Slengių gražume išdygęs atliekų kalnas – visiška savivalė

Sendvario seniūnijoje, pačiame plento į Palangą gražume, jau kelintus metus stūkso statybinių atliekų kalnas. Iš pradžių laukę, gal iš jo iškils koks modernus prekybcentris ar bent degalinė, sendvariškiai nesulaukė. Atliekų kalnas vis kilo, o seniūnija skėsčiojo rankomis – apie jokias statybas ar naujus verslininkus valstybinėms institucijoms nežinoma. Dabar apie veiklą šioje teritorijoje daugiausia papasakoti gali aplinkosaugininkai: sklypą kone šimtui metų išsinuomojusios įmonės atstovai bausti tris kartus, nes rajone ėmėsi veiklos, kuri prieštarauja gamtosauginėms normoms ir net bendrajam planui. Tačiau verslininkai atsparūs sankcijoms ir vietos gyvenimą toliau teršia slapčia.

Painiavos pradžia

Valstybinį sklypą Slengių kaimo teritorijoje dar 2004 m. išsinuomojo tokia UAB „Prekybos namai „Klaidas“. Nuomos sutartis su Klaipėdos apskrities viršininko administracija sudaryta iki 2095-ųjų – devyniasdešimčiai metų. Patikli valstybė buvo apgauta po kelerių metų – „Klaidą“ perpirko kita bendrovė – Klaipėdoje įsikūrusi UAB „Kristė“. „Krito“ ir apskrities viršininkų administracijos. Žemėtvarkos klausimai buvo perduoti Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniams skyriams.

Į teritoriją prie pagrindinio kelio Slengiai–Klaipėda statybos atliekas pradėta vežti prieš bemaž trejus metus. Iš pradžių kantrūs gyventojai laukė, gal sklype pradės kilti koks pastatas. Tačiau kilo tik statybinių blokelių, betono ir panašių atliekų krūva.

Ne gana to, 2010–2011 m. sklype prisandėliuota dar ir didžiulis kiekis asfalto drožlių. Paaiškėjo, kad jas čia vežė tretieji asmenys – dalį sklypo pernuomojusi latvių įmonė. Dėl asfalto išvežimo iš Slengių net buvo pradėti teisminiai procesai, tačiau kenksminga statybinė atlieka liko bešeimininkė – lat­vių įmonė bankrutavo, teismas bylą nutraukė.

Priveža kiti?

Šiame sklype Slengiuose statybos atliekos ne tik sandėliuojamos, bet ir smulkinamos. O tai absoliučiai prieštarauja teritorijos bendrajam planui. Savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Gytis Kasperavičius patikslino, kad minimoje teritorijoje galima komercinė veikla. Tačiau sklypo naudotojai nėra pakeitę jo naudojimo būdo. Sklype būtų galima statyti inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektus, o kelio apsaugos zonoje Savivaldybė yra numačiusi galimybę atsirasti ir kelio aptarnavimo statiniams: logistikos kompleksams, degalinėms ir pan. G. Kasperavičius akcentavo, kad logistine prasme sandėliavimo veikla čia galima, tačiau tikrai ne atliekoms.

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos rajono agentūros vyresnysis specialistas Karolis Šežikas pridūrė, kad UAB „Kristė“ nėra atliekų tvarkytojų sąraše, ji neturi ir Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimo, leidžiančio tvarkyti atliekas. „Įmonei duoti jau trys privalomieji nurodymai išvežti atliekas ir pateikti tai liudijančius dokumentus. Pernai balandį įmonė atliekas sutvarkė, tačiau liepą jų vėl buvo privežta. Bėda ta, kad įmonė neigia tai dariusi – esą kažkas privežė. Neužfiksavę fakto bausti negalėjome“, – pasakojo K. Šežikas. Įmonė vis tiek buvo įpareigota atliekas išvežti, o to nepadarius atsakingam asmeniui skirta 500 Lt bauda, vėliau teismas skyrė dar 1000 Lt baudą. Visgi aplinkosaugininkams pavyko užfiksuoti, kaip pernai gruodį teritorijoje technika smulkina atliekas. Tuomet paskirta dar 2000 Lt bauda.

