Smėlio dėžė išprovokavo kaltų paiešką

Gargždiškis Asonas Serstobojevas pasijuto siuntinėjamas nuo einošiaus pas keipošių. J. Janonio g. 22 daugiabučiame name gyvenantis vyras anksčiau pats atveždavo smėlio į kieme esančią vaikų smėlio dėžę. Tačiau dabar nusprendė išsiaiškinti, kieno tai pareiga. Namą administruojanti UAB „Gargždų būstas“ aiškina, kad seniūnijos, o Gargždų seniūnija – kad labiau „Gargždų būsto“ arba pačių gyventojų.

Prižiūri pastatus, ne kiemą

„Vaikams prasideda vasaros atostogos, ką jie veiks, jei kiemai tušti? Reikia būtinai atvežti smėlio. Kreipiausi į mūsų namą administruojantį „Gargždų būstą“. Čia man patarė kreiptis į Gargždų seniūniją. O kai prisiskambinau seniūnui Sauliui Bakšinskiui, šis paaiškino, jog smėliui atvežti biudžete nėra numatyta lėšų“, – pasakojo A. Serstobojevas.

UAB „Gargždų būstas“ vyr. inžinierė Teresė Vilaitė „Bangos“ korespondentę patikino, kad bendrovė niekada neveža smėlio į smėlio dėžes. „Mes prižiūrime pastatus, o ne kiemo infrastruktūrą. Vaikų žaidimų aikštelės yra seniūnijos rūpestis. Išskyrus retas išimtis, tuos daugiabučius, prie kurių yra suformuoti sklypai (pavyzdžiui, prie Gargždų septynaukščių, devynaukščių) ir juos prižiūri pačios daugiabučių namų bendrijos. O prie likusių daugiabučių visų aplinkos elementų priežiūra, tiek žolės pjovimas, tiek sniego kasimas priklauso seniūnijai“, – aiškino T. Vilaitė.

Įžvelgia nelygybę

Gargždų miesto seniūnas S. Bakšinskis akcentavo, jog ši tema reikalauja platesnio išaiškinimo. Jis taip pat užsiminė, kad jei prie daugiabučių namų suplanuotos teritorijos detaliaisiais planais, kiekvienas žino, kas ir kuo turi rūpintis. „Manau, jei daugiabutį administruoja „Gargždų būstas“, tai

„Neįteisinti žemės sklypai – ne kliūtis gyventojams imtis iniciatyvos. Jie ir dabar gali rengti vaikų žaidimų aikšteles, atsivežti smėlio, pjauti žolę ir pan. Reikia tik noro“, – akcentavo Gargždų miesto seniūnas S. Bakšinskis.

bendrovė kartu turėtų spręsti gyventojams iškylančius klausimus, nenusišalinti. Su daugiabučiais, kurie turi daugiabučių namų bendrijas, problemų nekyla. Gražiai tvarkosi Dariaus ir Girėno, Pušų, P. Cvirkos, Vasario 16-osios gatvėse įsikūrusios gyvenamųjų namų bendrijos. Tiek žolę nusipjauna, tiek vėliavą valstybinių švenčių proga išsikelia. To negaliu pasakyti apie daugiabučius, administruojamus „Gargždų būsto“. Net vėliavą iškelia mūsų valytoja. Žolę taip pat pjauna seniūnija iš biudžeto lėšų. Įžvelgiu nelygybę. Jei dar pradėsime vežti ir smėlį, kas gali garantuoti, kad kitas neužsisakys juodžemio gėlynui ar skaldos ir pan.? Be to, lėšas skirsto Klaipėdos rajono savivaldybės taryba“, – akcentavo S. Bakšinskis. Jis užsiminė, kad situacija yra sudėtinga, žmonės patys taip pat turėtų imtis iniciatyvos, o ne rėkti ir reikalauti.

Problema – neįteisinti sklypai

Norėdami surasti siūlo galą ir išsiaiškinti, vis dėlto kieno pareiga pripildyti smėlio dėžes, kreipėmės į Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus vedėją Audrių Kampą. Jis informavo, kad seniūnija prižiūri viešąsias erdves: „Prie daugumos Gargždų daugiabučių sklypai yra suplanuoti detaliaisiais planais, tačiau neįteisinti. Patys gyventojai turėtų kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą, atlikti sklypo matavimus ir įregistruoti. Žinoma, šį darbą jie gali patikėti ir daugiabutį administruojančiai bendrovei, šiuo atveju – UAB „Gargždų būstas“, tam reikalingas namo savininkų sprendimas.“

Įregistravus sklypą, gyventojai teritorijoje galėtų tvarkytis patys arba už papildomą mokestį šios paslaugos galėtų prašyti administratoriaus, pavyzdžiui, „Gargždų būsto“. „Seniūnijai tokių plotų priežiūra nebepriklausytų, tai nebebūtų laisva valstybinė žemė“, – kalbėjo pašnekovas. Ir kvailas suprastų: registruoti sklypą paprasčiausiai neapsimoka, jei po to guls priežiūros našta. Dabar iš visų mokesčių mokėtojų pinigų žolę prie daugiabučių, administruojamų „Gargždų būsto“, šienauja seniūnija… „UAB „Gargždų būstas“ iš teisinės pusės teisus, nes sklypai neįregistruoti Registrų centre, nepriskirti konkretiems namams, tad jokios atsakomybės“, – teigė Turto valdymo skyriaus vedėjas A. Kampas.

„Šiai problemai spręsti reikės inicijuoti pasitarimą aukštesniu lygmeniu“, – konstatavo Gargždų miesto seniūnas S. Bakšinskis.

• Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Gargždų skyriaus vedėja Aušra Syminienė, paklausta, ar rekomenduoja įrengti smėlio dėžes vaikams prie daugiabučių, atsakė: „Esant dabartinei situacijai, kai Gargždų daugiabučių kvartalai neturi tvorų, tad laisvai vaikšto šunys, katės, nerekomenduočiau. Jei būtų uždari kiemai ir smėlio dėžė būtų uždara, smėlis kartas nuo karto perkasamas, atnaujinamas, tada vertinčiau teigiamai. Tačiau tokių daugiabučių kiemų, mano žiniomis, Gargžduose nėra. Netinkamai prižiūrimas, laiku nekeičiamas smėlis gali būti įvairių parazitinių ligų priežastis. Žaisdami smėlio dėžėse vaikai gali užsikrėsti šunų ir kačių platinamomis ligomis – toksokaroze, echinokokoze, toksoplazmoze, trichocefalioze, askaridoze.

Vyriausybės nutarimas

Anot Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus vedėjo A. Kampo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintuose Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniuose nuostatuose ir Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintuose nuostatuose 5.3 punkte nustatyta, kad administratorius atlieka šias funkcijas: vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų ir jų inžinerinių sistemų naudojimą ir techninę priežiūrą, taip pat žemės naudojimą, su šia priežiūra susijusių paslaugų ir darbų kainos ir kokybės kriterijais, organizuoja namo techninę priežiūrą, namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimą, avarijų lokalizavimą ir likvidavimą, namui ar keliems namams priskirto žemės sklypo priežiūrą.

„Problema ta, kad Savivaldybė negali priskirti sklypų daugiabučiams, nors detaliai suplanavo, kokie jie turi būti. Savininkai, atlikę kadastrinius matavimus, turi prašyti Nacionalinės žemės tarnybos išnuomoti prie pastato esantį sklypą“, – dėstė A. Kampas.