Ramybę rūsiuose vėl drumsčia žiurkės

Atėjęs ruduo į daugiabučių rūsius veja žiurkes. P. Cvirkos gatvės Gargžduose gyventojai ne juokais išsigandę, kad jų konservais, bulvėmis ir rakandais vaikšto šios ligų nešiotojos. Ne viena moteris stiklainių parnešti į rūsį jau seniai siunčia savo bebaimius vyrus. Tačiau ir jiems kūnas pagaugais nueina išgirdus, kad viena kaimynė į rūsį nustojo eiti po to, kai siekdama šviesos jungiklio užčiuopė kailiuką.

Atėjo ir į butą

P. Cvirkos g. 31-ojo daugiabučio gyventojai su žiurkių bei pelių kaimynyste galuojasi daug metų. Nors kaskart graužikus naikinti bandoma nuodais, šie tepadeda trumpam. Kaimynai įtaria, kad žiurkėms šiame rūsyje rinktis patogu todėl, kad jų pragraužtos landos netaisomos.

Viena daugiabučio gyventoja (pavardė redakcijai žinoma – aut. pastaba) pasakoja kaskart konservus į savo rūsį nešanti su baime. Ne tik dėl to, kad kelyje gali sutikti žiurkę. Nerimą kelia ir užkonservuoto derliaus likimas. Prieš keletą metų plastmasiniais dangteliais uždariusi stiklainius, šiuos rado pragraužtus. „Baisu – juk žiurkės yra ligų nešiotojos, o vaikšto viskuo, kas rūsyje padėta. Name gyvename daug moterų, kurios nuolat tai šio, tai ano į rūsį turime nueiti. Baisu. Net savo dviratį laikau pas sūnų name. Girdėjau, kad kažkam yra buvę

„Dviejų laiptinių daugiabučiui vienkartinė sutartis su mūsų įmone kainuoja 60 Lt, trijų laiptinių – 90 Lt. Sutarties reikėtų bent trims mėnesiams, nes specialistės tada kelissyk pereitų rūsius ir pakartotinai dėtų vylius žiurkėms. Jei namas nėra stipriai apleistas, gali pakakti ir vieno karto“, – optimistiškai nuteikė UAB „Gargždų profilaktinė dezinfekcija“ direktorė L. Dičiuvienė.

nugraužę gumines dviračio rankenas“, – apie nemalonumus kalbėjo gargždiškė. Pirmajame aukšte gyvenančiai moters šeimai prieš keletą metų pelę vaikyti teko ir savo bute. Neaišku, pro kur įlindęs graužikas ėmė krebždenti sieną. Kita šio namo gyventoja „Bangai“ prisipažino didžiulę žiurkę kartą palaikiusi kate… Ši tipinėjo prie laiptinės.

Greta esančiame P. Cvirkos g. 33 daugiabutyje žiurkių kaimynystė taip pat egzistuoja. Čia dar vienas gyventojas pasigailėjo obuolių sultis supilstęs į pasterizuotus maišelius. Žiurkėms krimstelėjus, pavasarį rūsyje paplūdo visi 40 litrų.

Turbūt nereikia lakios fantazijos, kad suvoktum, kaip turėjo jaustis kita šio namo gyventoja, kai vietoje šviesos jungiklio užčiuopė žiurkės kailį.

Siūlo įsileisti katę

P. Cvirkos g. 31-ojo namo bendrijos pirmininkas Robertas Paulauskas pripažino, kad žiurkių problema opi. „Žiurkė toks padaras – eis ten, kur yra maisto ir vandens. O rūsiuose mūsų žmonės laiko visko – net ryžių ir manų kruopų. Pats gyvenu šiame name ir prisipažinsiu, kad nė karto nesu susidūręs su gyva žiurke. Nuodus rūsyje dėlioju kas 3–4 mėnesius ir vis surenku nustipusias žiurkes. Visiškai jų išnaikinti nepavyksta, nes įlenda ir per duris, ir per atidarytus rūsio langus“, – teigė pirmininkas. Jis, beje, namuose yra auginęs dekoratyvines žiurkes, tad šį graužiką laiko visai mielu padarėliu. Paradoksalu, tačiau žiurkių kaimynyste kitas jo administruojamas daugiabutis Klaipėdos gatvėje nesiskundžia. „Ten rūsyje gyvena žiurkė, kuri visada atėjus pasirodo, laipioja vamzdynais, prausiasi. Niekas nesiskundžia, kad ją reikėtų naikinti“, – stebėjosi R. Paulauskas.

