Reformos, ėdančios sveikatą
Viena nuotrauka socialinėse medijose antradienį apvertė aukštyn kojom metų pabaigoje pompastiškai pristatyto naujo medicinos įstaigų darinio – Klaipėdos universiteto ligoninės misiją, kad sujungimo reforma esanti vardan pacientų gerovės.
Sakoma, gerais norais pragaras grįstas. Apie Klaipėdos universitetinės ligoninės, Jūrininkų ligoninės, Reabilitacinės ligoninės sujungimą kalbėta keletą pastarųjų metų. Tačiau idėja sunkiai skynėsi kelią per politinių batalijų apkasus. Ne juokas pajudinti tokius monstrus. Tačiau visgi išaušo nauja era, tos ligoninės buvo sujungtos, paskirtas laikinas vadovas, ilgametis buvusios Jūrininkų ligoninės direktorius, ir, atrodo, beliko tik rankomis ploti. Bet iš tiesų reikalai gerąja linkme nepajudėjo nė per nago juodymą. Ligoninės pavadinimas pakeistas, skyriai permaišyti, vadovai perskirstyti, o kažkodėl rypuoja tiek patys medikai, tiek ligoniai.
Nuolatinių reformų vizijose įstrigusi Lietuvos sveikatos apsaugos sistema ne artėja prie paciento, bet tolsta lyg tas laivas populiarioje dainoje. Vizionierių permainos pirmiausia pjovė sistemos pamatus: rajonų ligonines, ambulatorijų tinklą. Dar prieš gerą dešimtmetį pradėta rajonų ligoninių pjūtis dabar duoda akivaizdžius vaisius: tiesa, labai skurdžius, susitraukusius iki minimumo. Netgi patys pacientai anksčiau retkarčiais paplodavo vietinių sveikatos įstaigų naikinimui. Esą ten palatos be remonto, daktarai ne tokie geri kaip didmiestyje – tai tegu tos kaimo ligoninės skradžiai žemę prasmenga. Štai juk žadama, kad geriausios medicinos pajėgos bus buriamos didmiesčiuose, specializuotuose centruose su moderniausia įranga. Tai būsią visiems geriau.
Šiuose pažaduose tikrai buvo tiesos ir tikriausiai net gerų norų paspartinti sveikatos sistemos modernizaciją, suteikti kokybiškesnes paslaugas pacientams. Tačiau pamiršti elementarūs dalykai: visoms permainoms reikalingi ir pereinamieji etapai, ne mėnesiai, o ir svarbiausias dalykas liko paraštėse: visi nesutilps į puikiąsias tretinio lygio medicinos įstaigas. O antrinio lygio – tokias kaip Gargždų ligoninė (taip pat ir kitų rajonų) pradėta be jokio gailesčio skubotai gręžti, atriboti nuo dalyvavimo europiniuose projektuose, mažinti teikiamų paslaugų apimtį, o reiškia ir finansavimą iš Ligonių kasų. Dabar jau yra tokių veiksmų rezultatai: per pastaruosius penkiolika metų akivaizdžiai apribotos aktualios kiekvienai ligoninei vystytis funkcijos: uždaryti svarbiausi, geriausiai iš Ligonių kasų finansuojami skyriai, tai yra chirurgijos, reanimacijos, laboratorijos. Netruko išryškėti ir personalo trūkumo, senyvo medikų amžiaus problema. O kaip prisijaukinti, prisikviesti jaunus, perspektyvius gydytojus, jei jie puikiai supranta, kad nebus galimybės profesiškai tobulėti, daryti karjerą? Lietuvos rajonų ligoninės buvo paliktos dešimtmečio merdėjimui: jų jau nebereikia uždaryti specialiai, nes jos ir pačios pasiprašys būti sujungtos ar performuotos. O juk naujoji sveikatos sistemos pertvarka jau tai ir siūlo: artimiausiu metu ir vėl grįšime prie anų laikų, kai ligoninė ir poliklinika buvo ne tik po vienu stogu, bet ir po vienu jungu. Ankstesnių reformų nepastebėję, dabar jau ir atsipeikėję vietos gyventojai stebisi, kodėl nėra tokios ar anokios paslaugos, kodėl nėra tokių ar anokių specialistų rajonų centrų ligoninėse ar poliklinikose? Todėl, kad reformų įvairovė esą „vardan pacientų“ vietines sveikatos įstaigas tarsi rūdys geležį ėste suėdė.
Tai grįžtu prie tos nuotraukos, įkeltos į socialinius tinklus. Genealu buvo nufotografuoti ankstų žiemos rytą gyvą pacientų eilę, laukiančią kardiologo registracijos, prie to naujojo darinio – Klaipėdos universiteto ligoninės. Genealu ją išplatinti hiperbolizuojant laukiančiųjų eilėje skaičių. Atkreiptas dėmesys! Netruko pasipilti gausūs komentarai, nes kam gi neteko pastaruoju metu susidurti su registracijos pas gydytojus džiunglėmis? Netruko ir reikalas išsispręsti – bus dar vienas kardiologo etatas, o Klaipėdos universiteto ligoninėje registracija su siuntimu pas kardiologus (visgi tai nereiškia, kad vizito laikas paspartės) vyks ne kartą per mėnesį kaip buvo iki šiol, o kasdien. Argi registracijos problema nebuvo akivaizdi ir anksčiau? Argi reikėjo pirštu parodyti, kad sukrustų tie patys buvę tų tretinio lygio ligoninių vadovai, kurie ir dabar aukštuose krėsluose tebesėdi? Argi reikėjo pačiam sveikatos ministrui A. Dulkiui susirūpinti ir postą feisbuke parašyti, kad situacija it burtų lazdele registracijoje pasikeistų pacientų naudai? O juk gyva žaizda yra ne tik registracija pas kardiologus. Bet ministras žada ateinančią savaitę atvažiuoti į Klaipėdą. Gal jo vizitas bus akstinas tikriems permainų, o ne vizijų vėjams?
Vilija BUTKUVIENĖ
„Bangos“ redaktorė,
Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos valdybos pirmininkė
