Provincijos ekonomikai – dramatiškos prognozės, o rajonas nesigąsdina

„Dvi Lietuvos“ ne tik aiškiai egzistuoja, bet ir tolsta viena nuo kitos. Esą po kelerių metų provincijoje gali nebelikti jokio ekonominio gyvenimo. Taip pastaruoju metu prognozuoja žymūs Lietuvos ekonomistai. Gargždų miesto garbės pilietis, žinomas filosofas A. Jokubaitis paantrina, kad Lietuvoje padėtis dramatiška: mat valdžios atstovai neturi radikalesnio supratimo, ką šioje visuomenėje reikia daryti. Ir vietoj politinių sprendimų jie formuoja tik viešąją nuomonę, savęs parodymą. Kokia šiame kontekste yra Klaipėdos rajono padėtis?

Laimės žiburiui – įdirbio

Dovilų dėvėtų rūbų turgavietėje popiet – nė vieno pirkėjo, ir „Bangos“ pakalbintos pardavėjos noriai šnekasi apie kasdienybę, vienu balsu tvirtindamos, kad ji sunki ir be prošvaisčių. Viena prekeivė nedvejodama išvažiuotų pas Norvegijoje dirbantį vyrą, bet dvylikametis sūnus nenorįs, kita atitarė, kad nors jos sūnus yra Lietuvos patriotas, savanoris, tačiau irgi, matyt, išvažiuos į Vokietiją uždarbiauti. „Čia jauniems žmonėms nėra ateities, jei darbo ir randa, bet koks elgetiškas uždarbis!“ – apgailestavo moterys.

Vienos didelės rajono bendrovės darbuotojas, į mano klausimą, ar gyvendami provincijoje turime kokias nors ateities perspektyvas, tik garsiai nusijuokė: „O jūs pati galvojate, kad Klaipėdos rajonas yra atsilikusi provincija, neturinti ateities?“

„Tikrai nemanau, kad mūsų padėtis dramatiška. Turime suvokti, kad kiekviename mieste operos ir baleto rūmų ar oro uosto nepastatysime. Yra tam tikri ekonomikos dėsniai. Pagaliau įsisąmoninkime, kad viskas prasideda nuo konkretaus žmogaus ir jo veiklos bei atsakomybės. Todėl nedidelėje šalyje reikia skatinti investicijas į gamybą, smulkųjį ir vidutinį verslą, mokslo bei IT sritis. Tam potencialo tikrai turime. Formuojant regioninę šalies politiką būtina skirti daugiau tolygaus regioninio finansavimo ir investavimo į kultūrinį, ekonominį bei socialinį vystymąsi“, – „Bangos“ pakalbinta savo poziciją dėstė Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos Sveikatos apsaugos ir socialinės rūpybos komiteto pirmininkė Audronė Balnionienė.

Tokiai nuomonei pritaria ir UAB „Hidrostatyba“ valdybos pirmininkas Jonas Dumašius, pastebėjęs, kad neretai pernelyg pesimistiškai vertiname šalies situaciją tuo pat metu patys nerodydami iniciatyvų: „Pastaruoju metu susiklostė tokia tendencija, kad žmonės visko nori iš karto, pernelyg lengvai, be jokio savo įdirbio ir atsakomybės.“

Išskirtinė tarp kaimiškųjų

Klaipėdos rajono savivaldybė iš tiesų yra išskirtinė tarp kaimiškųjų šalies savivaldybių pagal ekonominio vystymosi tempus, materialines ir tiesiogines užsienio investicijas, individualių namų statybų mastus, mažą bedarbystę ir augantį gyventojų skaičių. „Pagal šiuos rodiklius konkuruojame su kitomis žiedinėmis savivaldybėmis: Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir Panevėžio rajonų“, – tvirtai komentuoja rajono meras Vaclovas Dačkauskas. Jis akcentuoja, kad mūsų rajono išskirtinė padėtis yra todėl, kad esame tampriai susieti su Klaipėdos miestu ekonominiais, kultūriniais bei socialiniais ryšiais. Be to, geras pasiekiamumas geležinkelio, jūros, oro bei sausumos transportu pritraukia užsienio ir vietos verslininkų investicijas.

Žmonės noriai ir spėriai kuriasi mūsų rajone. Palankios sąlygos skatina individualių namų statybos bumą Sendvario, Dovilų ir Dauparų–Kvietinių seniūnijose. Mūsų savivaldybė yra viena iš kelių, kur gyventojų skaičius pastaraisiais metais auga. Remiantis seniūnijų pateiktais duomenimis, į mūsų rajoną 2016 metais atvyko (deklaravo gyvenamąją vietą) – 5 940 gyventojų, išvyko tik 669 gyventojai. Ir tik nedidelė dalis iš jų deklaravo išvykimą iš šalies.

