Prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą
Būna dienų, kai nemyliu nei savęs, nei savo gyvenimo. Nesijaučiu gerai nei emociškai, nei fiziškai. Skauda galvą, jaučiuosi liūdnas, suirzęs, nesaugus, kamuoja mieguistumas. Bandau priminti sau, kad tai tik niūri diena, o ne gyvenimas, todėl nereikėtų sureikšminti. Tačiau priminimas sau nepadeda. Pradeda erzinti skraidantys katės plaukai po kambarį. Susinervinus dar labiau pradeda skausmas pulsuoti galvoje. Tada jaučiu, kad sielvartas kažkodėl neapleidžia, nesuprasi, iš kur jis. Per vidinį chaosą darosi sunku išgirsti vidinį balsą.
Kristofo Andrės knygoje „Ramybė“ perskaičiau citatą, kad dauguma žmonių žino, bent nujaučia, ko reikia jų laimei, tačiau to nedaro. Žinau ir aš, bet juk visada būna lengviausia užsisukti į neigiamas mintis, ignoruoti save ir gromuliuoti. Pradedu kaltinti ir graužti save, kiek kartų sau visko pažadėjau. Važiuosiu vienas pats prie jūros mokytis išgirsti save ir pamilsiu vienatvę. Pakeisiu aplinką ir nueisiu vienas pats į naują vietą, pasiūlysiu susitikti seniems pažįstamiems, pasidarysiu piešimo valandėlę. Ir tada bundantis ryžtas baigiasi pasiteisinimais, kad važiuosiu tada, kai bus šilta, neturiu patogių rūbų, kodėl aš pirmas turiu rašyti, neturiu tinkamų priemonių.
Neretai atsisakau smulkių malonumų, kurie nekainuoja ir tą kasdienybę nuspalvintų daug šviesesnėmis spalvomis. O ką galėčiau dėl to pakeisti? Tikriausiai tokiomis dienomis neplakti savęs dar labiau, o suprasti ir priimti save. Nepamiršti įsiklausyti į savo vidinius poreikius, jų neignoruoti. Klausti savęs, ko aš noriu labiau, tai gali būti net paprasti dalykai nuo svarstymo, kokių salotų šiandien noriu. Iš mažų dalykų ir susideda laimė, meilė, gera sveikata ir visas pasaulis, tik, deja, kartais pamirštu… Ar pamirštate Jūs? Paklauskite savęs.
Vis dėlto nusprendžiau išeiti į lauką su drauge, kuri tą dieną jautėsi taip pat. Oras nelepino, tarpais teko vaikščioti su skėčiu, žmonių mažai, slogu, niūru… Bet vaikščiojimas po Klaipėdos senamiestį ir kalbėjimas apie dalykus, kurie mus vienija, išsklaidė liūdesį, ir viskas pasidarė daug šviesiau, nors aplinka ar oras nepakito. Užknisa ta banali frazė, jog prisiimk atsakomybę už savo gyvenimą, nuotaiką ir viską, kas vyksta tavo gyvenime, tačiau atsakomybė už save gali nuvesti mums geresnio gyvenimo link ar geresnės nuotaikos.
Danielius EINIKIS
Jaunųjų korespondentų klubo narys
