Šeimos bylose tėtis – už širmos

Pernai Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje vienišos mamos įregistravo 15 kūdikių, 2013 m. – 26, o 2012 m. – 20. Ne tik užgriuvę nepritekliai vėliau šias moteris atveda į teismą nustatyti tėvystę, bet ir ūgtelėjusių vaikų neišvengiamas klausimas: „Kas yra mano tėvas?“ Praėjusiais metais Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimu pripažinta 21 tėvystė, o 12 nuginčyta.

Neišvengiamas klausimas

Vienišų mamų vaiko gimimo liudijime dažniausiai nurodytas tėtis jos pavarde, bet išgalvotu vardu. Rajono Savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai pastebėjo, jog pasitikinčios, gebančios išlaikyti vaikus moterys nesikreipia dėl tėvystės nustatymo. „Tačiau vienišos mamos turėtų nerimauti, kad neišvengiamai ateis diena, kai vaikas paklaus, kas yra jo tėvas?“ – kalbėjo skyriaus vedėja Irena Šaulytė.

„Įstatymas numato kuklius pagrindus tėvystei nustatyti. Tai moksliniai įrodymai – ekspertizės, įrodančios giminystės ryšį, be to, įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo jo tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas bei kita“, – kalbėjo Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėja Jurgita Grigonienė.

Specialistai negali pamiršti skaudaus įvykio. Skyriuje vyko pokalbis, kuriame dalyvavo 18-uosius metus baigianti mergina su mama bei šios sugyventinis. Dukros gimimo liudijime buvo nurodytas tėvas mamos pavarde, bet išgalvotu vardu. Susitikime su specialistais mergina paklausė: „Kas mano tėvas? Iki 10 metų man sakėte, kad Julius, o dabar, kad šis sugyventinis.“ Pastarasis pasimuistė: „Nesu garantuotas, kad tu – mano duktė.“ Septyniolikmetė skausmingai ištarė: „Seniai prašiau nustatyti DNR – noriu žinoti, kas mano tėvas.“ Bet skirstantis nusivylusi mergina tarstelėjo: „Nebežinau, ar aš noriu žinoti, kas mano tėvas…“

Atrandami per socialinę paramą

Prieš 3 metus pradėjo mažėti vienišų mamų, besikreipiančių į Socialinės paramos skyrių dėl socialinės paramos. Tai atsitiko dėl to, kad pradėta griežtai reikalauti dokumentų apie tėvo teikiamą išlaikymą savo vaikui. „Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme numatyta, kad asmuo, kuris kreipiasi piniginės paramos, turi būti išnaudojęs visas kitas pajamų gavimo galimybes. Viena iš jų – išlaikymas iš biologinio tėvo. Juk abiejų tėvų pareiga išlaikyti savo atžalas. Reikia būti atsakingiems, – akcentavo Socialinės paramos skyriaus vedėja Dalia Gumuliauskienė. – Ir pastebėjome, kad vaiko dokumentuose, skiltyje „Tėvas“, atsirado įrašai, kurių anksčiau nebuvo. Gali būti darniai gyvenančios poros, kuriose vyrai nedeklaravę savo vaikų tėvystės. Bet jeigu nori paramos, privalo tai daryti.“

Taigi noras gauti valstybės paramą skatina tėvystės įtvirtinimą. „Kita vertus, kiekvienas vaikas turi tėvą ir turi būti apginta prigimtinė jo teisė žinoti jį“, – teigė pašnekovė.

„Abiejų tėvų pareiga išlaikyti savo atžalas. Reikia būti atsakingiems“, – akcentavo Socialinės paramos skyriaus vedėja Dalia Gumuliauskienė.

Pasak jos, visko gyvenime nutinka. Antai grįžo iš Italijos moteris su vaikeliu ant rankų. Ateina prašyti socialinės paramos, tačiau tvirtina nežinanti, kas jo tėvas. Kita nenutraukusi santuokos pagimdė vaiką nuo svetimo vyro. Tėvo deklaruoti nesiryžta, nes šis turi šeimą. Išlaikyti kūdikio nenori nei biologinis tėvas, nei moters vyras. O jai reikia paramos.

D. Gumuliauskienė kalbėjo, jog dauguma nesusituokusių porų dėl tėvystės susitaria gražiuoju, o priešingu atveju kreipiasi į teismą.

Tėvystė teismo sprendimu

Į teismą besikreipiančiųjų dėl tėvystės nustatymo daugėja nuo 2012 m. Apie 95 proc. šių mamų vaikus augina ne santuokoje. „Įstatymas numato kuklius pagrindus tėvystei nustatyti. Tai moksliniai įrodymai – ekspertizės, įrodančios giminystės ryšį, be to, įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo jo tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas bei kita“, – kalbėjo Klaipėdos rajono apylinkės teismo

Rajono Civilinės metrikacijos skyriaus duomenimis, pernai iš įregistruotų 448 gimimų abipusiu tėvų sutikimu tėvystė pripažinta 147 vaikams, gimusiems ne santuokoje, 2013 m. iš 622 gimimų – 132, 2012 m. iš 519 gimimų – 116 vaikų.

teisėja Jurgita Grigonienė. Pasak jos, sudėtingiausia nustatyti tėvystę, kai į teismą kreipiamasi jau ūgtelėjus vaikams. „Atvyksta keturiolik­mečių penkiolikmečių mamos, juos auginančios ne santuokoje. Bet per tuos metus daug kas pasikeitė – nebeliko liudininkų, patvirtinančių svarbius faktus“, – kalbėjo teisėja.