Teritorijų planavimas Klaipėdos rajone

• Išduota patvirtintų planavimo sąlygų sąvadų – 84.
• Nustatyti 1228 specialieji architektūros reikalavimai statinių statybai.
• Patikrinti 2752 pastatų projektai.
• Išduoti 4336 leidimai atlikti geodezinius ir topografinius darbus.
• Patikrinti, suderinti ir integruoti 3870 geodezinių ir topografinių darbų duomenys.
• Pradėti rengti 3 specialieji planai vietinės reikšmės keliams įteisinti.
• Išduota statybą leidžiančių dokumentų 2014 m. – 1004; 2015 m. – 946; 2016 m. – 1233.

Didmiesčio pašonės privalumai

„Nenorėčiau sutikti su ekonomistų teigimu apie ekonomikos išnykimą provincijoje, nes atsakymas negali būti absoliutus. Situacija yra skirtinga priklausomai, kur geografiškai matome provinciją. Didesnių miestų pašonėse ji yra vienokia, labiau nutolusiuose regionuose kitokia. Mūsų šalis per maža tiek gyventojų skaičiumi, tiek atstumų prasme, todėl reiktų nustoti matuoti provincijos masteliais. Pasaulio praktikoje vartojamas terminas „penkiolika minučių, valanda kelio iki darbo, mokyklos ir t.t. Gyvenimas ne didmiesčio smoge, o mažesniame mieste ar gyvenvietėje dažnai yra daug kokybiškesnis ir ekologine, ir infrastruktūros prasme, jau nekalbant apie bendruomeniškumą“, – tęsia pokalbį politikė A. Balnionienė.

VVG „Pajūrio kraštas“ pirmininkė Raimonda Damulienė taip pat įsitikinusi, kad Klaipėdos rajono padėtis, palyginti su kitais šalies regionais, yra geresnė būtent todėl, kad esame šalia uostamiesčio. „Daug klaipėdiškių apsigyvena būtent mūsų rajone, o tai skatina smulkųjį verslą, ypač paslaugų srityje. Gera žinia visiems yra ta, kad artimiausiu metu atsiras galimybės kaimų bendruomenėms, kitoms nevyriausybinėms organizacijoms teikti įvairias paslaugas, nes savivaldybės bus raginamos paslaugas pirkti, o ne steigti naujas įmones. Prie spartesnio ekonomikos vystymosi prisidės ir ES parama. Vien per LEADER programą mūsų rajonui skirta apie 3 mln. Eur. Esame įsipareigoję sukurti ne mažiau kaip 37 darbo vietas rajone“, – optimistines perspektyvas dėsto R. Damulienė.

Reikia ryžto dėl būstų

Rajono meras V. Dačkauskas visgi pripažįsta, kad maži miesteliai, nutolę nuo regiono centrų, ilgainiui taps miegamaisiais rajonais, kur smulkusis ir vidutinis verslas turės persiorientuoti į būtinųjų ir paklausių paslaugų teikimą pasikeitusioje situacijoje. Visa tai priklausys nuo visų lygių valdžios, verslo ir vietos bendruomenių tarpusavio bendradarbiavimo. „Mano galva, reikia baigti dejuoti apie blogėjančią demografinę situaciją valstybėje, o imtis konkrečių veiksmų susidariusiai padėčiai iš esmės gerinti. Todėl šios kadencijos Seimas turi priimti ryžtingus sprendimus dėl socialinio būsto statybos (būstų pirkimo), žemės sklypų namų statybai skyrimo ir ženklesnės paramos skyrimo pirmam būstui įsigyti toms jaunoms šeimoms, kurios turi finansinių galimybių prisidėti prie būsto įsigijimo. Visi turime žinoti, kad postindustrinėje visuomenėje gamyboje yra užimta ne daugiau kaip 40 proc. darbingo amžiaus žmonių. Likusieji dirba paslaugų sektoriuje“, – akcentuoja rajono vadovas.

Tarybos Sveikatos apsaugos ir socialinės rūpybos komiteto pirmininkė A. Balnionienė antrina, kad visiems aišku, jog būtent darbo vietos ir yra ekonominio, socialinio, kultūrinio gyvenimo variklis. Kiek gražių pavyzdžių esą Klaipėdos rajone, apie juos byloja ir vietinės spaudos puslapiai! „Žmonės kuria verslus, sukuria darbo vietas. Jų gaminiai žinomi ne tik Lietuvoje. Norisi pasidžiaugti, kad kuriamasi Veiviržėnų, Vėžaičių seniūnijose, Trušeliuose, Kvietiniuose, Gargžduose. Ateina jaunų žmonių karta ir puikiai įsilieja į vadinamąjį provincijos gyvenimą. Tam reikia iniciatyvos, idėjos, žinių, pasaulio pažinimo ir didesnio savivaldos bei valstybės palaikymo“, – įsitikinusi A. Balnionienė.

