuo metu parengtas daugiabučio gyvenamojo namo Klaipėdos g. 13 investicijų planas. „Šį dokumentą patvirtino VšĮ „Būsto energijos taupymo agentūra“. Teiktas prašymas sudaryti sutartį dėl finansavimo skyrimo su atnaujinimo programoje dalyvaujančiu finansuotoju. Deja, keletą kartų pateikus prašymą jis atmestas dėl šio namo gyventojų įsiskolinimo. Todėl tik patys butų ir kitų patalpų savininkai turėtų atsakyti, ar bus renovuojamas šis pastatas, – kalbėjo P. Smailytė-Charitonova. – Šio namo būklės problemos mums žinomos, tačiau dėl lėšų stygiaus nėra galimybės sutvarkyti visų defektų, o tik pavienės problemos sprendžiamos, kaip antai nuotekų vamzdyno bei šulinio remontas ir kita. Nepaisant renovacijos programos eigos šiuo metu pasirašyta sutartis dėl dūmtraukių remonto, nes dėl jų būklės negalima laukti „geresnių“ laikų. Šiemet bus permūryti bent blogiausios būklės.“

Neturi galimybių priversti

Ruošiantis Priekulės miesto pastatų renovacijai, anot P. Smailytės-Charitonovos, sunkumų kyla dėl Savivaldybės, seniūnijos, Kultūros paveldo departamento ir kitų institucijų sistemingos informacijos pateikimo. „Bėda dėl jos gausos, bet gyventojai, teikiantys siūlymus, neišdėsto, kur kokios priemonės galimos, kokius būtinus veiksmus reikia atlikti, kokios sąlygos, kokius dokumentus būtina parengti ir kita, – dėstė ji. – Vyriausybė ir jos institucijos yra patvirtinusios daug galimų priemonių, programų, skatinančių gyventojus atnaujinti, renovuoti pastatus, siekti energetiškai taupesnių pastatų, aplinkos apsaugos požiūriu švaresnių namų, vertybių išsaugojimo. Tai katilų keitimo, asbestinio šiferio keitimo, pastatų atnaujinimo (modernizavimo) programos, taip pat dalinės renovacijos, pastatų išorės atnaujinimo, kultūros paveldo išsaugojimo programos bei kita. Tačiau mažai kas stengiasi gyventojams išaiškinti jų trūkumus, keliamus reikalavimus, teikiamas galimybes, siekiamybes.“

P. Smailytė-Charitonova kalbėjo, jog administratorius UAB „Gargždų būstas“ susirinkimus organizuoja raštu paprašius ketvirtadaliui namo savininkų, tvirtinant ilgalaikį planą, esant neatidėliotinoms problemoms. „Tačiau bėda, kad gyventojai neaktyvūs, o priimti sprendimus galima tik esant daugumai savininkų. Yra galimybė organizuoti pakartotinius susirinkimus, tačiau keblumų kyla dėl to, kad gyventojai neprisiima finansinių įsipareigojimų.


KOMENTARAS

  • Klaipėdos rajono savivaldybės vicemerė Violeta Riaukienė: „Priekulės miesto istorinė dalis unikali istoriniu, urbanistiniu, architektūriniu požiūriu Vakarų Lietuvos teritorija, tačiau didžiulį susirūpinimą kelia kasmet blogėjanti istorinių pastatų būklė. Daugumos fasadai apšepę, nuskurę, nesaugomi būdingi jų elementai, ypač langai, jų angų dydžiai, medžiagiškumas ir kita. Nėra kokybiškų ir pakankamai vientisų spalvinių pastatų ir jų grupių apsaugos bei atnaujinimo sprendimų. Dėl dažnos savininkų kaitos, lėšų stygiaus netvarkomi pastatai praranda savo vertinguosius elementus. Manau, jog, siekiant išsaugoti istorinius pastatus, ir valstybė turėtų tam skirti daugiau dėmesio – ne tik reguliuoti, dėlioti reikalavimus, bet prisidėti finansiškai, kad istorinei atminčiai reikšmingi pastatai ir kiti objektai atgytų. Siekiant užtikrinti Priekulės miesto istorinės dalies išsaugojimą rajono Savivaldybės administracijos iniciatyva 2017 m. pradėtas rengti kultūros paveldo vietovės – Priekulės miesto istorinės dalies nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumento – vietovės ir jos apsaugos zonos tvarkymo planas. Juo bus nustatyti paveldosaugos reikalavimai ir konkrečių tvarkymo priemonių sistema saugomoje teritorijoje ir apsaugos zonoje. Planavimo organizatoriaus funkcijas vykdo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos skyrius. Užsitęsus bendrųjų sprendinių derinimui su Planavimo organizatoriumi Tvarkymo planas turėtų būti parengtas iki 2020 m. pabaigos. Pernai parengtas ir rajono Savivaldybės tarybos patvirtintas Saugomų kultūros paveldo objektų tvarkybos darbų dalinio finansavimo tvarkos aprašas, reglamentuojantis tvarką, pagal kurią iš Savivaldybės biudžeto lėšų iš dalies finansuojami saugomų nekilnojamųjų kultūros paveldo objektų išsaugojimo darbai, nustato paraiškų teikimo tvarką ir sąlygas bei kita. Šiuo aprašu Savivaldybė, skatindama valdytojus bendromis jėgomis tinkamai prižiūrėti ir tvarkyti saugomus kultūros paveldo objektus rajone, iš dalies finansuoja jų tvarkybą. Tvarkos apraše vienas iš tvarkybos darbų finansavimo prioritetas teikiamas ir tvarkybos ar apsaugos techninių priemonių įrengimo darbams, susijusiems su saugomų kultūros paveldo objektų (pastatų) fasadų sutvarkymu iš gatvių pusės Priekulės miesto istorinėje dalyje. Privačių valstybės ar savivaldybės saugomų kultūros paveldo objektų tvarkybos darbų daliniam finansavimui 2020 m. Savivaldybės biudžete buvo numatyta 10 tūkst. eurų. Paskelbus paraiškų priėmimą žmonės domėjosi galimybėmis gauti dalinį finansavimą pastatų tvarkybai, tačiau paraiškų negauta, ir lėšos liko nepanaudotos. Tokia galimybė bus suteikta kitais metais. Rajono Savivaldybė ieškos didesnių galimybių prisidėjimo ir sprendimų istorinių pastatų fasadų atnaujinimui.“

Virginija LAPIENĖ

A. VALAIČIO nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių