Skaitydami augame
Kiekvieną ankstų rytą važiuodama į darbą Klaipėdos gatve vis apgailiu, kad knygyno skvere nebėra spaudos kiosko. Vietoj jo kėpso lauko kavos aparatas. Vieta dėl pilvo poreikių, bet vieta dėl smegenų lavinimo jau keleri metai tuščia.
Spaudos kiosko prieš daugiau nei ketverius metus dingimo istorijos pagrindinis motyvas buvo, esą kioskas gadina sutvarkyto skvero vaizdą. AB „Lietuvos spauda“ kioskui buvo pasiūlyta kita vieta, tačiau bendrovės atstovai nusprendė, kad keltis jiems į kitą vietą neapsimoka, nes per daug išlaidų, o Savivaldybės pasiūlyta nauja vieta jiems pasirodė ne tokia patraukli. Tad nebūsią ir naudos, ir pelno. Skverelio spaudos kioske itin sėkmingai buvo prekiaujama „Bangos“ laikraščiu. Jo buvo parduodama šimtais egzempliorių. Kai prieš spaudos kiosko sunaikinimą kalbėjomės su „Lietuvos spaudos“ Klaipėdos regiono vadybininke, ji sakė pati nustebusi, kad atvažiavusi trečiadienio rytą pasikalbėti su kiosko darbuotoja turėjusi laukti apie pusvalandį, kol žmonės pirko spaudą ir ji vis girdėjusi: man „Bangą“, man irgi „Bangą“… Vadybininkė sutiko, kad kiosko uždarymas yra skaudus smūgis laikraščio pardavimams.
Spaudos kiosko sunaikinimas sunaikino daugiau nei spaudos pardavimus: kiosko uždarymas sunaikino ir gražią gargždiškių tradiciją pasibūriuoti prie kiosko, pasidalinti naujienomis, susitikti pažįstamus. Rytais ten visada matydavai tris, penkis žmones, tarpusavyje maloniai besišnekučiuojančius.
Spaudos kiosko išnykimas – tai ne šiaip sau prekybos objekto uždarymas, tai ir vietos bendruomenės atskirties didinimas, ir skaitymo įgūdžių ugdymo mažinimas.
Ant spaudos kiosko sienos buvo plakatas su vaikelio nuotrauka: užrašas skelbė: „augu skaitydamas“. Kaip prasminga ir paveiku! Ar galėjo mintis – „augu skaitydamas“ gadinti rekonstruoto skvero vaizdą?.. Matyt, gadino nervus tų, kurie augo neskaitydami. Juk mes linkę skatinti fizinį pradą, o ne dvasinį. Kiek kartų esame girdėję, kaip tėvai aiškina vaikams: jei miegosi, didesnis užaugsi, jei valgysi, stipresnis būsi. O ar dažnai girdite sakant: skaitydamas užaugsi?..
Šie pamąstymai apie skaitymo svarbą užplūsta gegužės 7-ąją pasitinkant Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną. Minėta triada – spauda, kalba, knyga – neatsiejama. Dažnas mūsų rajono Jono Lankučio viešosios bibliotekos skaitytojas yra ir „Bangos“ skaitytojas, tiek bibliotekai, tiek mūsų redakcijai rūpi gražios kalbos reikalai. Neatsitiktinai Jono Lankučio viešoji biblioteka Gargždams laimėjo Lietuvių kalbos dienų sostinės vardą. Projektas jau sėkmingai baigtas, tačiau kalbos puoselėjimo tradicijos tęsiasi. Šio projekto tęstinumas – įkurtas Lietuvių kalbos draugijos Klaipėdos rajono Johano Ferdinando Kelkio skyrius. Jo įkūrimo iniciatorė yra Klaipėdos rajono savivaldybės kalbos tvarkytoja Daiva Beliokaitė, skyriaus pirmininke išrinkta bibliotekos l. e. p. direktorė Aurelija Butkutė-Norkevičienė. Aktyvūs šio skyriaus nariai jau dalyvavo Lietuvių kalbos draugijos suvažiavime, skyriaus iniciatyva pirmadienį 13.15 val. Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos proga bus rašomas diktantas. Ateičiai sugalvota ir dar įvairių gražių iniciatyvų.
Ketvirtadienį gražia iniciatyva ūpą pakėlė Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos vienuoliktokai, kartu su lituaniste Zofija Vaitkuviene ir etnologu Helmutu Lotužiu Kisinių kapinaitėse sutvarkę minėto šviesuolio J. F. Kelkio (1801–1877) kapą. Simboliška, kad tarp talkininkų buvo ir mūsų jaunųjų korespondentų klubo narė, Klaipėdos rajono savivaldybės įsteigtos J. F. Kelkio premijos „Jaunasis publicistas“ pirmoji laureatė Danielė Domeikytė.
Manau, kažkam vis tiek kils klausimas: kas gi tas Kelkis, nors nekart apie tai rašėme. Jis buvo mokytojas, vienas aktyviausių evangeliškosios lietuvių raštijos darbuotojų, poetas, kalbininkų talkininkas, drąsiai gynęs lietuvius nuo germanizacijos. J. F. Kelkiui žurnalisto ir vertėjo darbas buvo viso gyvenimo tikslas ir prasmė. Pedagogas, neužgyvenęs jokių turtų, nepasistatęs net savo namų mirė dukros namuose. Tačiau jo kilnius darbus lietuvybei pamename iki šiol.
Pastaraisiais metais brangstant popieriui, spaustuvių paslaugoms ir augant spaudos leidinių platinimo išlaidoms, leidėjai ieško įvairių sprendimų, kaip neprarasti nuolatinių savo prenumeratorių ir skaitytojų, o kartu išlikti konkurencingiems kiek nelygioje kovoje su internetine spauda. Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas D. Radzevičius sako, kad, nepaisant sunkių ekonominių sąlygų, kokybiško turinio spauda gyvuos, bet ji įgaus naujas formas: bus tarsi desertas medijų vartotojui. Ir visgi norėtųsi, kad spauda būtų kaip duona, prie kurios stovima ilgoje eilėje: tokioje kaip penktadienį gargždiškiai stovėjo laukdami nusipirkti jaunų vaiteliškių kepamos natūralaus raugo duonos. Apie jų pradėtą verslą rašėme trečiadienio „Bangoje“. Ir štai rezultatas: norinčiųjų pirkti – gausybė. Jaunieji kepėjai šypsodamiesi sakė: štai ką jūs, „Banga“, padarėte. O ką? Išauginome skaitytojus! Jie perskaitė ir atėjo pirkti duonelės. O dar kažkas abejoja spaudos galia!
Vilija BUTKUVIENĖ
„Bangos“ redaktorė,
Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos valdybos pirmininko pavaduotoja