Valstybė atsirašinėja

Teritorijoje taip pat vežamas gruntas, tačiau tai daryti nedraudžiama, jei gruntas švarus. Aplinkosaugininkų prašymu grunto mėginį tyrę Klaipėdos universiteto specialistai užterštumo nerado. „Dabar bandome su įmone susisiekti – jie turi patvirtinti, kad sutvarkė teritoriją. Dėl problemų sklype esame kreipęsi ir į Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyrių, tačiau suprantu, kad problema domina tik aplinkosaugą“, – neslėpė K. Šežikas.

Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyriaus vedėja Daiva Bukavičienė patvirtino, kad valstybinės žemės sklypo priežiūra dabar yra skyriaus rūpestis. Esą nuomos sutartį nutraukti būtų galima įrodžius, kad sklypas naudojamas ne pagal paskirtį. Tačiau, anot skyriaus vedėjos, tokių įrodymų nėra, o kas vyksta sklype, tarnyba duomenų neturiǃ Būtent tokį bevaisį atsakymą tarnyba nusiuntė ir besikreipusiems Sendvario seniūnijos gyventojams. „Sklypo detalųjį planą tikrai esame matę, gal užsitęsė planavimo procedūros. Tačiau statybos ten buvo planuojamos“, – prasitarė D. Bukavičienė. Esą skyriaus specialistai esant reikalui bendradarbiaus su aplinkosauga ir pasidomės valstybiniu sklypu.

Nieko neplanuoja

Penktadienį „Bangai“ susisiekus su UAB „Kristė“ komercijos direktoriumi Tomu Dobožinsku, šis tvirtino, kad statybos atliekų aikštelė sutvarkyta, su aplinkosaugininkais dokumentai suderinti. „Ruošiami sklypo dokumentai – detaliuoju planu keičiama paskirtis. Ką planuojame daryti? Kol kas planų neturime. Laukiame geresnių laikų, gal atsiras investuotojų“, – apie tai, ką veiks sklype dar 80 nuomos metų, kalbėjo įmonės atstovas. Jis patvirtino, kad sklype liko bešeimininkės asfalto drožlės. Ką su jomis daryti, esą bus tariamasi su aplinkosaugininkais. Išsamiau komentuoti sklypo likimo įmonės atstovas negalėjo dėl brangių telefono pokalbių užsienyje.

• Vietos gyventojai kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyrių – prašoma nutraukti nuomos sutartį su verslininkais, kurie teršia aplinką. Žmonės įsitikinę, kad valstybei neturėtų būti „dzin“, kad jų turte vykdoma priešiška įstatymams veikla. Juk bet kuris turto savininkas turi teisę išguiti nevalą nuomininką. Tačiau kol kas teršėjus baudžia tik aplinkosaugininkai.

• Nors UAB „Kristė“ atstovas „Bangą“ tikino, kad sklype jau padaryta tvarka ir laužo nebėra, L. Kuprienė penktadienį teigė mačiusi kitą vaizdą. „Mano akimis žiūrint, krūva auga. Suverstos skaldos, statybos laužo, smėlio ir molio šiandien labai daug. Važiuodama pastebėjau, kad sustumdytos sankasos tam, kad neitų įvažiuoti į teritoriją. Kalnas kyla užpilant gruntu ir nepaisoma sklypo ribų, kelio apsaugos zonų“, – įtarė seniūnė. Anot jos, atliekų smulkinimo darbai dažniausiai atliekami savaitgaliais, o vietoje būna tik darbininkai, bet ne veiklos užsakovai. Su įmonės vadovybe nurodytais telefonais susisiekti nebepavyksta. Informaciją seniūnija „graibosi“ iš atsakingų institucijų.