J. Grigonienė akcentavo, jog labai svarbu tėvystę sutvarkyti iš karto, gimus vaikui. „Jeigu vyras atsisako ikiteismine tvarka ją nustatyti, moterims patariama ilgai nelaukus kreiptis į teismą. Kuo trumpesnis laikotarpis, tuo daugiau įrodymų apie bendrą gyvenimą iki vaiko gimimo, kitų įrodymų, patvirtinančių, kad vaikas to vyro“, – kalbėjo teisėja. Ji pridūrė, kad tėvystę svarbu greičiau nustatyti, kol vyras neišvyko į užsienį, nes tai sukelia didelių problemų. „Tėvystės nustatymo bylose privalo dalyvauti atsakovas. Emigravusieji neatvyksta. Tarptautinės paieškos šios kategorijos bylose neskelbiamos“, – teigė J. Grigonienė.

Pasak teisėjos, iki 2007 m. dėl šios priežasties bylos buvo nutraukiamos, o dabar paskelbiama vietinė paieška ir laukiama, kol atsiras atsakovas. Neseniai teisme išnagrinėta 2010 m. pradėta šios kategorijos byla. J. Grigonienė negailėjo pagyrimo rajono policijos pareigūnams, kurie po kelerių metų iš užsienio grįžusiam vyriškiui apribojo galimybę ten grįžti, kol atvyks dalyvauti byloje dėl tėvystės nustatymo.

„Negarantuojama, jog atsakovui gyvenant užsienyje, vieniša mama gaus vaikui išlaikymą. Tačiau teisiškai situacija išspręsta: nustatyta tėvystė ir priteistas išlaikymas“, – kalbėjo teisėja.

Ji akcentavo, kad įsiskolinimo iš tėvo galima prašyti ne daugiau kaip už 3 metus iki ieškinio padavimo teismui. Tai dar viena priežastis, dėl kurios reikia kuo greičiau kreiptis į teismą dėl tėvystės nustatymo.

Juridinis faktas

Teisme nesutikus nustatyti tėvystę, atsakovas siunčiamas atlikti DNR ekspertizę. „Atsisakymą teismas gali vertinti kaip tėvystės pripažinimą, – akcentavo J. Grigonienė. – Kartais nesutinka ją atlikti dėl pinigų: valstybinio teismo medicinos instituto ekspertizės aktas kainuoja 1 050 Lt. Beje, šiuo metu pigesnis biologinis tėvystės tyrimas, kuris atliekamas Klaipėdoje, Synlab Lietuva, UAB.“

Tėvystę taip pat galima nuginčyti. „Jeigu vaikas gimė santuokoje, tai jo tėvu bus įrašytas sutuoktinis, nors jis nėra tėvas. Tačiau tėvystę galima nuginčyti per teismą“, – aiškino teisėja.

Pasak jos, dabar dėl to neretai kreipiamasi, nes santuokos reikalai nėra tokie tvarkingi, kad būtų galima išsiversti be teismo. „Tėvystė – juridinę reikšmę turintis faktas, kuriam reikia pakankamai įrodymų, todėl būtina priimti teismo sprendimą, kuris yra tėvystės įregistravimo pagrindas“, – teigė J. Grigonienė.

Komentaras

• Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Violeta Šuminienė:

  – Pastaruoju metu padaugėjo civilinių bylų dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo. Pasikeitus įstatymui, mamoms, kurių vaikams nenustatyta tėvystė, nebemokamos socialinės išmokos. Galimai dėl to daugelis ir kreipėsi. Galimai esantis vaiko tėvas ne visada tiki, kad šis yra jo ir nori, kad būtų paskirta DNR ekspertizė ir moksliniais tyrimais patvirtinta ar paneigta tėvystė. Nagrinėjant šias bylas, ne kartą teismo posėdžiai atidedami, nes mamos nurodo ne tuos galimai esamus vaikų tėvus. Vienoje byloje jau du kartus atlikta DNR ekspertizė dėl galimų dviejų tėvų tėvystės nustatymo. Tačiau nustatyta, kad nė vienas iš šių asmenų nėra vaiko tėvas. Moteris nurodė dar du vyrus. Yra atvejų, kai vaiko mama nežino galimai esamo vaiko tėvo nei pavardės, nei gyvenamosios vietos – tik vardą. Pasitaiko, kai sugyventiniai augina vaikus, tačiau dėl vaiko tėvystės nustatymo niekur nesikreipia. Atsitikus nelaimei (tėvui ar mamai mirus), teismine tvarka nustatoma vaiko tėvystė.

  Tiek tarptautiniuose, tiek nacionaliniuose dokumentuose bei įstatymuose numatyta, kad vaikas turi teisę žinoti savo biologinius tėvus ir būti jų globojamas, bendrauti su tėvais, būti jų auklėjamas ir aprūpinamas. Tačiau kai kurios mamos nenori kreiptis dėl tėvystės nustatymo. Manau, kad šiuo atveju vaikas nuskriaudžiamas ir moraliai, ir materialiai. Mažamečiui galbūt ne taip svarbu žinoti savo biologinį tėvą. Galbūt jis tėčiu vadina dabartinį mamos sugyventinį. Tačiau laikui bėgant, vaikas paklaus, kas tas „dėdė“, įrašytas į jo gimimo liudijimą, arba visiškai neįrašytas.

  Norėtųsi, kad tėvystės nustatymas vyktų kuo sklandžiau ir vaikas nepatirtų nuoskaudų, traumų.

  Būna skausmingų atvejų, kai sugyventiniai ne vienerius metus augina vaiką, tačiau tėvas suabejoja duota tėvyste ir kreipiasi į teismą dėl DNR ekspertizės. Patvirtinus, kad jis nėra vaiko tėvas, pastarojo gyvenime įvyksta didelė sumaištis.