Šventinių vakarų etiketas: ką privalu žinoti?

Pageidautinos aprangos detalės – mėlynos – paisė rajono seniūnijų seniūnai. Iš kairės: Gargždų seniūnas Saulius Bakšinskis, Dovilų seniūnijos seniūnė Nijolė Ilginienė, Endriejavo – Laimutė Šunokienė, Dauparų–Kvietinių – Judita Čekuolienė, Agluonėnų – Laima Tučienė, Sendvario – Loreta Kuprienė.

Išpopuliarėjusi renginių organizavimo paslauga tuština bendrovių kišenę. Daugelis nebesiryžta savo jėgomis organizuoti net praūžusių kalėdinių vakarėlių, tad visus organizacinius rūpesčius patiki profesionalams. Jubiliejaus šventės – taip pat ne išimtis.

Vis dėlto Klaipėdos rajono laikraštis „Banga“ praėjusių metų pabaigoje atšventęs 70 metų leidybos sukaktį, nusprendė šventinį vakarą organizuoti savomis pajėgomis, pasitelkdamas vietinius žmones ir vietinius atlikėjus – tuos, kurie dažniausiai ir aprašomi vietinio laikraščio puslapiuose. Iki šiol į redakciją tebeplaukiantys teigiami atsiliepimai liudija, kad jubiliejinis vakaras „Darom Bangą“ pavyko.

Kaip organizuojant tokias šventes „neprašauti“ pro šalį ir neaplenkti svarbių protokolo niuansų, sutiko papasakoti Seimo narys, etiketo žinovas, knygų autorius Arminas Lydeka.

Pasitinka šeimininkai

Pasak A. Lydekos, rengiant tokio pobūdžio vakarus, nepriklausomai nuo to, kiek yra svečių, visus pasitinka, su jais pasisveikina ir pakviečia dalyvauti renginyje šeimininkai. Gali vaišinti aperityvu (gėrimu, kuris gali būti alkoholinis ir nealkoholinis, geriamas mažais gurkšneliais, šnekučiuojantis – aut. past.). Taip pat galima svečius iškart nukreipti į kitas erdves. Anot A. Lydekos, viskas priklauso nuo šventinio vakaro koncepcijos. „Žinoma, jei svečių labai daug – keli šimtai – vienam pagrindiniam vadovui išstovėti prie durų ir su visais pasisveikinti gali būti tiesiog fiziškai sunku, tad šeimininką, kol jis pailsės, turėtų pavaduoti kitas jo komandos narys. O vėliau pagrindinis vadovas bus vėl pasiruošęs sugrįžti ir sutikti likusius svečius“, – aiškino protokolo žinovas. Tad neatsitiktinai visus „Bangos“ šventinio vakaro svečius pasitiko laikraščio redaktorė Vilja Butkuvienė ir kiti redakcijos darbuotojai.

Vakarui baigiantis visi svečiai, pasak A. Lydekos, privalo atsisveikinti: „Jei norima išeiti šiek tiek anksčiau nei numatyta vakaro pabaiga, reikia susirasti šeimininkus, jiems padėkoti už gražų renginį, paaiškinti, kodėl neišeina ilgiau užtrukti, ir atsisveikinti. O besiskirstantys daugmaž numatytu laiku tiesiog atsisveikina su vakaro iniciatoriais ir padėkoja už renginį. Artėjant vakaro pabaigai šeimininkai užima patogesnes pozicijas arčiau išėjimo, kad svečiams nereikėtų blaškytis po visą erdvę ir ieškoti pagrindinio šeimininko, kur ir su kuo jis bendrauja. Tačiau, pasikartosiu, jei išeinama anksčiau, šeimininkus reikia susirasti. Blogiausiu atveju atsisveikinti su šeimininkams atstovaujančiais žemesnio rango asmenimis.“

Dovana – svečio apsisprendimas

Jubiliejų šventusi „Banga“ atsisakė dovanų ir gėlių, o vietoje jų paprašė prisijungti prie socialinės iniciatyvos „Įsupkime gerumą“, kurios tikslas buvo surinkti 6 800 eurų neįgaliųjų sūpuoklėms pastatyti Gargždų miesto senajame parke. „Bangos“ šventinio jubiliejaus proga kviestiniai svečiai paaukojo net 3 745 eurus!

