Stabdys nesąžiningiems darbdaviams – darbuotojų nepakantumas

„Bangos“ skaitytojai piktinasi menkais atlyginimais, darbuotojų negerbiančiais darbdaviais, verčiančiais dirbti nelegaliai. Yra darbininkų, gaunančių po tūkstantį eurų kas mėnesį, tačiau didžioji sumos dalis – vokelyje. Betgi toks socialiai neatsakingas verslas engia visuomenę – netiesioginę žalą patiria ne tik nesąžiningieji, bet ir visi žmonės. Todėl reikia drąsiau kovoti už teisėtą atlygį.

Teismas skyrė nuobaudas

Pernai Klaipėdos rajono apylinkės teisme išnagrinėtos 7 administracinės bylos dėl nelegalaus darbo bei darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimų. Pažeidėjams paskirtos piniginės nuobaudos nuo 500 iki 896 eurų.

Pernai vienos įmonės vadovas M. M., nesudaręs rašytinės darbo sutarties su mūrininku S. S., leido jam mėnesį dirbti statomame name. Po trijų savaičių darbdavys sumokėjo atlyginimą – 300 eurų. Ši suma nebuvo įtraukta į bendrovės buhalterinę apskaitą. Patrauktas administracinėn atsakomybėn M. M. teigė, kad jo įmonėje darbuotojai uždirba apie 700–800 eurų. Mūrininkas S. S. neišdirbo mėnesio, tik 3 savaites, ir nieko nepadarė, todėl nebuvo už ką mokėti atlyginimą. Jis teigė davęs 300 eurų, kad įsigytų verslo liudijimą.

S. S. pasakojo, kad internete radęs skelbimą, jog įmonei reikalingi plataus profilio statybininkai. Su jos vadovu M. M. sutarė, kad už valandą mokės 6 eurus – ne mažiau kaip 1 300 Eur per mėnesį. Bet rašytinės sutarties nesudarė. Po 3 savaičių darbdavys statybos objekte jam sumokėjo 300 eurų avansą. Už administracinius pažeidimus teismas M. M. nubaudė 700 eurų bauda.

Pernai pavasarį ūkininkas Mindaugas D. grūdų sandėlyje pagalbiniu darbininku įdarbino Joną E. Su juo nesudarė darbo sutarties, nepranešė „Sodrai“. Įkliuvęs darbdavys teisinosi, kad sėjos įkarštyje labai reikėjo pagalbininko. Žadėjo išrašyti kvitelį. Su Jonu E. atsiskaitydavo kasdien, mokesčius sumokėjo, taigi, anot ūkininko, niekas nenukentėjo. Tačiau teismas jam paskyrė 868 eurų baudą.

Užpraėjusiais metais darbdavys Dalius S. leido gyventojui S. P. lentpjūvėje nelegaliai padirbėti pagalbiniu darbininku. S. P. pasakojo, jog žinojo, kad dirba be darbo sutarties, tačiau vylėsi, kad ją pasirašys. Vyrui tvarkant dokumentus gauti pašalpą, socialinė darbuotoja paprašė pažymos apie darbo užmokestį. Darbdavys jos nedavė, Todėl socialinė darbuotoja pati paskambino Daliui. Jis sumokėjo darbininkui atlyginimą už 2 mėnesius, bet už kitus liko skolingas. Teismas jį nubaudė 868 Eur bauda.

Darbdaviai rizikuoja

Valstybinės darbo inspekcijos Komunikacijos skyriaus vyriausiosios specialistės Audronės Guigaitės teigimu, vadinamasis „klasikinis“ nelegalus darbas – kai darbuotojas dirba pagal darbuotojo ir darbdavio susitarimą, įsipareigojęs dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas. Darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sulygtą darbą, mokėti atlygį, tačiau dirbama nesudarius rašytinės darbo sutarties. Ne mažiau svarbu, kad darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios apie asmens darbo pradžią praneštų „Sodrai“: jeigu nepranešta, vadinasi, irgi dirbama nelegaliai.

„Netgi bandomuoju laikotarpiu (nesvarbu, vienai dienai, savaitei ar mėnesiui), kai norima patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, ar darbas tinka darbuotojui, taip pat turi būti sudaroma darbo sutartis, kurioje galima numatyti išbandymo laiką ir sąlygas“, – akcentavo A. Guigaitė.

Ji priminė, jog kai žmogus dirba neįsigijęs verslo liudijimo, neįregistravęs individualios veiklos, tai traktuojama kaip ūkinės-komercinės veiklos pažeidimas (neteisėta veikla), surašomas protokolas ir skiriama atitinkama bauda.

Naujos nelegalaus darbo formos

Aktualija – nelegalus darbas, įgaunantis kitas formas. Jis slepiasi už nedeklaruoto darbo. Jo požymiai – darbas ne visą darbo dieną, slepiamas darbo laikas, viršvalandinio darbo, darbo poilsio dienomis neapskaitymas ir nemokėjimas už jį priklausančio atlygio ir kita. A. Guigaitės teigimu, tai sunkiau pastebimi bei fiksuojami pažeidimai. „Kita vertus, darbuotojai vis drąsiau kelia juos viešumon, labiau išdrįsta pakovoti už jiems priklausantį teisėtą atlygį“, – kalbėjo specialistė.

Nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1 000 iki 5 000 eurų; pakartotinis toks pažeidimas – baudą nuo 5 000 iki 6 000 eurų. O jei darbo laikas slepiamas: nežymimas darbo laiko apskaitos žiniaraštyje arba į jį įrašomi žinomai neteisingi duomenys apie įmonėse, įstaigose, organizacijose pagal darbo sutartis dirbančių asmenų darbo laiką (įskaitant viršvalandinius darbus, darbą nakties metu, poilsio ir švenčių dienomis, kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų), Administracinių nusižengimų kodeksas numato baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 150 iki 1450 eurų. Pakartotinis darbo laiko apskaitos pažeidimas užtraukia baudą nuo 1 400 iki 3 000 eurų.

Vienadienė nauda

Dažniausiai darbo sutartys nesudaromos darbdavių iniciatyva, nes nelegalus darbas daugiausia naudingas tik jiems patiems. Kita vertus, atsiranda darbuotojų, kurie dėl gaunamos pašalpos iš darbo biržos ar įvairių kompensacijų sąmoningai atsisako ją sudaryti. Tačiau tokiais atvejais nesusimąstoma, kad tai, geriausiu atveju, tik vienadienė nauda. (Blogiausiu ir aiškiausiai matomu atveju – nesumokama už darbą.) Tačiau dirbdamas nelegaliai darbuotojas nukenčia iš esmės – jis kenkia sau mažindamas savo pensijos dydį (kuris priklauso nuo darbo stažo ir darbo užmokesčio), ligos ar nelaimingo atsitikimo darbe atveju lieka be socialinių garantijų, tai yra negauna pajamų, mokamų medicinos paslaugų ir panašiai.

A. Guigaitė akcentavo, jog nelegalus darbas visuotinai pasireiškia kaip socialiai neatsakingas verslas. Verslas, kuris engia ne tik atskirus žmones, bet ir mūsų visą bendruomenę apskritai. Juk viešasis sektorius paremtas mokesčių perskirstymo principu – kiek sumokame mokesčių, tokias paslaugas ir turime, todėl netiesioginę žalą patiria ne tik nesąžiningieji, bet ir visa visuomenė. Dėl to nukenčia medicinos, švietimo, transporto, socialinės rūpybos ir pan. paslaugos – jų stygius ar kokybė.

KOMENTARAI

• Valstybinės darbo inspekcijos Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė A. Guigaitė: „Labai norėtųsi paraginti, kad darbuotojai nustotų dangstyti darbdavius dėl pažeidimų naudojant nelegalų, nedeklaruotą darbą. Drąsiai kreipkitės į Valstybinę darbo inspekciją pranešdami apie tokį darbą – informacijos šaltinio ir turinio slaptumas yra užtikrinamas. Be to, apie nelegalų darbą galima pranešti ir anonimiškai – VDI pasitikėjimo telefonu Vilniuje (8 5) 213 9750 arba VDI interneto svetainėje užpildžius anketą. Svarbiausia, kuo tiksliau nurodyti esamo ar įtariamo nelegalaus darbo aplinkybes: konkretų adresą, darbo valandas, dirbančių asmenų skaičių.

  Be to, apie nelegalų darbą informuoti darbuotojus turėtų padrąsinti ir tai, kad esama nemažai atvejų, kai po patikrinimo dar tą pačią dieną nelegalūs darbuotojai įdarbinami oficialiai.

  O visais atvejais, jei tik iškyla neaiškumų minėtais darbo santykių klausimais, ir darbuotojai, ir darbdaviai gali pasikonsultuoti su darbo inspektoriais telefonu Vilniuje (8 5) 213 9772, atsiuntę klausimą el. paštu info@vdi.lt ar VDI feisbuko paskyroje.“

• Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) Klaipėdos skyriaus vedėjas Vytautas Ročys: „2016 m. Klaipėdos rajone surašyti ir teismui perduoti 7 administracinių teisės pažeidimų protokolai, kuriuos išnagrinėjęs teismas skyrė 5 874 Eur baudų. 2015 m. surašyta ir teismui perduota 12 administracinės teisės pažeidimų protokolų. Juos išnagrinėjęs teismas skyrė 8 310 Eur baudų.

  Nelegalaus darbo kontrolės apimtis VDI Klaipėdos skyrius šiemet numato didinti. Derinami ir bendri reidai su policijos, mokesčių, kelių transporto inspekcijų, savivaldybių viešosios tvarkos skyrių atstovais. Planuojami patikrinimai po darbo ir poilsio dienomis, padaugės tikrinimų vasaros sezonu, nes mūsų apskrityje esančios kurortinės vietovės tuo metu sukuria papildomų rizikų maitinimo paslaugų, kitoje aptarnavimo veikloje tiek dėl nelegalaus darbo, tiek dėl darbo ir poilsio režimų pažeidimų, ypač jaunų asmenų įdarbinimo sezoniniam darbui srityje.

  Pernai VDI Klaipėdos skyrius iš Klaipėdos apskrityje gyvenančių asmenų gavo 613 skundų, iš jų 231 buvo dėl nelegalaus darbo. Praėjusiais metais skirta 37 668 Eur baudų. Daugiausia nelegalaus darbo užfiksuota statybose – 40 proc., aptarnavimo sferoje, prekyboje, viešajame maitinimo – po 15 proc.“