Nepalaiko visuotinio dejavimo

Rajono meras V. Dačkauskas sako sutinkąs su profesoriumi A. Jokubaičiu, kad Seimui dažnai pritrūksta politinės valios priimti sprendimus, orientuotus į ilgalaikę perspektyvą, o ne į trumpalaikę politinę naudą. „Tačiau daug tenka važinėti po šalies savivaldybes ir matyti besikeičiančius į gerą mūsų miestus, miestelius ir kaimus, todėl nesutinku su nuomone, kad tik elitas gyvena gerai“, – pastebi V. Dačkauskas.

Tarybos narės A. Balnionienės nuomone, objektyvesniam supratimui reikėtų nepamiršti pasižvalgyti, kaip gyvena kitos šalys: „Visur panašūs vaizdai: išpuoselėtos centrinės aikštės, taip pat turistiniai, valstybiniai objektai ir, deja, vadinamosios „trečiosios gatvės“. Jos neskirtos turistams, o būtent jose teko matyti tokių skurdžių gyvenimo sąlygų, kokių Lietuvoje tikrai nėra. Stipri ekonomiškai šalis Anglija šiandien svarsto nemokamo maitinimo mokyklose panaikinimo klausimą sunkiai besiverčiančių šeimų vaikams. Tokių vaikų skaičiuojama per milijoną. Taip bandoma taupyti biudžeto pinigus. Todėl nepalaikau dejavimo, kaip pas mus blogai, o kitur gerai.“ Politikė akcentuoja, kad netgi žiūrint socialiniu požiūriu ekonominė situacija Klaipėdos rajone yra vis geresnė. Tai patvirtina ir socialinės pašalpos gavėjų skaičių pokyčiai: 2012 metais socialinę pašalpą gavo 1281 šeima (arba 2686 asmenys), jiems buvo išmokėta 163 450 eurų, 2014 m. – 763 šeimoms (1637 asmenys) išmokėta 92 743 eurų, o 2016 m. 519 šeimų (1093 asmenys) išmokėta 55 168 eurų. Tuo pačiu plečiamas socialinių paslaugų spektras, gerėja socialinė aplinka, stengiamasi padėti šeimoms spręsti susidariusias problemas.

Centralizacija programuoja klaidą

„Bangos“ pakalbintas atokiausios rajono seniūnijos seniūnas Zigmantas Siminauskas nustebino skaičiais: „Šiuo metu mūsų seniūnijoje deklaruotas 701 gyventojas, iš jų per 65 metų – 127, iki 18 m. – 131. Taigi darbingo amžiaus yra net 445 žmonės. Pagrindiniai darbų sektoriai – medienos, žemės ūkio ir biudžetinės įstaigos. Dalis gyventojų važiuoja dirbti į miestus ir, aišku, į užsienį. Tačiau pernai iš Lietuvos Respublikos išsideklaravo tik vienas Judrėnų gyventojas.“

Kaip bus po keliolikos metų, seniūnas svarsto atsargiai ir jo atsakyme jaučiamas kartėlis: „Priklausys nuo bendros Lietuvos ekonominės situacijos, nuo priimtų įstatymų, nuo mūsų pačių. Nūdien daug ką centralizuojame, traukiame į miestus, todėl kaime likti žmogui tampa ekonomiškai nenaudinga ir nepatrauklu. Kažin ar neklystame? Pavyzdžiui, Lietuvos miškų urėdijas ruošiamės centralizuoti, galbūt po reorganizacijos liks viena įmonė (tikriausiai ne Judrėnuose). Šiandien medienos sektoriuje mūsų seniūnijoje sukurta apie 100 darbo vietų. Kiek jų liks čia po pertvarkos?“

Visgi atokiausios rajono seniūnijos seniūnas pokalbį baigia su šiokia tokia optimizmo kibirkštėle: „Aš tikiu, jog mes keisime požiūrį ir pradėsime matyti ne vien miestus, o visą Lietuvą.“

• Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2013–2015 metų laikotarpiu Klaipėdos r. savivaldybėje materialinės investicijos kasmet vis didėjo – nuo 168,17 mln. eurų iki 283,59 mln. (169 proc.) eurų. Šiuo laikotarpiu taip pat didėjo ir materialinės investicijos, tenkančios 1 gyventojui – 3243 iki 5336 eurų (164 proc.) Klaipėdos rajono savivaldybė yra ketvirta Lietuvoje pagal užsienio investicijų pritraukimą: 258,82 mln. eurų – 2013 metais, 246,50 mln. eurų – 2014 metais ir 257,42 mln. eurų – 2015 metais. Vietos verslo ir užsienio investicijos mažina nedarbą tarp mūsų rajono gyventojų bei skatina darbo jėgos pritraukimą į mūsų rajoną iš kitų savivaldybių.