Kelių daugiabučių bendrijų pirmininkas dalijosi elementaria praktika – kartais žmonės gelbstisi rūsyje laikydami katę. „Tačiau čia prasideda kitos problemos – katė atsiveda kačiukų, aptenka blusomis. Todėl dezinfekuotojai nieko įmantresnio nepasiūlo, išskyrus nuodus. Šiemet savo name juos dėjau jau tris kartus“, – tvirtino pirmininkas.

Į gyventojų prašymą užbetonuoti žiurkių išgraužtas grindis ir landas, R. Paulauskas reagavo teigiamai. „Yra nupirkta betono, tereikia patiems išsibetonuoti. Tačiau gyventojai imtis iniciatyvos nenori, o sumokėti kelis šimtus darbininkams gaili. Tai amžina problema. Viską nudirbti turi pirmininkas. Ir veltui“, – ironizavo R. Paulauskas.

Svarbu uždaryti landas

UAB „Gargždų profilaktinė dezinfekcija“ patvirtino žmonių nuogąstavimus – jei rūsiai nebus prižiūrimi, juose rudenį žiurkių tik daugės. „Kaip su jomis kovoti? Naikinti. Žiurkės ir kiti graužikai pavasarį iš savo „namų“ išeina, o rudenį vėl sugrįžta į tas pačias vietas. Tačiau teisingiausia būtų samdyti dezinfektorių įmonę, nes savarankiškai graužikus išnaikinti sunku. Juk dažniausiai nuodus šeimininkai padeda tik savo rūsyje arba bendrose patalpose, o graužikų gali būti bet kuriam butui priklausančiame rūsyje. Mūsų specialistės nuodų vylius dėlioja pagal aiškią sistemą ir dažniausiai prireikia ne vieno, o kelių kartų. Be to, mūsų turimi nuodai kokybiškesni“, – tvirtina UAB „Gargždų profilaktinė dezinfekcija“ direktorė Laima Dičiuvienė.

Anot jos, graužikus visiškai išnaikinti įmanoma. Tačiau dezinfekuotojų paslaugomis daugiausia naudojasi įmonės, o daugiabučiams tokie specialistai esą per brangūs. „Iš tikro nėra taip brangu. Dviejų laiptinių daugiabučiui vienkartinė sutartis kainuoja 60 Lt, trijų laiptinių – 90 Lt. Sutarties reikėtų bent trims mėnesiams, nes specialistės tada kelissyk pereitų rūsius ir pakartotinai dėtų vylius. Jei namas nėra stipriai apleistas, gali pakakti ir vieno karto“, – optimistiškai nuteikė L. Dičiuvienė.

Visgi pašnekovė akcentavo ir pačių gyventojų pareigas. „Net jei žiurkių landos užbetonuojamos, graužikai vis tiek randa, pro kur įlįsti. Laikomos atidarytos durys, rūsio orlaidės ir kt., tad rudenį reikėtų specialiai apeiti namą ir tokias vietas uždaryti“, – patarė specialistė ir pridūrė, kad katės laikymas žiurkėmis apleistame rūsyje – tik žaidimas.

Namus randa blusos

UAB „Gargždų būstas“ Gargžduose administruoja bemaž septynias dešimtis daugiabučių. Anot direktoriaus Rimvydo Rameikos, graužikų ir kenkėjų problema nuolatinė. Anksčiau įmonė buvo sudariusi sutartį su ta pačia UAB „Gargždų profilaktine dezinfekcija“, o pastaruoju metu nuodus šiluminiuose mazguose esą dėliojo patys „Gargždų būsto“ darbuotojai. „Vylius dėliojame bendro naudojimo koridoriuose rūsyje, taip pat šilumos mazguose – visur pavaišiname. Mūsų gyventojai nesiskundžia. O jeigu yra problema, tegu praneša – rūsiuose nuolat nesėdime“, – teigė direktorius.

R. Rameika patvirtino, kad administratoriams ne kartą yra tekę samdyti specialistus, kad iš rūsių išprašytų blusas. Jas čia apgyvendina žmonių numylėtos benamės katės. „Nereguliuojame žmonių meilės gyvūnams, bet yra namų, kuriuose katės viliojamos masiškai“, – pripažino R. Rameika.