Supainiojome autoritarizmą su autoritetu, o pagarbos mokytojui reikalavimą – su diktatūra

Eva TOMBAK Rašytoja, žurnalistė

Man gėda klausyti, kai drausmės reikalavimas tapatinamas su sovietine diktatūra. Primenu: elgesys Lietuvos mokyklose buvo vertinamas gerokai anksčiau, nei čia įžengė sovietai.
Smetonos laikų mokyklose elgesys buvo vertinamas penkiabale sistema, aptariamas pedagogų tarybos posėdžiuose ir įrašomas į mokyklos pažymėjimus. Viekšnių vidurinės mokyklos archyviniai dokumentai liudija, kad elgesio pažymys būdavo mažinamas už nepagarbą mokytojams, melavimą, muštynes, pamokų trukdymą ir kitus nusižengimus. Gavęs dvejetą mokinys būdavo šalinamas iš mokyklos.
1999 metais galiojusiuose Lietuvos mokyklų nuostatuose juodu ant balto buvo parašyta: mokinio elgesio vertinimas daugiau nebus fiksuojamas nei klasės žurnale, nei mokyklos baigimo dokumentuose.
Praėjo vos dešimtmetis ir 2009 metais mokytojų profesinės sąjungos ėmė reikalauti elgesio pažymį grąžinti. Tik nieko nepešė: Švietimo ministerijos darbuotojai pareiškė, kad galimybė įteisinti elgesio pažymį visos šalies mastu net nebus svarstoma.
Italijoje elgesio vertinimo tradicija kur kas senesnė nei Lietuvoje. Ji buvo dar XVII amžiaus jėzuitų mokyklose. 2008 metais italai grąžino dešimtbalius elgesio pažymius, o 2024-aisiais, reaguodami ir į smurtą prieš mokytojus, dar labiau sugriežtino taisykles.
Šiandien Italijoje šešetas už elgesį aukštesniųjų klasių mokiniui reiškia papildomą pilietiškumo užduotį. Penketas ar mažiau – mokinys neperkeliamas į kitą klasę arba neprileidžiamas prie baigiamųjų egzaminų. Ir nesvarbu, kad iš matematikos ar fizikos jis – pirmūnas.
Kaimyninėje Lenkijoje mokinių elgesys šiandien vertinamas šešių pakopų skale – nuo pavyzdingo iki smerktino. Vertinama, kaip mokinys vykdo pareigas, ar gerbia bendraklasius ir mokytojus, ar laikosi mokyklos taisyklių.
Vengrijoje elgesys vertinamas keturiomis kategorijomis: pavyzdingas, geras, nepastovus ir blogas. Negana to, vengrai atskirai vertina ir mokinio darbštumą. Čekijoje taikoma trijų pakopų skalė: labai geras, patenkinamas ir nepatenkinamas.
Visose šiose valstybėse mokyklos turi teisę oficialiai vertinti ne tik tai, ką mokinys išmoko, bet ir kaip jis elgiasi. Ir niekas dėl to nepaskelbė demokratijos laidotuvių.
Lenkiją, Vengriją ir Čekiją paminėjau ne atsitiktinai. Tarptautiniame OECD TALIS 2024 tyrime šių šalių mokytojai atsidūrė tarp mažiausiai patiriančių stresą dėl mokinių agresijos.
O Lietuvoje net 58,2 procento mokytojų patiria stresą dėl jiems kraunamos atsakomybės už mokinių socialinę ir emocinę gerovę. Pagal šį rodiklį esame antri tarp visų tyrimo dalyvių. 55 procentai Lietuvos mokytojų patiria stresą dėl tėvų ar globėjų kišimosi ir keliamų reikalavimų.
Mokytojas šiandien beveik kaip hinduistų deivė Durga: viena ranka tramdo pamoką griaunantį mokinį, kita – saugo jo emocinę gerovę, trečia – aiškinasi su tėvais, kaip drįso jų atžalai ką nors uždrausti ar paliepti.
Panašu, kad mes supainiojome autoritarizmą su autoritetu, o pagarbos mokytojui reikalavimą – su diktatūra. Tačiau reikalauti drausmės nėra totalitarizmas. Reikalauti gerbti bendraklasius ir neįžeidinėti mokytojo nėra sovietinė represija. Tai elementarios civilizuoto sambūvio taisyklės.
Šiandien iš Lietuvos brandos atestato nesužinome, kaip jaunas žmogus elgėsi su mokytojais ir bendraklasiais. Tai gal sąžiningiau būtų jį vadinti ne brandos, o tiesiog žinių atestatu?
P. S. Šios mintys iš būsimos knygos. Apie terapinės ideologijos žalą jau rašiau knygoje „Nebaigti reikalai.“ Ją galite užsisakyti tombak.eva@gmail.com

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos iš interneto

Daugiau straipsnių

Skip to content