Etiketo žinovas A. Lydeka akcentavo, kad tai labai graži ir sveikintina iniciatyva. XXI a. demokratinėse civilizuotose visuomenėse skirti dovaną socialinei akcijai, ligoniams ir pan. vis plačiau ir plačiau sutinkamas reiškinys, nes tos institucijos ar konkretūs asmenys, kurie gali sau leisti surengti didesnį iškilmingesnį vakarą, nesiorientuoja į praturtėjimą iš atneštų dovanų. „Tos dovanos labiau simbolinės. Iš svečių pusės noras kažkuo prisidėti, padaryti kažką gero šeimininkui, jubiliatams ir pan.

Tačiau asmuo, pakviestas į jubiliejų, gali būti numatęs ir tik paspausti ranką bei tokiu būdu pasveikinti. Tai yra svečio apsisprendimas. Šeimininkai negali ir neturi teisės iš etiketo pozicijų reikalauti dovanos. Svečias pats numato, ar jis bus su dovana, ar ne“, – telefonu akcentavo A. Lydeka.

Žaidybinis elementas pasiteisino

„Bangos“ jubiliejinio vakaro pakvietimuose buvo nurodyta pageidautina aprangos detalė – mėlyna. Pasak A. Lydekos, šiuo atveju šeimininkų buvo sugalvotas žaidybinis elementas, kuris visiškai neprieštarauja bendroms tarnybinio etiketo normoms. Tačiau tokio aprangos kodo nėra. Tad svečiai šį žaidybinį elementą galėjo traktuoti įvairiai: noriu žaidžiu, noriu ne.

Būtų visiškai kitokia situacija, jei kvietimuose nurodomas aprangos kodas, pavyzdžiui, frakas, smokingas, kostiumas ir t. t. Tuomet svečiai privalo gerbti šeimininkų valią ir būti apsirengę pagal nurodytą kodą.

„Bangos“ redakcijos kolektyvas buvo maloniai nustebintas, kad daugelis vakaro dalyvių paisė pageidavimo ir išsiskyrė mėlynos spalvos palete. Svečiams judant visa salė banguote bangavo.

Pajuto bendruomeniškumą

Rajono laikraščio jubiliejus paliko įspūdį ir jame dalyvavusiai Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos direktorei Rasai Navickienei: „Atsisėdau Gargždų kultūros centro salės antroje eilėje, o atsisukusi atgal pamačiau beveik pilną didžiulę salę. Pajutau, koks čia bendruomeniškumas, koks artimas laikraščio ir auditorijos ryšys. Vakaro programa buvo labai nuoširdi, šilta, ko taip stokojame sostinėje. Juk būna, kad organizuojama kokia nors konferencija, žmonės vis kviečiami ir kviečiami, o susirenka vos 30. Klaipėdos rajone situacija priešinga.“

Redakciją pasiekė ir parlamentaro, Gargždų miesto garbės piliečio Benedikto Juodkos atsiliepimas, kuriame jis rašo, jog „Banga“ labai solidžiai viską suorganizavo. Ne veltui ir lituanistė Dalia Daugėlienė vakarą gyrė už stilių ir skonį – mėlynas spalvines detales, puošybos elementus. Anot jos, šventė buvusi nuoširdi ir šilta, bet tuo pačiu patriotiška ir demokratiška – vakarą kūrė vietinių talentų programa, draugiškai dalyvavo kitų laikraščių atstovai, susirinkęs margas kviestinių svečių būrys.

Agnė ADOMAITĖ

Aidano VALAIČIO ir Zigmanto SERMONČIO nuotr.