Savivaldybė vis neranda prieplaukos tvarkdario

Drevernos prieplauka verslininkams neįdomi. Tokią išvadą tenka daryti Klaipėdos rajono savivaldybei, kurios skelbtu konkursu valdyti prieplauką pagal koncesijos sutartį niekas rimtai nesidomi. Prieš penkerius metus rekonstruotas objektas jau galėtų atsiskaityti su ES lėšų panaudojimą prižiūrinčia Nacionaline mokėjimo agentūra, tačiau ši prieplaukos „nepaleidžia“ dėl tos pačios priežasties – nėra tvarkdario. O kol šis ieškomas, trinkeles baigia užkloti žolės kilimas.

Verslininkai nesiveržia

Ryški žalia žolė pro trinkeles Drevernos prieplaukoje greičiausiai nelįstų, jei Klaipėdos rajono savivaldybei būtų pavykę įvykdyti prieplaukos operatoriaus koncesijos pagrindais konkursą. Jį Savivaldybė skelbė jau 6 ar 7 kartus. Administracijos Turto valdymo skyriaus vedėjas Audrius Kampas patikslino, kad pirmąsyk koncesininko ieškota dar 2009 m., o vien nuo 2013 m. konkursas skelbtas penkiskart.

Atradus koncesininką Savivaldybė jam duotų leidimą vykdyti ūkinę komercinę veiklą. A. Kampas akcentavo, kad konkurse dalyvauti gali tik verslo įmonės, o laimėjusioji įsipareigotų prieplauką eksploatuoti ir, savaime suprantama, prižiūrėti. Deja, kol kas norą valdyti prieplauką esą reiškė abejotino rimtumo verslininkai. Anot A. Kampo, pretenzijų dėl konkurso sąlygų buvo pareiškusi žvejų bendruomenė, kuriai neįtiko minėtas reikalavimas prieplauką atiduoti į privataus verslo rankas. Tačiau šios konkurso sąlygos keisti nesiruošiama.

Investuoti nebūtina

Visgi per penkerius metus norinčiųjų valdyti prieplauką buvo atsiradę. Tačiau jie arba neatitiko konkurso dalyviams keliamų reikalavimų, arba nebuvo užpildę visų privalomų dokumentų. Dar pernai dokumentus buvo pateikusi bendra Lietuvos ir Vokietijos įmonė, tačiau ir ši neatskleidė visų savo finansinių galimybių. „Tie, kurie atneša dokumentus, neužpildo net privalomų lentelių. O jei nemoka rašyti, kaip jie valdys prieplauką?“ – klausė A. Kampas. Anot jo, pirmąkart paskelbtame konkurse Savivaldybė kėlė išties aukštus reikalavimus. „Prašėme į prieplauką investuoti beveik milijoną litų. Vėliau sąlygas koregavome ir investuoti tapo neprivaloma – koncesininkas galėtų tai daryti nebent savo noru. Natūralu, kad vien iš laivelių švartavimosi mokesčio prieplaukos neišlaikysi, tad verslininkai turėtų įrengti kavinukę ar vykdyti kitokią komercinę veiklą“, – sakė jis. Iš konkursinių dokumentų ir norima sužinoti verslininkų užmojus – jie turi pateikti verslo planą, įmonės pelningumo duomenis. „Negalime visiškai užsimerkti ir į prieplauką įsileisti bet ką. Kad nenutiktų taip, kaip nutiko su Gargždų senosios vaistinės koncesininku – dėl skolų vaistinė turėjo nutraukti veiklą“, – apie būtinybę rasti rimtą investuotoją kalbėjo A. Kampas.

Žolė jau gaišta

Koncesininko paieškos vilkina ir atsiskaitymą su Nacionaline mokėjimo agentūra. Didžioji dalis lėšų prieplaukai rekonstruoti buvo skirta gavus Europos Sąjungos paramą ir jau praėjo penkerių metų laikotarpis, per kurį Savivaldybė privalėjo atsiskaitinėti agentūrai. Tačiau už panaudotą paramą atsiskaitinėti teks tol, kol visgi atsiras prieplaukos operatorius. Šiuo metu laukiama NMA pastabų dėl konkurso sąlygų koregavimo.

O kol prieplauka neturi privataus šeimininko, ją, kaip viešąją erdvę, prižiūrėti turi Priekulės seniūnija. Anot seniūnės Daivos Bliūdžiuvienės, visus taip gąsdinanti žolė trinkelėse jau nupurkšta. Dabar tik laukiama, kol žolės nugaiš. „Kol tai įvyks, turi praeiti trys savaitės. Greitesnio poveikio chemikalų naudoti negalime – nesame tokie turtingi. Be to, yra preparatų stiprumo lygiai, kurių turime paisyti – gi juos naudojame prie vandens, žmonių“, – sakė D. Bliūdžiuvienė. Jei žolė nenugaiš, teks purškimą kartoti. Vienkartinė procedūra seniūnijai atsiėjo apie 150 Lt.

Laiveliai nepelningi

Privatiems laiveliams vietos nuomos paslaugas prieplaukoje dabar irgi teikia seniūnija. Tačiau tokia paslauga esą išties nepelninga. „Vieno laivelio išlaikymas prieplaukoje šeimininkui atsieina 125 Lt per mėnesį, o jų čia prišvartuota būna 30–40. Galiausiai surenkama suma neatperka net sargų darbo užmokesčio – keturi sargai už minimalius atlyginimus juk dirba visus metus“, – teigė seniūnė D. Bliūdžiuvienė. Sargams tenka padirbėti ir ūkio darbus prižiūrint prieplauką. Prieigas taip pat tvarko, žolę pjauna ar gėles sodina seniūnijos darbininkai, taip pat viešuosius darbus dirbantys asmenys.

• Prieplaukos patrauklumą verslui mažina ir skandalinga jos rekonstravimo istorija. 260 m ilgio ir 30 laivelių talpinti turinčios prieplaukos atnaujinimas kainavo daugiau kaip 15 mln. Lt. Tačiau prieplaukos kanalas nebuvo pagilintas ir dėl to čia švartuotis negali didesni laiveliai. Klaipėdos rajono savivaldybei teko skelbti papildomą konkursą ir rasti rangovą, kuris valytų uostelį ir taip pagaliau atvertų kelią laivams įplaukti ir išplaukti. Nors rangovas buvo surastas, dreverniškiai jam turi rimtų pretenzijų – gylis uostelyje po valymo darbų vis tiek neatitinka reikalavimų.